Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Kardomosios priemonės – asmens dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – R. B. panaikintos.

Baudžiamąją bylą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti prokurorui imtis priemonių nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui nustatyti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl to, kad:

1.1. jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 17 d., į (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pagalbines patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastato antrame aukšte, neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 2 171,055 g kokaino, ir šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai laikė iki 2019 m. birželio 17 d. 8.51 val., kai atliekamos kratos metu narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos (duomenys neskelbtini)s apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, tai yra jis buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

1.2. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 17 d., į (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pagalbines patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastato antrame aukšte, neteisėtai atgabeno du šaunamuosius ginklus – pramoninės gamybos graižtvinį 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, Nr. (duomenys neskelbtini), bei pramoninės gamybos graižtvinį .22 (5,6 mm) kalibro pistoletą „LUGER 22“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priskiriami B kategorijos ginklams, ir didelį kiekį, iš viso 90 vnt., šaudmenų: 7 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinių „TT“, kurie skirti šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių šaunamųjų ginklų, bei 83 vnt. pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų ir šiuos šaunamuosius ginklus bei didelį kiekį šaudmenų neteisėtai laikė iki 2019 m. birželio 17 d. 8.51 val., kai atliekamos kratos metu ginklai ir šaudmenys buvo surasti ir paimti (duomenys neskelbtini)s apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, tai yra jis buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmes: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams; paskirtas bausmes subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei paskirti R. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.2. Tiek BK 260 straipsnio 3 dalyje, tiek BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra apibūdinamos alternatyviais veiksmais. Šiuo atveju R. B. buvo kaltinamas dėl narkotinių medžiagų, ginklų ir šaudmenų gabenimo ir laikymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kaltinimų dalis dėl minėtų daiktų gabenimo nėra visapusiškai paremta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir yra preziumuojama, todėl teismo išvados dėl šio alternatyvaus požymio pašalinimo iš R. B. suformuoto kaltinimo neskundžiamos, tačiau dėl kitos kaltinimų dalies teismo atliktas įrodymų vertinimas negali būti laikomas tinkamu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi skundžiamą nuosprendį ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino R. B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje.

7. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, tokių duomenų palyginimu tarpusavyje, o teismo išvados apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Tačiau kiekvienu atveju spręsdamas asmens kaltumo klausimą teismas privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumą bei pakankamumą ir pagrįsti atitinkamą sprendimą, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020 ir kt.).

8. Šiuo atveju, priešingai nei teigia prokuroras, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pripažino, kad tiesioginių išteisintojo kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nesurinkta, o netiesioginių įrodymų visuma nesudaro pagrindo daryti pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad būtent R. B. disponavo narkotinėmis medžiagomis, šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis. Patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti duomenys įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

9. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai, tai yra neturėdamas leidimo, disponavo ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais, didelės sprogstamosios galios arba dideliu kiekiu šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Tiek iš BK 260 straipsnio 3 dalies, tiek ir iš BK 253 straipsnio 2 dalies dispozicijų turinio matyti, jog šios nusikalstamos veikos gali būti padaromos alternatyviais veiksmais, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jose numatytų požymių. Šiuo atveju R. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pagalbines patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastato antrame aukšte, neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, ir šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai laikė. Taip pat jis į minėtas bendrovės patalpas Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno du šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį, iš viso 90 vnt., šaudmenų ir šiuos šaunamuosius ginklus bei didelį kiekį šaudmenų neteisėtai laikė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuojama, kad nei narkotinių medžiagų, šaunamųjų ginklų bei šaudmenų gabenimo, nei laikymo veiksmai, kurie inkriminuoti R. B., byloje surinktais įrodymais nepasitvirtino. Prokuroras, iš dalies pritardamas tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, apeliaciniame skunde R. B. veiksmus prašė vertinti tik narkotinių medžiagų, šaunamųjų ginklų bei šaudmenų laikymo apimtyje.

