Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-374-1009/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-25
Bylos Nr.
1-374-1009/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27340-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis
R. K.
Nukentėjusysis
I. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-374-1009/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27340-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.12.2.8.; 2.4.1.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 25 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui,kaltinamajam R. K., jo gynėjai advokatei J. Š.,nukentėjusiajam I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. šeimos nariui – sutuoktinei I. K. sukėlė fizinį skausmą.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: 2019-01-19, apie 1.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis tyčia ramentu suduodamas ne mažiau kaip aštuonis smūgius nukentėjusiajai I. K. į dešinę koją ties keliu, nugaros ir galvos sritį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino. Teisme jis davė tokius pačius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad sutuoktinės atsiprašė ir su ja susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. kaltė be visiško jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su I. K. yra susituokę apie 33 metus, veda bendrą ūkį. 2019-01-18, apie pietus, su žmona išgėrė du butelius po 0,5 litro talpos degtinės. Jis jautėsi apsvaigęs. Abu susibarė, susistumdė. Žmona nuėjo parūkyti prie krosnies, o jis ją tuo metu pastūmė. Žmona nugriuvo ir užsigavo galvą. Jis žmonai ranka sudavė per veidą, galimai sudavė ir pagaliu. Po konflikto, apie 21.00 ar 21.30 val., nuėjo miegoti. Po kiek laiko pas jį į kambarį atėjo žmona, nutempė antklodę ir pasakė, kad atvažiuoja policija. Ankščiau jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Tą kartą jis su žmona susitaikė (b. l. 56-57).

Nukentėjusioji I. K. parodė, kad su R. K. gyvena apie 35 metus. Jie gyvena jiems abiem priklausančiame name, nepilnamečių vaikų nėra. Vakare namuose abu gėrė. Jau po vidurnakčio, kiek valandų buvo pasakyti negali, su vyru susipyko. Abu buvo neblaivūs, namuose daugiau nieko nebuvo. Vyras, būdamas labai girtas, užmigo lovoje nenusirengęs, todėl jį žadino. Tuomet R. supyko, šaukė, keikėsi, puolė ją daužyti lazda. Jis trankė jai į įvairias kūno vietas. Gavo smūgius į dešinę koją ties keliu, nugarą, galvą. Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė, bet jai skaudėjo. Kai vyras nustojo ją mušti, ji iš karto paskambino savo sūnui V. K. ir papasakojo, kad vyras smurtauja. Netrukus sūnus atvyko pas juos į namus. Ji viską papasakojo sūnui ir jis paskambino policijai. Dėl patirto smurto jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas ir padaryta fizinė žala. Vyras ir ankščiau yra prieš ją smurtavęs (b. l. 25-26).

Liudytojas V. K. parodė, kad jis kartu su tėvais negyvena. Sužinojęs apie konfliktą tėvų namuose, jis nuvyko pas tėvus. Juos rado miegančius. Jis pakėlė tėvus ir paklausė, kas nutiko. Kalbant telefonu su mama jis suprato, kad mama yra neblaivi. Nuvykęs matė, kad abu tėvai buvo išgėrę. Mama jam nepaaiškino, dėl ko ją mušė tėvas. Mama jam parodė galvoje esantį guzą. Guzas buvo nemažas, kiaušinio dydžio. Guzo viršūnė buvo pamėlusi. Rodė koją, ant kurios matėsi kraujosruva. Mama aiškino, kad tėvas ją mušė ramentu. Ji jam parodė ramentą, kuriuo buvo mušama. Tėvas smurtauja namuose ne pirmą kartą (b. l. 37-38).

Iš 2019-01-19 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), paimtas alkūninis ramentas, kuris grąžintas pakvitavimu R. K. (b. l. 9-16).

2019-01-19 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, foto lentelėje užfiksuota nukentėjusios I. K. sužalojimai. Nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, sutuoktinis R. K. taip pat buvo neblaivus. Po įvykio buvo atvykęs sūnus V. K.. Nukentėjusiosios kūne fiksuotas patinimas, nubrozdinimas, kraujosruva. Kaltinamojo kraujyje rasta ,20 promilės etilo alkoholio (b. l. 17-22).

BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką - fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamasis R. K. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino. Nukentėjusioji I. K. viso ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, jog ją sutuoktinis mušė ramentu, suduodamas ne mažiau kaip aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Šiuos parodymus papildo ir kiti įrodymai, o būtent tarnybiniame pranešimuose užfiksuoti duomenys, įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu užfiksuoti duomenys, liudytojo V. K. parodymai.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Remiantis išdėstytais įrodymais teismas daro išvadą, kad kaltinimasis nurodytus veiksmus padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia (jis suprato savo veikos pavojingumą, numatė veikos pasekmės, jų norėjo ir siekė). Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojantį fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui ar artimam giminaičiui požymį, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę už padarytą veiką atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. K. padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, neteistas, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas dėl analogiškos nusikalstamos veikos susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, turi išnykusį teistumą, kas rodo, jog tai yra dėsninga jo gyvenimo būdo išraiška (b. l. 64-67), administracine tvarka nebaustas (b. l. 73), neįtrauktas į įskaitą dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų (b. l. 76), nedirba (b. l. 78-79), Darbo biržoje neregistruotas (b. l. 80), jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, kad jam skirtina bausmė – viešieji darbai, skaičiuotini nuo bausmės vidurkio iki maksimumo.

Baudžiamoji byla yra baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį 25 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį 25 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-01-19 2.10 val. iki 2019-01-19 13.00 val., t. y. vieną parą, ir laikyti, kad R. K. yra atlikęs 6 val. viešųjų darbų bausmės.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė