Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-05-07 · Administracinė byla Nr. I-465-739/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-07
Bylos Nr.
I-465-739/2014
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00119-2013-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir „If P&C Insurance AS“
Advokatai
Inga Maskoliūnaitė
Kategorijos
  • 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-465-739-2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00119-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 6.5.;74 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,pareiškėjui A. V., jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,

atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms A. G., S. P.,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui T. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl 2013-05-17 nelaimngo atsitikimo darbe akto Nr. 3 dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“filialą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu (2-5 b.l., I t.) prašo: 1) panaikinti 2013-05-17 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 17.2 punktą „Saugos ir sveikatos norminio teisės akto, darbuotojams privalomos instrukcijos reikalavimų pažeidimas“; 2) panaikinti 2013-05-17 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 17.1 punktą iš dalies ir įpareigoti atsakovą Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti papildomą tyrimą dėl padėklų kalimo linijos saugos barjero neveikimo 2012-12-06 nelaimingo atsitikimo metu. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde ir teismo posėdžiuose pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad 2012-12-06 UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), Panemunėlio geležinkelio stotis, Rokiškio raj., darbo metu įvyko nelaimingas atsitikimas. Įvykio metu buvo sužalota dešinioji pareiškėjo ranka. 2012-12-07 darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 5, forma N1 (17 b. l.). Nesutikdamas su aktu, 2013-01-15 skundu pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį darbo inspektorių(toliau - ir Vyriausiasis darbo inspektorius) dėl pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo. 2013-05-17 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. inspektorė, dirbanti Panevėžio teritoriniame skyriuje, atliko papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą ir surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 3 (13 b. l.) Pareiškėjas nesutinka su Nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadomis. Pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akte neteisingai ir nepilnai nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys. Nurodo, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.3.3 3.4 ir 3.5 punktuose neteisingai įrašyta, kad pareiškėjas įvykio metu dirbo padėklų surinkėju, kadangi pareiškėjas dirbo sargu darbininku. Skunde pareiškėjas teigia, kad jis nebuvo supažindintas su Darbuotojų dirbančių prie padėklų kalimo linijos saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 35( toliau – ir Instrukcija Nr.35), todėl negalėjo pažeisti šios instrukcijos 37 ir 43 punktų. Tačiau teikdamas paaiškinimus 2013-10-17 teismo posėdyje, pareiškėjas patvirtino, kad pasirašė Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale, patvirtindamas, jog buvo instruktuotas pagal Instrukciją Nr.35. Pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas negalėjo pažeisti paminėtos Instrukcijos Nr.35 37 punkto reikalavimų, kadangi juose yra įtvirtintas reikalavimas dirbantiesiems žinoti kur yra pavojingos kalimo linijos darbo zonos, kai tuo tarpu pačio Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 17 punkto 1 dalyje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi gamintojo pateiktų padėklų kalimo linijos naudojimo dokumentų ir jokiame kitame dokumente nenurodytos nei kalimo linijos pavojingos darbo zonos, nei saugūs veiksniai šalia jų. Pareiškėjas teigia, kad padėklų kalimo linija turi turėti apsaugines sieneles, tačiau apsauginės sienelės buvo nuimtos darbdavio iniciatyva, kad darbas vyktų sparčiau. Pareiškėjas nesutinka, kad nelaimingas įvykis darbe nutiko dėl tos priežasties, kad buvo pažeistas Instrukcijos Nr. 35 43 punktas, tai yra kad darbuotojas traukė vinį iš padėklo, judančio link kampų apipjovimo linijos, nes faktiškai įvykio priežastis yra ta, kad pareiškėjui patekus į pavojingą zoną, linija neišsijungė. Tačiau atsakovas šių aplinkybių netyrė. 