11. Kaip jau minėta, R. B. teismui buvo perduotas kaltinant jį ir BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Šioje dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos – neteisėto (neturint leidimo) disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis kvalifikuota sudėtis, be kita ko, disponavimas ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ar dideliu kiekiu šaudmenų. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini)je, (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasti du šaunamieji ginklai ir 90 vnt. šaudmenų, kurie, remiantis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t, b. l. 122–124), yra tinkami naudoti. Didelis šaudmenų kiekis yra vertinamasis kriterijus, kuris turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Šioje baudžiamojoje byloje ginčo dėl aptariamo BK 253 straipsnio 2 dalį kvalifikuojančio požymio nėra. Pagrindą spręsti, kad rastų šaudmenų kiekis yra didelis, sudaro ne tik jų kiekybinė išraiška (90 vnt.), tačiau ir kokybinės charakteristikos, iš kurių galima spręsti, kad jie yra skirtingo kalibro, tinkami šaudyti skirtingais šaunamaisiais ginklais. Įvertintina ir tai, kad šie šaudmenys rasti kartu su dviem ginklais, o minėta specialisto išvada patvirtina, kad šaudmenys buvo jiems pritaikyti, kas dar labiau sustiprina vertinimą, jog rastas šaudmenų kiekis yra didelis ir peržengia pagrindinės sudėties, nekvalifikuoto neteisėto disponavimo jais pavojingumo laipsnį.

12. Aptarti duomenys sudaro pagrindą spręsti apie BK 253 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių buvimą. Tačiau vien objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymo nepakanka, kad asmenį pripažinti kaltu. Nurodytas kiekis narkotinės medžiagos – kokaino, du šaunamieji ginklai ir 90 vnt. šaudmenų buvo rasti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, statinių, esančių šiuo adresu, savininkai yra R. B. dukra D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be šių asmenų, dalies patalpų savininkais taip pat yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o anksčiau šiame pastate veikė bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios dokumentai buvo laikomi patalpoje, kurioje kratos metu rastos narkotinės medžiagos, šaunamieji ginklai ir šaudmenys. Be to, dalis patalpų pastate, be kita ko, jo antrame aukšte, buvo nuomojamos, ką patvirtina byloje esančios negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. Taigi, nors pakankamai didelė dalis pastato, kurio patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasti kaltinime nurodyti objektai, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintele akcininke iki 2016 m. sausio 8 d. buvo A. B., o nuo 2016 m. sausio 8 d. – R. M., R. B. sesuo, arba D. B., tačiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad šie su R. B. aplinka susiję asmenys nebuvo vieninteliai, kurie turėjo pagrindą lankytis ir neabejotinai lankėsi pastate (duomenys neskelbtini).

13. Prokuroras tiek apeliaciniame skunde, tiek ir savo poziciją grįsdamas teisme, akcentavo aplinkybes, kad R. B. taip pat lankėsi (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose, taigi turėjo galimybę patekti į archyvo patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomi narkotinės medžiagos, ginklai bei šaudmenys. Be to, pasak prokuroro, jis priimdavo esminius sprendimus dėl patalpų naudojimo ir patekimo į jas. Pats R. B. iš esmės neneigė savo lankymosi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, tačiau teigė, kad į antrą jo aukštą jis neidavo dėl savo sveikatos būklės – jo kairė koja yra amputuota. Nors liudytojas E. C. (D.) tvirtino, kad R. B. turėjo galimybę, naudodamasis ramsčiu, užlipti laiptais į antrą aukštą, tuo pačiu teigdamas, kad jam nėra žinomos aplinkybės, kodėl pastarojo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)je, (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas liftas iš buto patekti į požeminį garažą, tačiau toks subjektyvus šio asmens vertinimas nesudaro pagrindo spręsti, kad R. B. šia galimybe realiai naudojosi ir ant patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių spintų, kurių aukštis, kaip matyti iš byloje esančių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, yra 2,435 m, lentynų viršaus sudėjo kaltinime nuodytus objektus. Atlikti tokius veiksmus išteisintajam dėl jo sveikatos būklės iš ties būtų pakankamai sudėtinga, be to, nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino matęs R. B. pastato antrame aukšte, todėl ši aplinkybė negali būti preziumuojama vien dėl to, kad šis asmuo lankėsi pirmame pastato aukšte.

