- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- I3-2444-764/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01487-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sistemų servisas“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sistemų servisas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Energijos sistemų servisas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti 2024 m. liepos 4 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-114-2024, kuria pareiškėjui UAB „Energijos sistemų servisas“ paskirta 4000 Eur ekonominė sankcija, sumažinant paskirtą ekonominę sankciją iki 300 Eur.
Paaiškina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau - AAD) Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė K. D. 2024 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-114-2024 (toliau - Nutarimas). AAD Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriui 2024 m. balandžio 24 d. atlikus UAB “Energijos sistemų servisas” planinį patikrinimą pagal AAD direktoriaus 2024 m. vasario 29 d. Įsakymą Nr. AD1-108 “Dėl Aplinkos apsaugos departamneto prie Aplinkos minsiterijos 2023 metų ūkio subjektų patikrinimo plano patvirtinimo” (2024 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktas Nr. PA-1341, patikrinimas pradėtas 2024 m. kovo 27 d., baigtas – 2024 m. balandžio 24 d.) buvo nustatyta, kad UAB “Energijos sistemų servisas” iki patikrinimo pradžios nebuvo pateikusi aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtiktinimo dokumento (toliau- PĮUD) ir vykdė atliekų tvarkymo veiklą neturėdama galiojančio PĮUD (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos ir (arba) maksimalios hipotekos), užtikrinančio atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą UAB “Energijos sistemų servisas” bankroto atveju, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. Įsakymo Nr. AD1-265 “Dėl atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtiktinimo” 13 punkto reikalavimus. 2024 m. liepos 4 d. AAD Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė K. D. priėmė nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-114-2024. Nutarimu nuspręsta pareiškėjai skirti ekonominę sankciją - 4000,-Eur baudą už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85 (1) straipsnio 1 dalyje.
Pažymi, jog pareiškėja prašo pakeisti 2024 m. liepos 4 d. AAD Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus Nutarimą ir UAB „Energijos sistemų servisas“ paskirtą 4000,- Eur ekonominę sankciją sumažinti. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85 (1) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų ar aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimas, užtraukia baudą nuo 4000 iki 6000 eurų. Kadangi pareiškėja Nutarime nurodytą pažeidimą pripažįsta, jo neginčija ir iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. įsipareigojo pažeidimą pašalinti. Taigi, pareiškėja nekvestionuoja to, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, pareiškėjai galėjo būti paskirta 4000,-Eur ekonominė sankcija. Pareiškėja šiuo skundu prašo sumažinti pareiškėjui paskirtą ekonominę sankciją iki 300,-Eur. Pareiškėjos įsitikinimu, šiuo atveju pareiškėjai 2024 m. liepos 4 d. Nutarimu paskirta 4000,-Eur ekonominė sankcija, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.
Nurodo, kad netinkamai vertinto teisės aktų reglamentavimą, manydamas, jog tokios atliekos kaip dumblas tvarkymui PĮUD įgyti nėra prievolės. Pareiškėja pripažįsta padarytą pažeidimą, gailisi jį padarius ir jo neginčija bei pažymi, kad nesiekė tyčia jo padaryti. Pareiškėja sąžiningai ir atsakingai vykdo savo ūkinę-komercinę veiklą, laiku teikia atskaitingoms institucijoms ataskaitas ir deklaracijas, laiku sumoka visus mokesčius bei neturi jokių įsiskolinimų valstybei. Pareiškėja nepažeidinėja įstatymų, pareiškėjai anksčiau nėra taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus, Bendrovė nesiekė tyčia, sąmoningai neįgyti PĮUD ši aplinkybė per se nesudaro pagrindo panaikinti Nutarimą, tačiau jos yra vertinamos sprendžiant pareiškėjai paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimo klausimą. Pareiškėja aktyviai ir geranoriškai bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiomis institucijomis, operatyviai teikė visą institucijų prašomą informaciją ir dokumentus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, šios aplinkybės yra laikomos pareiškėjos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Bet kuriuo atveju, pareiškėja supranta, kad ji turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas pareiškėjai taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytų teisės aktų vienkartinis ir atsitiktinis nevykdymas šiuo atveju nebuvo sąmoningas, tikslingai siekiant ekonominės naudos (šiuo atveju taip nebuvo).