2013-04-23 Technikos priežiūros tarnybos Panevėžio apygardos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad mašina MC6/SM turi normalaus stabdymo įtaisus, kurie gali ją saugiai ir visiškai sustabdyti (21 b. l.). Todėl pareiškėjas mano, kad atsakovas tirdamas įvykį turėjo nustatyti, kodėl neveikė saugos barjeras 2012-12-06 pareiškėjui patekus į pavojingą zoną pareiškėjui. Pareiškėjas ir jo atstovė mano, kad atsakovas turėjo pareigą nustatyti reiškinį ar reiškinių visumą, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, tačiau tą padarė nepilnai. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr 3 17 punkto 1 dalyje buvo neteisingai ir nepilnai nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, nes nebuvo nurodyta, kad darbo vieta buvo įrengta netinkamai, darbo įrenginys buvo netvarkingas. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje prašo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija) atsiliepime į skundą (79 b. l.) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas, jo atstovai atsiliepime ir teismo posėdžiuose paaiškino, kad pareiškėjo patirtam sužalojimui nesant priskirtam prie sunkių, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 30 punktu, įvykio tyrimą atliko ir 2012-12-07 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 5 surašė įmonės vadovo sudaryta dvišalė komisija (17 b. l.). Akte buvo nurodyta, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, tai yra buvo pažeistas Darbuotojų, dirbančių prie padėklų kalimo linijos saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 35 43 punktas. Pareiškėjas nesutiko su tokia išvada, todėl kreipėsi į Vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydamas pakartotinai ištirti šį įvykį. Atsakovas nusprendė atlikti papildomą tyrimą. 2013-05-17 papildomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte Nr. 3 buvo patikslintos įvykio aplinkybės ir suformuluotos naujos priežastys. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovai teismo posėdžiuose paaiškino, kad papildomai tiriant nelaimingą atsitikimą darbe buvo nustatyta, jog pagal 2012-08-31 darbo sutartį Nr. 592 pareiškėjas dirbo UAB (duomenys neskelbtini) padėklų surinkėju prie gamybinės linijos. Nors pareiškėjas teigia, kad tų pačių metų rugsėjo mėnesį jo sutartis buvo pakeista ir pareiškėjas perkeltas dirbti sargu, tačiau atliekant tyrimą, nebuvo pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas įvykio metu dirbo prie padėklų kalimo linijos. Jam buvo pavesta stebėti ateinančius ruošinius, žymėti brokuotus padėklus, dėti į kasetes lentas, papildyti viniakales, nepraleisti broko. 9 val. 20 min. pareiškėjas pastebėjo, kad iš padėklų kalimo zonos išlindo padėklas su nepilnai įkalta vinimi, todėl neišjungdamas linijos, plaktuku norėjo vinį sukalti arba jį nulenkti. Bet tuo metu pareiškėjo ranka pateko į pavojingą padėklų kampų apipjovimo zoną ir linijai veikiant, automatiškai įsijungęs pjūklas traumavo pareiškėjo ranką. Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Instrukcija Nr.35 2012-03-26 ir 2012-10-16, todėl turėjo žinoti, kad visus veiksmus pavojingoje zonoje galima atlikti tik sustabdžius liniją. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad jeigu pareiškėjas būtų laikęsis Instrukcijos Nr.35 reikalavimų, nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs. Taip pat atsakovas nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi padėklų kalimo linijos gamintojo dokumentacijos, pagal kurią darbuotojas turėjo būti apmokytas ir supažindintas su saugiais įrenginio naudojimo metodais, todėl padarė išvadą, kad darbuotojui leista dirbti jo neapmokius ir nesupažindinus su saugiais įrenginio naudojimo metodais. Atsakovo atstovai akcentavo, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.3 17.1. ir 17.2. punktuose nurodyti pažeidimai tarpusavyje susiję, tai yra darbuotojas nebuvo supažindintas su saugiais darbo metodais, todėl, prieš atlikdamas veiksmus pavojingoje zonoje, nesustabdė linijos. Atsakovas ir jo atstovai teigia, kad Nelaimingo atsitikimo darbe 2013-05-17 akto Nr. 3 17. ir 17.2. punktuose nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys yra suformuluotos objektyviai ir naikinti šių punktų nėra pagrindo. O pareiškėjo teiginius, kad įrenginys buvo netvarkingas, paneigia Techninės priežiūros tarnybos Panevėžio apygardos išvados, kuriose teigiama, kad vykdant visas gamintojo numatytas sąlygas ir kai laikomasi draudimo operatoriui patekti į pavojingą kampų apipjovimo zoną, įrenginys yra saugus ir nekelia pavojaus ją prižiūrintiems ir reguliuojantiems asmenims. Taip pat buvo nustatyta, kad staklių darbinė būklė atitinka gamintojo sudarytą elektros schemą, jokie elektros įrenginiai ar davikliai nedemontuoti. Atsakovo atstovės prašo skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu (139 b. l., I t. ) nesutinka. Bendrovės atstovas atsiliepime į skundą ir teismo posėdžiuose bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas dirbo Bendrovėje nuo 2011-04-07 pagal darbo sutartį Nr. 403, kuri 2012-06-01 buvo pakeista, perkeliant pareiškėją dirbti medžio staklių operatoriumi-darbininku, o 2012-07-03 pareiškėjas perkeltas dirbti sargu-darbininku. (143 b. l., I t. ). 