- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- AS-525-340-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00051-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybai
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kultūros paveldo departamento atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-03-27 nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Stiebas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010 m. gruodžio 7 d. aktą Nr. KPD-RM-1571 (toliau – ir Aktas) ir įpareigoti Kultūros paveldo departamentą išregistruoti Tarandės senąsias kapines (duomenys neskelbtini) iš Kultūros vertybių registro.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Stiebas“ skundą tenkino iš dalies: panaikino Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) Aktą ir įpareigojo klausimą dėl Tarandės senųjų kapinių pripažinimo nekilnojamąją vertybe konkrečiose ribose (konkrečioje vietoje) nagrinėti iš naujo. Atmetė reikalavimą įpareigoti Kultūros paveldo departamentą išregistruoti Tarandės senąsias kapines iš Kultūros vertybių registro.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2012 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Stiebas“ apeliacinį skundą tenkino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovų Kultūros paveldo departamento ir Tarybos 16 107,52 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė apmokėdamas už teisines paslaugas, kurias sudaro susipažinimas su medžiaga, procesinių dokumentų rengimas, pasiruošimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose, ekspertizės paruošimas bei 100 Lt žyminis mokestis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Stiebas“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Priteisė iš Kultūros paveldo departamento 3 223 Lt UAB „Stiebas“ naudai teismo išlaidoms atlyginti ir nuo šios sumos 676,83 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Taip pat iš Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos priteisė 3 223 Lt UAB „Stiebas“ naudai teismo išlaidoms atlyginti ir nuo šios sumos 676,83 Lt pridėtinės vertės mokesčio
III.
Atskiruoju skundu atsakovas Kultūros paveldo departamentas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį, priimti naują nutartį ir sumažinti priteistinų teismo išlaidų atlyginimo sumą arba grąžinti šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika (administracinė byla Nr. AS858-46/2011, Nr. AS62-174/2011) bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 72 straipsniu, nurodė, kad teismas turi pareigą išsiųsti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nuorašą suinteresuotiems asmenims, tačiau nei vienas iš atsakovų negavo UAB „Stiebas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nuorašo. Pažymi, kad tokiu būdu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas bei apribota atsakovų teisė pateikti atsiliepimą į UAB „Stiebas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat nurodo, kad, atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Tarybos darbą reglamentuojančias teisės normas (Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149, 20 punktą ir kt.), todėl priėmė nepagrįstą sprendimą priteisti iš Tarybos 3 223 Lt ir 676,83 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nurodytas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis. Atsakovo manymų, pirmosios instancijos teismo priteistos maksimalios išlaidos, susijusios su skundo surašymu bei atstovavimu, yra nepagrįstai didelės, o išlaidos, susijusios su prašymų parengimu, negali būti priteisiamos, nes pareiškėjas neprašė atlyginti išlaidų, susijusių su minėtaisiais prašymais. Atsakovas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti išlaidas, susijusias su dokumentų ir kitos medžiagos analize, jų teisiniu įvertinimu bei susipažinimu su bylos medžiaga, ekspertizės užsakymu.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis, kurioje UAB „Stiebas“ prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies.
Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad jam nebuvo pranešta apie Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautą pareiškėjo prašymą priteisti teismo išlaidas, ir taip buvo pažeistas lygiateisiškumo principas bei apribota teisė pasisakyti dėl minėtojo prašymo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 45 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra pateikiamas po bylos išnagrinėjimo, prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas įprastai išnagrinėja rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė po bylos išnagrinėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise, numatyta ABTĮ 45 straipsnio 2 dalyje, įvertinęs prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų sudėtingumą bei kitas aplinkybes turėjo nuspręsti, ar prašymą spręsti rašytinio proceso tvarka, ar rengti teismo posėdį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog bylos nagrinėjimas teismo posėdyje, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, būtų pagrįstas tais atvejais, jei iš byloje esančių įrodymų, kitų byloje esančių duomenų, nebūtų galutinai aiškus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas, o proceso šalių pakvietimas į teismo posėdį galėtų padėti šiuos neaiškumus išspręsti (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. AS858–46/2011, Nr. AS62 – 174/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Stiebas“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų bei įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nes būtinybės kviesti proceso šalių ir bylą nagrinėti teismo posėdžio metu nebuvo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į ABTĮ 72 straipsnį, kuriame numatyta, kad teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo) nuorašą, o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus, taip pat nustato terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą) ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje pareiškėjų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nuostata mutatis mutandis yra taikytina ir nagrinėjant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į protingumo ir proceso efektyvumo principus, ABTĮ 72 straipsnyje numatytą pareigą išsiųsti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nuorašą teismo pirmininkas ar teisėjas vykdo, išsiųsdamas tokį prašymą toms proceso šalims, kurios gali turėti suinteresuotumą šiuo klausimu, t. y. proceso šalims, iš kurių prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas (LVAT biuletenis Nr. 21, 2011, sausis-birželis, 481 psl.).
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas būtų išsiuntęs atsakovams prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Taigi, matyti, kad tokiu būdu buvo pažeista atsakovo teisė pateikti atsiliepimą į pareiškėjo prašymą. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiųsti atsakovams prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir tik tada savo kompetencijos ribose spręsti klausimą dėl teismo išlaidų atlyginimo. Kadangi šis esminis pažeidimas galėjo turėti įtakos teisingo sprendimo priėmimu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis naikintina, pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo grąžant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.