Teigia, jog 2024 m. liepos 4 d. AAD Nutarimu paskirta ekonominė sankcija yra neadekvati pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui, kadangi sankcijos dydis neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Pareiškėja yra įsitikinus, jog atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, 2024 m. liepos 4 d. Nutarimu nustatyta ekonominė sankcija pareiškėjai turėtų būti sumažinama iki 300,-Eur. Tokia išvada darytina dėl to, jog pareiškėjos padaryto pažeidimo pavojingumo nėra, pareiškėja iki Nutarimo priėmimo, visada teisėtai ir sąžiningai vykdė savo ūkinę - komercinę veiklą. Svarbu yra ir tai, jog nustačius pažeidimą, pareiškėjai nustatytas terminas trūkumą pašalinti iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjos padaryto teisės pažeidimo mastą ir pobūdį, aplinkybes, kad pareiškėja pripažįsta padarytą pažeidimą, dėl jo gailisi, šiuo atveju egzistuoja pagrindas pakeisti 2024 m. liepos 4 d. AAD Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus Nutarimą, kuriuo pareiškėjai yra nustatyta 4000,-Eur ekonominė sankcija. Pareiškėjo įsitikinimu, 2024 m. liepos 4 d. Nutarimu nustatytos ekonominės sankcijos sumažinimas iki 300,-Eur būtų pakankamas teisinio reguliavimo numatyto ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis aukščiau nurodyta bei išanalizuota teismine praktika, inter alia proporcingumo, teisingumo principais, pareiškėja prašo teismo neteikti pirmenybės formalumui ir pakeisti 2024 m. liepos 4 d.Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-114-2024, kuria pareiškėjai nustatyta 4000,- Eur ekonominė sankcija, sumažinant ją iki 300,-Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas AAD atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra.
Paaiškina, kad Departamento struktūrinis padalinys – Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2024 m. balandžio 24 d. atlikęs UAB „Energijos sistemų servisas“ planinį patikrinimą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. vasario 29 d. įsakymą Nr. AD1-108 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 metų ūkio subjektų patikrinimų plano patvirtinimo” (2024 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktas Nr. PA-1341, patikrinimas pradėtas 2024 m. kovo 27 d., baigtas – 2024 m. balandžio 24 d.) nustatė, kad Įmonė iki patikrinimo pradžios nebuvo pateikusi aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (toliau ir – PĮUD) ir vykdė atliekų tvarkymo veiklą, neturėdama galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos ir (arba) maksimaliosios hipotekos), užtikrinančio atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą Įmonės bankroto atveju, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. AD1-265 „Dėl atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo“13 punkto reikalavimus. Departamentas 2024 m. liepos 4 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-114-2024 (toliau – Nutarimas) Įmonei už tai, kad UAB „Energijos sistemų servisas“, būdama nepavojingų atliekų tvarkytoja, nuo prievolės pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą atsiradimo, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d., iki 2024 m. balandžio 24 d. nebuvo pateikusi Aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento ir vykdė veiklą neturėdama prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos ir (arba) maksimaliosios hipotekos), užtikrinančio atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą Įmonės bankroto atveju, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. AD1-265 „Dėl atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo“13 punkto reikalavimus, paskyrė ekonominę sankciją, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 85¹ straipsnio 1 dalyje. Šį Departamento Nutarimą Pareiškėja apskundė teismui, prašydama pakeisti 2024 m. liepos 4 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teise?s departamento Kauno administraciniu? bylu? nagrine?jimo skyriaus nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-114-2024, kuria pareiškėjai skirta 4000 eurų ekonominė sankcija, sumažinant ją iki 300 eurų. Pareiškėja tiek nagrinėjant juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylą, tiek Teismui pateiktame skunde visiškai pripažino padariusi teisės pažeidimą. Įmonė nurodė, jog atsiradus tokiai prievolei PĮUD neįgijo dėl to, jog ne taip suprato teisės aktų, reglamentuojančių aplinkosauginius reikalavimus, turinį. Manė, kad tvarkant tokią atlieką kaip dumblas, PĮUD nereikalingas. Pareiškėjos teigimu ji sąžiningai ir atsakingai vykdo savo ūkinę-komercinę veiklą, laiku teikia atskaitingoms institucijoms ataskaitas ir deklaracijas, laiku sumoka visus mokesčius bei neturi jokių įsiskolinimų valstybei, nepažeidinėja įstatymų, pareiškėjai anksčiau nėra taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Įmonė nesiekė tyčia, sąmoningai neįgyti PĮUD, be to, aktyviai ir geranoriškai bendradarbiavo su patikrinimą atliekančia institucija, operatyviai teikė visą institucijos prašomą informaciją ir dokumentus. Pareiškėja supranta, kad ji turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jai taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytų teisės aktų vienkartinis ir atsitiktinis nevykdymas šiuo atveju nebuvo sąmoningas, tikslingai siekiant ekonominės naudos (šiuo atveju taip nebuvo). Įmonė įsipareigojo pašalinti nustatytą pažeidimą iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva ir diskrecijos teisė, o baudos mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.