2012-08-23 darbo sutartis Nr. 403 buvo nutraukta pareiškėjo prašymu (147 b. l., I t.). 2012-08-31 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 592, pagal kurią pareiškėjas nuo 2012-09-03 Bendrovėje dirbo padėklų surinkėju. Pareiškėjui darbų saugos instruktažas buvo pravestas 2011-04-07, 2012-03-26, 2012-10-16. Su Instrukcija Nr. 35 pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai net 3 kartus (148 b. l.). UAB (duomenys neskelbtini) nesutiko ir su tuo faktu, kad jokiame dokumente nėra nurodytos įrangos pavojingos zonos. Instrukcijos Nr. 35 15.3. punkte yra nurodyta, kad pavojingos padėklų kalimo linijos darbo zonos yra: tarp padėklų lentelių surinkimo ir vinių įkalimo bei padėklų kampų apipjovimo zona, o pagal Instrukcijos Nr. 35 37 punktą darbuotojas turi žinoti ne saugius veiksnius, o saugius veiksmus šalia pavojingos įrangos. Instrukcijos Nr.35 43 punktas numato, kad pastebėjus brokuotą gaminį, yra leistinas tik vienas veiksmas – linijos gale brokuotą padėklą pažymėti tam skirtu lapeliu. Bendrovės atstovas nurodo, kad Instrukcijos Nr.35 parengimą patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) 2013-02-27 raštas, įsakymas, kuriuo ji patvirtinta, ir apmokėjimo sąskaita. Bendrovės atstovas nurodė, kad padėklų kampų apipjovimo zonoje gamintojas nebuvo numatęs apsauginių sienelių ir jų niekuomet nebuvo, tai patvirtina teismui pateikta vaizdo medžiaga. Pareiškėjui patekus į šią pavojingą zoną, įrenginys neturėjo automatiškai išsijungti. Atstovas pabrėžia, kad pareiškėjas painiojo dvi linijas, kurių viena yra vinių kalimo įranga, o kita padėklų kampų apipjovimo įranga. Pareiškėjas skunde nurodė foto elementą, kuris yra vinių kalimo įrangoje, o nelaimingas įvykis atsitiko prie padėklų kampų apipjovimo įrangos. Bendrovės atstovas teigia, kad Instrukcijos Nr. 35 nuostatos yra išdėstytos aiškiai ir suprantamai, o su šia Instrukcija Nr. 35 pareiškėjas A. V. buvo supažindintas. Bendrovės atstovas nesutinka, kad padėklų linija buvo techniškai netvarkinga, nes tą paneigė Technikos priežiūros tarnybos Panevėžio apygardos specialisto A. G. išvada bei D. P. individualios įmonės pažyma. Bendrovės atstovas prašo atmesti pareiškėjo skundą ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius(137 b.l., I t.) ir bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti per „If P&C Insurance AS“filialą(68 b.l., II t.), atsiliepimuose į skundą skundo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Iš administracinės bylos duomenų nustatyta, kad 2012-12-06 9val.20min. UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje, kurio buveinė yra (duomenys neskelbtini), Panemunėlio gel.st., Rokiškio raj., įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu bendrovės darbuotojui A. V. dirbant prie padėklų kalimo linijos, jos neišjungus, prieš padėklų kampų apipjovimą plaktuku bandant sukalti ar nulenkti padėkle pastebėtą vinį, dešinė jo ranka pateko į pavojingą padėklų kampų apipjovimo zoną, kurioje automatiškai įsijungęs padėklų apipjovimo diskinis pjūklas pagavo pareiškėjo dešinės rankos rūbo rankovę ir sužeidė ranką. Pareiškėjui buvo padaryta plėšta žaizda su raumenų ir nervų traumomis, skeveldrinis stipinkaulio lūžis su kaulo defektu. Kadangi sužalojimas pagal pasekmes nebuvo priskirtas prie sunkių sužalojimų ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, nelaimingo atsitikimo tyrimą, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr.1118 30 punktu, atliko Bendrovės vadovo patvirtinta dvišalė komisija ir 2012-12-07 surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 5. Akto 17 punkte nurodyta, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis yra saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, tai yra nevykdymas Darbuotojų, dirbančių prie padėklų kalimo linijos saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.35 