14. Kaip matyti iš liudytojos D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, pateikto patalpų plano, į antrą pastato aukštą, kuriame yra patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), patenkama per laiptinę. Liudytoja D. Ž. nurodė, kad šios laiptinės durys yra nerakinamos, o liudytoja N. Kazakevičienė paaiškino, kad pastato antrame aukšte nuolat dirba septyni asmenys, bendrovės turi daug lankytojų. Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) lokalizacija pastato antro aukšto plane yra tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų patalpų. Į visas šias tris patalpas patenkama iš mažesniojo koridoriaus, kurio durys po darbo valandų yra rakinamos, tačiau darbo dienos metu jos atrakintos, taigi patekti į šias patalpas tuo metu galėjo bet kuris asmuo. Liudytojos D. Ž. ir V. G., dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ir nurodė iš matymo žinančios R. B., tačiau teigė, kad antrame pastato aukšte pastarojo nėra mačiusios. Abi šios liudytojos nuosekliai teigė jį matydavusios dažniausiai pirmame aukšte, eidamos į darbą. Liudytoja N. K., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat įsikūrusioje (duomenys neskelbtini) pastato antrame aukšte, nurodė išteisintąjį pažįstanti tik iš matymo, matydavo jį lauke prie pastato, o antrame aukšte jo nemačiusi. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir V. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bei M. M. bei V. V., kurių darbo vietos taip pat buvo antrame minėto pastato aukšte. Tai, kad R. B. lankosi tik pirmame pastato aukšte esančiose patalpose, patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. K.. Taigi nei vienas iš asmenų, kaltinimui aktualiu laikotarpiu dirbusių pastato (duomenys neskelbtini) antrame aukšte, nenurodė bent kartą jame matę ir R. B.. Priešingai nei teigia prokuroras, teismas šią aplinkybę skundžiamame nuosprendyje įvertino tinkamai, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kad vien asmens lankymasis pastato pirmame aukšte, suponuoja vertinimą, jog būtent jis šių apsilankymų metu ir antro aukšto patalpoje laikė narkotines medžiagas, ginklus bei šaudmenis, nėra objektyviai pagrindžiami.

15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prokuroro skundo argumentais, jog netiesiogiai R. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pagrindžia tai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitoje įmonėje, kuri nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbo, o D. B. patalpos buvo remontuojamos. Pats R. B. neneigė, kad jo dukrai, kuri yra remontuotų patalpų savininkė, gyvenant (duomenys neskelbtini), jis dukters pavedimu rūpinosi patalpų remontu, taip pat sprendė dėl galimybės kitiems asmenims jomis naudotis. Liudytojas A. R. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad net ir atliekant patalpų remontą, R. B. buvo atvykęs kelis kartus, teiravosi dėl darbų atlikimo termino. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kai buvo remontuojama patalpa – darbo kabinetas, kitose pirmame aukšte buvusiose patalpose remonto darbai nebuvo atliekami, jose, be kita ko, buvo laikomi iš remontuojamos patalpos pernešti daiktai. Liudytoja D. K. patvirtino, kad patalpas sudarė ne tik darbo kabinetas, bet ir poilsio kambarys, kuriame buvo lova ir drabužių spinta, du sanitariniai mazgai, sporto kambarys, kuriame buvo svarmenys, suoleliai, biliardo stalas. Liudytojas E. C. (D.) šią aplinkybę taip pat patvirtino, teigdamas, kad patalpose buvo galima gyventi. Tad prokuroras objektyviai nepagrindžia aplinkybės, jog išteisintasis privalėjo turėti svarbią priežastį lankytis patalpose, kurios, be kita ko, priklausė jo dukrai D. B.. Tuo tarpu išteisintojo faktinės sąsajos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktualios analizuojant R. B. galimai vykdytų funkcijų, susijusių su šia bendrove, teisinį nepagrįstumą, tačiau nei ši aplinkybė, nei išteisintojo lankymasis pastato pirmajame aukšte niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti pastarojo kaltės neteisėtai disponavus narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