Departamentas neginčija pareiškėjos skunde išdėstytų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sutinka, jog Įmonė visiškai pripažino padariusi teisės pažeidimą, suklydo manydama, kad tvarkant PĮUD jai nereikalingas, aktyviai ir geranoriškai bendradarbiavo su Departamento darbuotojais, atlikusiais patikrinimą, teikė visą prašomą informaciją ir dokumentus, įsipareigojo pašalinti nustatytą pažeidimą iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., Įmonei anksčiau nėra taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus, tačiau pažymi, kad sankciją Pareiškėjai paskyrė laikydamasis AAĮ 51 straipsnyje nustatytų imperatyvių ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui taisyklių. AAĮ 51 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Departamentas, priimdamas Nutarimą, atsižvelgdamas į tai, jog Įmonė pripažino padarytą pažeidimą, ėmėsi veiksmų jį pašalinti, nustatęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę – UAB „Energijos sistemų servisas“ bendradarbiavo atliekant pažeidimo tyrimą, paskyrė minimalaus dydžio ekonominę sankciją – 4000 eurų baudą. Kadangi paties pažeidimo padarymo fakto Pareiškėja neginčija, o sprendimas skirti ar neskirti mažesnę baudą pareiškėjai yra teismo prerogatyva, Departamentas prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl AAD Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad AAD Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriui 2024 m. balandžio 24 d. atlikus UAB “Energijos sistemų servisas” planinį patikrinimą pagal AAD direktoriaus 2024 m. vasario 29 d. Įsakymą Nr. AD1-108 “Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos minsiterijos 2023 metų ūkio subjektų patikrinimo plano patvirtinimo” (2024 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktas Nr. PA-1341, patikrinimas pradėtas 2024 m. kovo 27 d., baigtas – 2024 m. balandžio 24 d.) buvo nustatyta, kad UAB “Energijos sistemų servisas” iki patikrinimo pradžios nebuvo pateikusi aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtiktinimo dokumento ir vykdė atliekų tvarkymo veiklą neturėdama galiojančio PĮUD (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos ir (arba) maksimalios hipotekos), užtikrinančio atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą UAB “Energijos sistemų servisas” bankroto atveju, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. Įsakymo Nr. AD1-265 “Dėl atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtiktinimo” 13 punkto reikalavimus.
2024 m. liepos 4 d. AAD Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė K. D. priėmė nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-114-2024. Nutarimu nuspręsta pareiškėjai skirti ekonominę sankciją - 4000,-Eur baudą už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėja, nesutikdama su AAD Nutarimu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.
Kaip minėta, pareiškėja skundu siekia, kad paskirta minimali ekonominė sankcija būtų sumažinta.
Skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje). Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 4 dalis).
Skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad, siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1796-492/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-590-815/2023).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-117-502/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-590-815/2023).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).
LVAT savo teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
LVAT, aiškindamas proporcingumo principo turinį yra pažymėjęs, kad nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Aiškindamas proporcingumo principo taikymą, LVAT yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio, todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinė veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).