43 punkto, kuris numato, kad dirbančiajam, pastebėjusiam brokuotą, blogai sukaltą padėklą (nepilnai įkaltą ar sulenktą vinį), judantį link kampų apipjovimo zonos, draudžiama traukti sulenktą vinį arba įkalti jį, o linijos gale, brokuotą padėklą skabių pistoleto pagalba reikalinga žymėti tam skirtu lapeliu (87-90 b.l., I t.). Iš pareiškėjo ir atsakovo atstovų paaiškinimų, rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas nesutiko su šia išvada ir pagal pareiškėjo pareiškimą Vyriausiojo darbo inspektoriaus (pavaduotojo) sprendimu buvo paskirtas papildomas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Tarp šalių dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Papildomą nelaimingo atstitikimo darbe tyrimą buvo pavesta atlikti Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriuje dirbančiai vyr. darbo inspektorei S.P. Atlikus papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, 2013-05-17 buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 3. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.3 buvo patikslintos įvykio aplinkybės ir naujai suformuluotos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvados. Jame nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto saugos ir sveikatos darbe klausimais asmens( 17p. 1d.) bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto, darbuotojams privalomos instrukcijos reikalavimų pažeidimas(17p.2d.). Atliekant papildomą tyrimą buvo nustatyta, kad darbdavys neturėjo gamintojo pateiktų padėklų kalimo linijos naudojimo dokumentų. Pareiškėjui buvo leista dirbti jo neapmokius ir nesupažindinus su saugiais įrenginio naudojimo metodais. Dėl to buvo pažeisti teisė aktų: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo( toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 8,19,23.1 punktų, Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 4 punkto reikalavimai. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas, pastebėjęs padėklą su neįkalta vinimi, judantį link padėklų apipjovimo zonos, veikiant linijai, bandė įkalti vinį ir buvo traumuotas. Tokiu būdu buvo pažeistas Darbuotojų dirbančių prie padėklų kalimo linijos saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 35, 37 punktas, kuris nurodė, kad atlikti bet kokius veiksmus vinių įkalimo ir kampų apipjovimo zonose galima tik sustabdžius liniją ir ją atjungus nuo elektros tinklo. O taip pat buvo pažeistas Instrukcijos Nr. 35 43 punktas, kuris nustatė, kad dirbančiajam, pastebėjusiam brokuotą, blogai sukaltą padėklą (nepilnai įkaltą arba sulenktą vinį) judant link kampų apipjovimo zonos, draudžiama traukti sulenktą vinį arba įkalti jį, o reikia linijos gale brokuotą padėklą skabių pistoleto pagalba žymėti tam skirtu lapeliu. Pareiškėjas, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 76 punktu, Panevėžio apygardos administraciniam teismui apskundė 2013-05-17 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr.3 toje dalyje, kuria padaryta išvada, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra saugos ir sveikatos norminio teisės akto, darbuotojams privalomos instrukcijos reikalavimų pažeidimas(17 punkto 2 dalis) bei toje dalyje, kuria nebuvo nustatytos visos nelaimingo atsitikomo darbe priežastys, tai yra, kad nebuvo pripažinta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl padėklų kalimo linijos padėklų kampų apipjovimo įrenginio saugos barjero(apsaugų) neveikimo ir/ar nebuvimo. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl 2013-05-17 papildomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadų neišsamumo ir nepagrįstumo.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija galiojusi nelaimingo atsitikimo tyrimo metu) 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. To paties straipsnio 16 dalis, be kita ko, nustato, kad nukentėjęs asmuo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo rezultatus ir išvadas gali apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui. Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų 73 punktas nustato, kad nukentėjusysis pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atstikimo darbe Lietuvos Respublikos vyriausiajam darbo inspektoriui gali pateikti per 2 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo. Valstybinei darbo inspekcijai išnagrinėjus tokį pareiškimą gali būti skiriamas papildomas ar pakartotinis nelaimingo atsitikimo tyrimas( 75 p.) Nesutinkantis su papildomo tyrimo išvadomis, pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą( 76p.).