16. Šiame kontekste pažymėtina, kad net ir įvertinus aplinkybę, jog narkotinės medžiagos, ginklai bei šaudmenys buvo rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria galimai susijęs R. B. (bendrovės vienintelė akcininkė yra jo sesuo, kratos metu buvo rastos šios bendrovės vizitinės kortelės su išteisintojo rekvizitais), priklausančiose pagalbinėse patalpose, tačiau rasti daiktai, dažniausiai, baudžiamajame procese vertinami kaip netiesioginiai įrodymai, nes jais paprastai nustatomi tik tarpiniai faktai. Rasto daikto – nusikalstamos veikos objekto – suradimas pas tam tikrą asmenį ar tam tikrose patalpose, kuriose pastarasis turėjo galimybę lankytis, gali suponuoti prielaidą, kad jis su tuo daiktu yra susijęs, tačiau, jeigu byloje nėra kitų įrodymų, tai nėra pagrindas savaime preziumuoti, kad šis asmuo šį daiktą laikė ar, juolab, į šias patalpas atgabeno, padarydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – pavyzdžiui, neteisėtai disponuodamas narkotinėmis medžiagomis, šaunamaisiais ginklais ar šaudmenimis.

17. Minėtos medžiagos, šaunamieji ginklai ir didelis kiekis šaudmenų buvo rasti procesinių veiksmų (kratos) atlikimo metu, policijos pareigūnams gavus kriminalinės žvalgybos informacijos apie tai, kad R. B. minėtose patalpose galimai disponuoja narkotinėmis medžiagomis – kokainu, kurio kiekis ne mažesnis kaip 1 kg. Tai, kad atlikus kratą informacija apie neteisėtai laikomus objektus pasitvirtino, sudaro pagrindą spręsti apie gautų kriminalinės žvalgybos duomenų teisingumą ir patikimumą. Tačiau, byloje nėra, o ir apeliacinės instancijos teisme pasiūlius pateikti, nebuvo pateikta papildomų įstatymo nustatyta tvarka išslaptintų kriminalinės žvalgybos duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie R. B. sąsajas su rastais uždraustais daiktais. Vien tik policijos pareigūno tarnybinis pranešimas apie turimą tokią informaciją, šio asmens kaltės negali patvirtinti, juolab kad jokie kiti byloje surinkti įrodymai tokios išvados daryti neleidžia. Siekiant įsitikinti šių tarnybiniame pranešime pateiktų duomenų objektyvumu, apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas buvo apklaustas pareigūnas E. C. (D.), tačiau jis nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų patikslinti tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją, jog būtent R. B. buvo asmuo, kuris laikė narkotines medžiagas, šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų. Jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl tam tikrų taktinių sumetimų buvo priimtas sprendimas tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių nedetalizuoti. Taigi iš esmės pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta informacija negali būti patikrinama jokiais kitais patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais.

18. Kiti byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą spręsti, kad daugelis asmenų lankėsi ne tik antrame, bet ir pirmame pastato aukšte. Analizuojamo įvykio metu šiose patalpose buvo vykdomi remonto darbai, kuriuos atliko kaip liudytojas apeliacinės instancijos teisme apklaustas A. R., kuris turėjo raktą nuo remontuojamų patalpų, taip pat dalyvavo Ž. B., kuris patvirtino padėjęs perkelti į kitas šalimais buvusias patalpas iš remontuojamo kabineto baldus, be kita ko, ir stalą, kurio stalčiuje buvo rasti raktai nuo patalpos Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ant D. B. patalpose buvusio darbo stalo buvo sudėti atsarginiai raktai dar nuo 2015 m., o atliekant remontą baldai, kartu su ant jų buvusiais daiktais, buvo perkelti į sporto patalpą. Išteisintasis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad jis kaltinime nurodytu metu patalpose (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, buvo leidęs gyventi R. L., kuris turėjo ir raktą nuo šių patalpų. Pats R. L., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, šią aplinkybę patvirtino, nurodęs, kad nuo 2017 m. gruodžio, kuomet grįžo iš (duomenys neskelbtini), iki analizuojamo įvykio, jis gyveno minėtose patalpose. Be to, jis parodė, kad į patalpas sportuoti atvažiuodavo ir kiti asmenys, kurie turėjo raktus nuo sporto salės. Tai, kad šis asmuo artimai bendravo su R. B., patvirtino ir pareigūnas E. C., nurodęs, kad R. L. buvo kaip išteisintojo pagalbininkas. Liudytojo Ž. B. teigimu, jam remonto darbus patalpose pasiūlė atlikti būtent šis asmuo. Be to, R. B. paaiškino, kad raktus nuo patalpų turėjo ir jų savininkė D. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), taip pat jo sesuo, kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), sūnus ir dukters sutuoktinis. Juos taip pat turėjo D. K. bei R. J..

19. Pastarasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo įleidęs R. B. draugą S. K. į pagalbines patalpas pasidėti krepšių. Pats R. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad jis turėjo raktą nuo sporto salės, o pagalbinėse patalpose Nr. (duomenys neskelbtini) lankėsi ne vieną kartą. S. K. buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes artimu kaltinimui laikotarpiu patvirtina išteisintojo gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateikta šio asmens tapatybės dokumento kopija, kurioje matyti (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikų sienų kirtimai. Pirmosios instancijos teisme R. B. nurodė, kad nešant padėti krepšius, R. J. sandėliuką atrakinto pirmame aukšte buvusiais raktais, o liudytoja D. K., pirmosios instancijos teisme paaiškinusi, kad kartais jos kas nors paprašydavo pasinaudoti archyvo patalpomis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad ir R. J. 2018 m. pabaigoje ar 2019 m. pradžioje jos yra prašęs leisti jomis pasinaudoti draugo daiktams padėti. Ji patalpoje ant grindų matė kelioninį krepšį, kuris ten buvo apie savaitę. Liudytojas R. J. paaiškino, kad raktą nuo pagalbinės patalpos jis davė S. K., o kur šis jį pasiėmęs krepšius paliko, jam nėra žinoma.

20. Būtent R. B. naudotoje patalpoje rastais raktais kratos metu buvo atrakinta patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš kratos protokole pateiktų duomenų, raktų ryšulį, kuris buvo panaudotas atrakinant minėtos patalpos duris, sudarė trys tokie patys raktai. Apklausiama pirmosios instancijos teisme, liudytoja D. K. nurodė taip pat turinti raktą nuo minėtų patalpų, patikslino, kad rakto kopijų gali būti ir daugiau. Ji pati šį raktą gavo iš bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, kaip nurodė liudytojas M. M., patalpomis šiame pastate besinaudojanti nuo (duomenys neskelbtini) m., anksčiau patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo kaip archyvą. Šiuo metu joje yra laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Liudytoja D. K. nurodė, kad tose patalpose buvo 2018 m. pabaigoje ar 2019 m., o R. J. patvirtino, kad pas direktorę buvusiu raktu buvo galima atrakinti patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, esančiu byloje, nustatyta, kad šios patalpos duris galima atrakinti bent dviem visiškai skirtingais raktais. Taigi, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad net keli asmenys analizuojamo įvykio metu turėjo galimybę patekti tiek į pagalbines, tiek į pirmame aukšte buvusias patalpas, kuriomis naudojosi ir R. B., netgi jam jose nesant, ir nevaržomai naudotis jose buvusiais daiktais, be kita ko, raktais nuo patalpos Nr. (duomenys neskelbtini). Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad tokio kiekio narkotinės medžiagos – kokainas nelegalioje rinkoje gali turėti didelę vertę, tačiau kaip ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti apie būtent R. B. neteisėtus veiksmus, atsižvelgiant į jau aptartus duomenis dėl asmenų, turėjusių galimybę naudotis patalpomis, daugetą, nenustatyta.