Kaip minėta, Nutarimu pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą buvo skirta 4000 Eur dydžio ekonominė sankcija.
Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų ar aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste, sprendžiant, ar pareiškėjai paskirta minimali 4000 Eur dydžio ekonominė sankcija proporcinga teisės pažeidimui, ar ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir ar nevaržo pareiškėjos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, pažymėtinos šios aplinkybės.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja pripažįsta padarytą pažeidimą, gailisi jį padarius ir jo neginčija bei nesiekė tyčia jo padaryti. Pareiškėja sąžiningai ir atsakingai vykdo savo ūkinę-komercinę veiklą, laiku teikia atskaitingoms institucijoms ataskaitas ir deklaracijas, laiku sumoka visus mokesčius bei neturi jokių įsiskolinimų valstybei. Pareiškėja nepažeidinėja įstatymų, pareiškėjai anksčiau nėra taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus, Bendrovė nesiekė tyčia, sąmoningai neįgyti PĮUD. Pareiškėja aktyviai ir geranoriškai bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiomis institucijomis, operatyviai teikė visą institucijų prašomą informaciją ir dokumentus.
Aptartieji įrodymai leidžia teismui spręsti, kad pareiškėja nustatytą pažeidimą padarė netyčia, vos sužinojusi apie teisės aktų pažeidimus, dėjo dideles pastangas siekdama kuo greičiau pašalinti jos daromus teisės pažeidimus ir dėl to kilusias pasekmes. Pareiškėja gailisi padariusi teisės pažeidimą, dėjo pastangas jį pašalinti, bendradarbiavo su pareigūnais dėl tinkamų veiksmų vykdant teisės aktų reikalavimus, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas pažymi, jog byloje nepateikti įrodymai apie kokius nors kitus pareiškėjos padarytus teisės pažeidimus, todėl spręstina, kad pareiškėja yra linkusi laikytis teisės aktų reikalavimų, vykdyti savo įsipareigojimus valstybei, todėl šis jos padarytas teisės pažeidimas laikytinas atsitiktiniu, kas rodo jos mažesnį pavojingumo visuomenei laipsnį.
Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog pareiškėja Nutarime nurodytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus padarė pirmą kartą, nėra jokių duomenų, kad dėl padarytų pažeidimų buvo padaryta žala aplinkai ar žmonėms ir tai leidžia pripažinti, kad padarytas teisės pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių.
Aptartos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad esant nustatytoms aukščiau aptartoms pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį apibudinančioms aplinkybėms, įvertinus pareiškėjos požiūrį į padarytą pažeidimą, jos pastangas pašalinti kilusias pasekmes, ir minimali 4000 Eur bauda akivaizdžiai neproporcinga pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui bei ekonominėmis sankcijomis siekiamam tikslui – veiksmingai pažeidimų prevencijos užtikrinti.
Atsižvelgus į tai, pareiškėjai paskirtos ekonominės sankcijos dydis mažintinas.
Sprendžiant dėl baudos dydžio, teismas pažymi, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį pažeidimus padariusiai pareiškėjai. Pareiškėja nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, tačiau iš viešai pateikiamos informacijos (https://rekvizitai.vz.lt/imone/energijos_sistemu_servisas/) matyti, kad pareiškėjos pardavimo pajamos 2023 m. sudarė 3 330 043 Eur, taigi pareiškėjos nurodoma 300 Eur bauda už teisės aktų pažeidimą, yra per maža ekonominė sankcija nurodytos pareiškėjos finansinės ekonominės būklės ir padaryto teisės pažeidimo kontekste, ji nebūtų svari ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei atgrasančio poveikio kitiems asmenis.
Aptartame teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą paskirta 4000 Eur piniginė bauda mažintina iki 900 Eur.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sistemų servisas“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2024 m. liepos 4 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-114-2024 ir uždarajai akcinei bendrovei „Energijos sistemų servisas“ paskirtą 4000 Eur ekonominę sankciją sumažinti iki 900 Eur (devynių šimtų eurų).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.