Ginčydamas teisme Nelaimingo atsitkimo darbe akto Nr.3 17 punko 2 dalyje išdėstytą išvadą, kuria pripažinta, kad nelaimingo atstikimo darbe priežastis buvo saugos ir sveikatos norminio teisės akto, darbuotojams privalomos instrukcijos reikalavimų pažeidimas, pareiškėjas teigia, kad nelaimingo atsitikimo metu jis pagal pakeistą darbo sutartį dirbo sargu darbininku, o ne padėklų surinkėju, nebuvo supažindintas su Instrukcija Nr.35, todėl negalėjo jos pažeisti, negalėjo pažeisti Instrukcijos Nr.35 37 punkto, kuriame įtvirtintas reikalavimas dirbantiems žinoti, kur yra padėklų kalimo linijos pavojingos darbo zonos ir saugūs veiksniai, nes darbdavys neturi gamintojo pateiktų padėklų kalimo linijos naudojimo dokumentų, tuo tarpu tik ten gali būti nurodytos pavojingos zonos ir saugūs veiksniai, be to, Nelaimingo atstiktikimo darbe akto Nr. 3 17 punkto 1 dalyje jau yra nustatyta, kad darbas buvo atliekamas nustatyta tvarka neapmokyto saugos ir sveikatos darbe klausimais asmens. Be to, pareiškėjas mano, kad pati Instrukcija Nr.35 galėjo būti pakeista, parengta vėliau ir pan. Sutinkamai su Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi ir Darbo kodekso 15 straipsniu, darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nelaimingo atsitikimo darbe metu dirbo Bendrovėje pagal 2012-08-31 sudarytą darbo sutartį Nr.592, kurioje nurodyta, kad jo darbo funkcijos yra padėklų surinkėjas(prie gamybinės linijos) bei kurioje nustatytas atlyginimas pareiškėjui už darbą. Nors pareiškėjas tvirtina, kad darbo sutartis buvo pakeista ir jis nelaimingo atsitikimo metu buvo sargu darbininku, tam patvirtinti teismui pateikė Bendrovės buhalterės pasirašytą pažymą apie pareiškėjo darbo užmokestį( 172 b.l. I t.), kurioje pareiškėjas įvardijamas sargu darbininku, tačiau paminėtas rašytinis įrodymas nepaneigia kitų bylos įrodymų: darbo sutarties (125 b.l., It.), darbo sutarčių registravimo žurnalo įrašų(124 b.l. I t.), paties pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojo R.M. parodymų, Bendrovės atstovo paaiškinimų, iš kurių nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui reikšminga aplinkybė, kad nelaimingo atsitikimo darbe dieną darbuotojo ir darbdavio susitarimu pareiškėjas dirbo padėklų surinkėju prie gamybinės linijos. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad 2012-12-06 pareiškėjas, dirbdamas padėklų surinkėju prie gamybinės linijos, apie 9 val. 20 min., pastebėjęs, kad iš padėklų kalimo zonos pajudėjo brokuotas padėklas su nepilnai įkalta vinimi, linijos neišjungęs, pasiėmęs plaktuką ir prieš padėklų kampų apipjovimą norėjo vinį sukalti arba nulenkti. Tuo metu jo dešinė ranka pateko į pavojingą padėklų kampų apipjovimo zoną ir automatiškai įsijungęs pjūklas sužalojo pareiškėjo dešinę ranką. Instrukcijos Nr.35 37 punktas reglamentuoja, kad atlikti bet kokius veiksmus vinių įkalimo ir kampų apipjovimo zonose, galima tik sustabdžius liniją ir ją atjungus nuo elektros tinklo. O Instrukcijos Nr.35 43 punktas nustato, kad dirbančiajam, pastebėjusiam brokuotą, blogai sukaltą padėklą(nepilnai įkaltą arba sulenktą vinį) judant link kampų apipjovimo zonos, draudžiama traukti sulenktą vinį arba įkalti jį. Jis linijos gale brokuotą padėklą skabių pistoleto pagalba turi žymėti tam skirtu lapeliu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Bendrovės atstovo paaiškinimų, liudytojo R.M. parodymų , kuris, beje, paneigė pareiškėjo tvirtinimus, kad jam buvo liepiama traukti ar kalti vinis į judančius link kampų apipjovimo zonos padėklus, o taip pat ir iš paties pareiškėjo paaiškinimų teisme nustatyta, kad dar iki 2012-12-06 nelaimingo atsiktikimo darbe Instrukcija Nr.35 buvo parengta ir patvirtinta, o pareiškėjas pagal ją instruktuotas. Iš darbuotojų instruktavimo darbo vietoje registracijos žuranalo kopijų nustatyta, kad pareiškėjui buvo atlikti periodiniai instruktavimai(148-151 b.l I t.)ir, kad pareiškėją instruktavo meistru Bendrovėje dirbęs R.M. Instruktavimai vyko pareiškėjui dirbant pagal ankstesnę darbo sutartį medienos gaminių surinkėju, tai yra 2011-04-13 ir 2012-03-26, o 2012-10-16 pareiškėjas buvo dar kartą instruktuotas, jau dirbdamas padėklų surinkėju prie gamybinės linijos. Šių instruktavimų pravedimo faktai patvirtinti instruktuojančio ir instruktuoto darbuotojo parašais, pareiškėjas net tris kartus tą yra patvirtinęs savo parašu.( 94,109,110-118,148-151,153 b.l. I t., 6 b.l. , II t. ). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti, kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais, o darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus( 33 straipsnio 1dalies 1 punktas). Instrukcijos Nr. 35 15 punkte yra nurodytos pavojingiausios padėklų kalimo linijos darbo zonos, kurios yra tarp padėklų lentelių surinkimo ir vinių įkalimo bei padėklų kampų apipjovimo zona( 15.3p.), 15.5 punkte nustatytas draudimas dirbant liestis prie linijos, prie judančių linijos mechanizmų dalių, 15.7 punkte nurodyta, kad yra pavojus susižaloti rankas prie padėklų kampų apipjovimo zonos. Kampų apipjovimo zonoje draudžiama taisyti padėklą, įkalinėti į padėklą neįkaltas vinis. Instrukcijos Nr.35 36 punktas reikalauja įsitikinti, ar linijos pavaros elementai ir kitos besisukančios dalys ar judančios dalys, galinčios traumuoti dirbantįjį, yra uždengtos apsauginiais gaubtais, atitvertos, 37 punktas reikalauja, kad dirbantieji žinotų, kur yra padėklų kalimo linijos pavojingos darbo zonos ir saugius veiksmus šalia jų ir pan. Todėl pareiškėjas turėjo žinoti, jog padėklų kampų pjovimo pavojingoje zonoje draudžiama traukti sulenktą vinį arba ją įkalti, taisyti padėklą, kišti rankas į pavojingą darbo zoną, o tam tikrus darbus atlikti galima tik sustabdžius liniją ir atjungus ją nuo elektros tinklo, kadangi visi šie reikalavimai buvo nurodyti Instrukcijoje Nr.35, pagal kurią jis buvo instruktuotas. Nors nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.3 17 punkto pirmoje dalyje nustatyta, kad pareiškėjas atliko jam pavestą darbą, būdamas nustatyta tvarka neapmokytas saugos ir sveikatos darbe klausimais, tačiau sutinkamai su Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darbuotojo instruktavimas ir darbuotojo mokymas saugiai dirbti, kad nebūtų pakenkta jo sveikata, yra skirtingos sąvokos. Darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosios šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais tuomet, kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai. Kad pareiškėjas nelaimingo atsitikimo metu nevykdė saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų nustatyta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistui atlikus darbų saugos tyrimą 2014-03-07 surašytoje specialisto išvadoje Nr.II-3202(13)( 81-85 b.l., II t). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.3 17p. 2 dalyje padaryta išvada dėl nelaimingo atsitikimo priežasties ir pažeistų teisės aktų yra pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, todėl nėra pagrindo panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe aktą šioje dalyje.

Kaip jau paminėta, iš skundo, atsiliepimų ir administracinėje byloje nagrinėtų aplinkybių, nustatyta, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų panaikinta Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 17 punkto 1 dalis ta apimtimi, kuria atliekant papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nebuvo nustatytos visos nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir priežastys, tai yra nebuvo nustatyta nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojusi priežastis, susijusi su įrenginio netvarkingumu, tai yra apsaugų, anot pareiškėjo, barjero, neveikimu(nebuvimu).

Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų 5 punkte nelaimingo atsitikimo darbe priežastis apibūdinta kaip reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patiria traumą ar kitą žalingą poveikį sveikatai. Nuostatų 6 ir 7 punktai nustato, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys, nustatomas įvykio ryšys su darbu. Ištyrus darbe įvykusius ar su darbu susijusius nelaimingus atstikimus, surašomas nelaimingo atsitikimo aktas. Nuostatų 46. 17 punktas reikalauja, kad tiriant nelaimingą atsitikimą darbe būtų nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų, patvirtintų Vyriausiojo valstybinio inspektoriaus 2012-08-10 įsakymu Nr.V-241, 16 punktas, be kita ko, nustato, kad tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, privalu išnagrinėti, ar įvykio vietoje buvo įrengtos tinkamos kolektyvinės apsaugos priemonės, įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius, įvertinti darbo vietos organizavimą ir darbo proceso technologiją nustatančius dokumentus, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams(16.6, 16.7, 16.10 punktai), nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežastį (priežastis) – tai yra reiškinį ar visumą reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė traumą ar kitą žalingą poveikį sveikatai (17.3 punktai), aprašyti, trumpai apibūdinat esmę, kiekvieną priežastį lėmusį konkretų pažeidimą, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe (17.40 punktas), įvardinti pažeisto teisės akto pavadinimą, straipsnį, punktą. Sistemiškai aiškinant nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuojančius teisė aktus, daroma išvada, kad jų nuostatos taikomos ir atliekant papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad jo darbo vieta buvo nesaugi, kad padėklų kampų appjovimo zona turėjo apsaugas, kurios buvo nuimtos darbdavio nurodymu. Savo ruožtu atsakovas teigia, kad atliekant papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą buvo siekiama įvertinti ar padėklų kalimo linija – įrenginys atitiko esminiams saugos ir sveikatos reikalavimams, todėl buvo kreiptąsi į Technikos priežiūros tarnybos Panevėžio apygardą,

kurios išvadoje nurodyta, kad vykdant visas gamintojo nustatytas sąlygas ir kai laikomąsi draudimo operatoriui patekti į pavojingą kampų apipjovimo zoną, įrenginys yra saugus ir nekelia pavojaus jį prižiūrintiems ir reguliuojantiems asmenims, taip pat buvo pateikta D. P. individualios įmonės pažyma, kad staklių darbinė būklė atitinka gamintojo sudarytą elektros schemą, jokie elektros įrenginiai ar davikliai nėra demontuoti( 81, 91- 93 b.l., I t.). Tačiau teismo posėdyje liudytoju apklaustas Technikos priežiūros tarnybos Panevėžio apygardos viršininkas A.G. negalėjo nurodyti, kokie tiksliai ir iš kur gauti gamintojo dokumentai buvo naudojami, tiriant įrenginį. Tuo tarpu iš atsakovo papildomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos atsakovui pateikti įrenginio gamintojo dokumentai nebuvo pakankami Panevėžio apygardos technikos priežiūros nurodytiems duomenims patvirtinti. Tokią išvadą padarė Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus vyr. ekspertas, atlikdamas darbų saugos tyrimą ir pateikdamas specialisto išvadą Nr. 11-3202(13). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnis, be kita ko, nustato, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys (1 dalis). Šios teisės normos 3 dalis nurodo, kad saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsugos ir darbo ministrės įsakymu Nr.102( paskutiniai pakeitimai patvirtinti 2005-10-17 įsakymu Nr.A1-271 ir galioja nuo 2005-10-21) 5 punktas nustato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi šiuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai. Tų pačių nuostatų 6 punktas nustato, kad darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys, o 7 punktas nustato, kad ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė. To paties teisės akto 8 punktas reikalauja, kad darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo „Minimalūs reikalavimai“ 2. 8 punktas nustato, kad jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Šis reikalavimas taikomas net ir tuo atveju, jeigu gamintojas nebuvo numatęs tokių apsaugų. 2014-04-23 Technikos priežiūros tarnybos Panevėžio apygardos rašte Nr.3-08-09 nurodyta, kad padėklų kalimo linijos padėklų kampų apipjovimo įranga yra išdėstyta įrenginio viduje ir prisiliesti prie besisukančių pjūklų operatoriui, kuris atlieka jam numatytas funkcijas, nėra galimybės, tačiau pats nelaimingo atsitikimo darbe faktas ir šio atsitikimo aplinkybės patvirtina, jog nelaimingo atsitikimo darbe metu prie šio įrenginio dirbantiems darbuotojams buvo reali grėsmė dėl darbo įrenginio judančių dalių (diskinių pjūklų) būti traumuotiems. Be to, kad padėklų kampų apipjovimo zona kelia pavojų prie šios įrenginio dirbantiems asmenims netiesiogiai patvirtina iš pareiškėjo ir Bendrovės atstovo paaiškinimų nustatyta aplinkybė, kad po nelaimingo atsitikimo įvykio darbdavys uždėjo apsaugas šiam darbo įrenginiui. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistui atlikus darbų saugos tyrimą 2014-03-07 surašytoje specialisto išvadoje Nr.II-3202(13)( 81-85 b.l., II t.) nustatyta, kad nelaimingo atsikitikimo darbe metu padėklų kampų apipjovimo įrenginys buvo techniškai netvarkingas, nes jo apsaugas buvo nuimtas, ar sugedęs, ar neveikė bei kad nelaimingo atsitikimo priežastimi, be kita ko, buvo tai, kad darbai buvo atliekami su techniškai netvarkingomis staklėmis, todėl nebuvo vykdomi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkto bei Instrukcijos Nr. 35 15.2, 36 ir 45.7 punktų reikalavimai. Dėl nustatytų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo teismas daro išvadą, kad atlikdamas papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atsakovas nevykdė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 46.17 punkto, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų 17.3, 17.4 punktų reikalavimų ir nenustatė visų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių bei kiekvieną priežastį lėmusio konkretaus pažeidimo, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas ir dėl to netinkamai ir neišsamiai ištyrė darbo įrenginio atitikį darbų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams.