21. Prokuroras apeliaciniame skunde siekdamas pagrįsti R. B. kaltę taip pat akcentavo liudytojo D. M. parodymų turinį. Šis liudytojas, kaip policijos pareigūnas, dalyvavęs atliekant kratą (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose, nurodė, kad R. B. iš pradžių nesutiko pateikti rakto nuo tikrinamų patalpų, teigė jo neturintis. Be to, pareigūno nuomone, R. B. atliekamos kratos metu buvo sutrikęs, daug rūkė, kas, pasak prokuroro, vertinant su kitais įrodymais visumoje, patvirtina šio asmens neteisėtus veiksmus. Tačiau pagrindo sutikti su tokiais argumentais nėra. Visų pirma, R. L. nurodė nuo 2017 m. iki analizuojamo įvykio gyvenęs nurodytose patalpose. Jokių objektyvių įrodymų, kurie šią aplinkybę paneigtų, nėra. Jis taip pat pareigūnams nepateikė prašomo patalpų rakto, nepaisant to, kad jis, kaip vėliau paaiškėjo, buvo laikomas jo vairuotame automobilyje. Be to, kaip paaiškino pareigūnas, kai buvo nurodyta, kad rastos narkotinės medžiagos, R. L. taip pat nervinosi, jam pradėjo drebėti koja. Prokuroro apeliaciniame skunde ši aplinkybė neakcentuojama, nors yra svarbi vertinant prokuroro argumentus dėl asmens emocinės būklės su juo atliekamų procesinių veiksmų metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad asmenys nervinosi policijos pareigūnams panaudojus netikėtumo faktorių atliekant procesinius veiksmus jų naudotose patalpose ir, juolab, jose radus neteisėtai laikomus objektus, nepatvirtina, jog minėta asmenų būsena neatitinka įprastos tokių procesinių veiksmų atlikimo metu asmenims būdingos emocinės reakcijos, o vien aplinkybė, kad R. B. iš karto policijos pareigūnams nepateikė rakto nuo pirmojo aukšto patalpos, nors ir gali rodyti tam tikrą jo neigiamą nusistatymą atliekamiems proceso veiksmams, vis tik, nei pati savaime, nei vertinant aptartų įrodymų visumoje pakankamai patikimai nepagrindžia R. B. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, juolab kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. L. tvirtino, jog R. B. policijos pareigūnams į patalpas neleido patekti, nurodydamas, jog patalpos jam nepriklauso ir reikia iškviesti jo dukrą D. B.

22. Taigi aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad būtent R. B. disponavo narkotinėmis medžiagomis, ginklais bei šaudmenimis, kurie buvo rasti pagalbinėse patalpose antrame pastato aukšte. Nors prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad surinktų netiesioginių įrodymų visuma patvirtina šio asmens kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau šie skundo argumentai grindžiami prielaidomis, kurios nepatvirtinamos nei apklaustų liudytojų parodymais, nei kitais objektyviais byloje surinktais įrodymais. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, kas neabejotinai patvirtina, jog tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, taigi įrodymais neabejotinai gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas, tačiau svarbu įvertinti tai, kad remiantis surinktų netiesioginių įrodymu visuma būtų nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiška grandine, kartu pažymint, kad kiekviena loginės sekos grandis turi būti pagrįsta patikimais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėtais baudžiamosios bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Šiuo atveju, prokuroro apeliaciniame skunde analizuojama netiesioginių įrodymų grandinė patikimai R. B. su rastomis narkotinėmis medžiagomis, šaudmenimis bei ginklais nesieja. Kratos metu kartu su neleistinai laikomais objektais, buvo paimta ir lentyna, ant kurios jie rasti, tačiau nei ant jos, nei ant rastų objektų R. B. pėdsakų (pirštų atspaudų, kvapų, mikrodalelių, kitų pėdsakų) nerasta, jokių kitų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad surastus daiktus laikė būtent išteisintasis, o ne kiti asmenys, galėję patekti į šias patalpas, byloje nėra. Tokie duomenys nepasitvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu taikant BPK 154 bei 155 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones.

23. Nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, svarbi dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo (šiuo atveju, išteisintojo) naudai (in dubio pro reo). Ši nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su dėl kiekvienos inkriminuojamos nusikalstamos veikos surinktų duomenų (įrodymų) visumos įvertinimu. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymų, o bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiant jį tik prielaidomis, negali būti priimamas.

24. Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad nagrinėjant bylą teisme, išnaudojus visas procesines galimybes, esamų abejonių dėl kaltinime nurodytų aplinkybių įrodytumo pašalinti nepavyko, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė ir pagrįstai konstatavo, kad byloje BPK nustatyta tvarka surinktų, patikimų įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmę išvadą dėl R. B. dalyvavimo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepakanka. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie R. B. kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui jo atžvilgiu priimti.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir R. B. priimti apkaltinamąjį nuosprendį teisinio ir faktinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinį skundą atmesti.