Iš pareiškėjo skundo ir paaiškinimų, teiktų įrodymų nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti 2013-05-17 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 17.1 punkto dalį, neginčija 17.1 punkte nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe priežasties ir bei ją lėmusių pažeidimų, bet nesutinka, kad papildomai tiriant nelaimingą atsitikimą darbe nebuvo nustatytos visos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys ir jas lėmę pažeidimai, tai yra siekia, jog papildomai būtų ištirta, ar padėklų kalimo linijos padėklų kampų apipjovimo įrenginys nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo techniškai tvarkingas ir saugus juo dirbantiems asmenims. Atsakovas ir Bendrovė savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose bei teismui teiktais įrodymais įrodinėjo, kad papildomas nelaimingo atsitikimo tyrimas atliktas pilnai, darbo įrenginio techninė būklė ištirta ir ji atitinka teisės aktų reikalavimus bei šio įrenginio būklė nebuvo nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pagal pareiškėjo skundo turinį, pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų į juos esmę ir byloje įrodinėtas aplinkybes, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies bei teismo priimamą sprendimą formuluoti taip: panaikinti Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr.3 toje dalyje, kurioje nebuvo išsamiai ištirta 2012-12-06 pareiškėjui įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu buvusi padėklų kalimo linijos padėklų kampų apipjovimo įrenginio techninė būklė ir atitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams bei atsakovą įpareigoti atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą toje dalyje, tai yra dėl 2012-12-06 pareiškėjui įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu buvusios padėklų kalimo linijos padėklų kampų apipjovimo įrenginio techninės būklės ir atitikimo darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams

Pareiškėjas skunde yra raštu suformulavęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pateikęs kvitą, patvirtinantį, kad pareiškėjas turėjo išlaidų advokato padėjėjo pagalbai surašant skundą teismui bei 100Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą. Teismui iš dalies patenkinus pareiškėjo skundą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pareiškėjas įgijo teisę į Administracinių bylų teisenos įstatymo( toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalyje numatytą išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal šio straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, pareiškėjui proporcingai patenkintiems reikalavimams gali būti atlyginama 1/2 dalis jo patirtų išlaidų apmokant advokato padėjėjo pagalbą surašant skundą bei 1/2 dalis žyminio mokesčio išlaidų, tai yra jam iš atsakovo priteisiamas 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra pateikęs ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas yra tenkinamas dalinai, tačiau skundu pareiškėjas siekė, kad būtų teisingai ir išsamiai nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu pareiškėjas buvo sužalotas, priežastys, todėl teismas daro išvadą, kad teismo priimamu sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens teisės nėra apginamos, todėl UAB (duomenys neskelbtini) patirtos bylinėjimosi išlaidas nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu , 127 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2013-05-17 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr.3 toje dalyje, kurioje nebuvo išsamiai ištirta 2012-12-06 A. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu UAB (duomenys neskelbtini) buvusi padėklų kalimo linijos padėklų kampų apipjovimo įrenginio techninė būklė ir atitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams ir Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigoti atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą toje dalyje, tai yra dėl 2012-12-06 A. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu UAB (duomenys neskelbtini) buvusios padėklų kalimo linijos padėklų kampų apipjovimo įrenginio techninės būklės ir atitikimo darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, k. (duomenys neskelbtini), A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 300Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos Dalia PranckienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė