- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2-798-1120/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00797-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kwest“
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Argi“
- Kategorijos
- 2.2.2.11Juridinio asmens veiklos tyrimas
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 3.1.14.8.3Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kwest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-2458-866/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kwest“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Argi“ dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kwest“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2020 m. vasario 26 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. AR-20200326 (toliau – ir paslaugų teikimo sutartis) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
3. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konstatavo, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Nurodė, kad paslaugų teikimo sutarties 7.5 punkte nustatyta, jog kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, ieškovo pasirinkimu galutinai sprendžiamas atitinkamame Lietuvos Respublikos teisme, o kompetentingų teismų vieta bus Vilnius, Lietuvos Respublika, arba arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal jo arbitražo procedūros reglamentą. Teismas nustatė, kad dėl šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo jau yra inicijuotas procesas Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal atsakovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Argi“ ieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo, t. y. procesas Vilniaus komercinio arbitražo teisme yra inicijuotas anksčiau nei pagal šioje byloje pateiktą ieškinį Vilniaus apygardos teisme. Todėl, kyla sprendimų nesuderinamumo rizika.
4. Teismas nesutiko su ieškovės ieškinio argumentais, kad paslaugų teikimo sutarties 7.5 punkte nustatyta arbitražinė išlyga neturėtų būti taikoma dėl to, kad sutartis yra niekinė ir negaliojanti ab initio. Teismas pažymėjo, kad CPK 23 straipsnyje nustatyta, jog šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Ginčo perdavimą arbitražui sudarant arbitražinę išlygą, reglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 10 ir 12 straipsniai. KAĮ 11 straipsnis nustato, jog teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Teismas konstatavo, kad šalių ginčas nepatenka į KAĮ 12 straipsnio 1 – 4 dalyse nustatytas išimtis, todėl ginčo atveju susitarimas dėl arbitražo išlygos yra galimas.
5. Teismas nurodė, kad arbitražinis susitarimas yra atskirtas, autonomiškas ir nepriklausomas nuo pagrindinės sutarties ir net dėl pagrindinės sutarties negaliojimo arbitražinė išlyga automatiškai nėra pripažįstama negaliojančia, o arbitražo teismas nepraranda jurisdikcijos. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog prašoma pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia, nėra pagrindo išvadai, kad šalių sutarta arbitražinė išlyga negalioja, juolab kad šiuo atveju, paslaugų teikimo sutarties pagrindu jau yra inicijuotas procesas Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė UAB „Kwest“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo išspręsti iš esmės – priimti ieškovės UAB „Kwest“ ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantės įsitikinimu paslaugų teikimo sutarties 7.5 punkte įtvirtintas arbitražinis susitarimas yra niekinis ir negaliojantis ab initio, dėl to nevaržant apeliantės konstitucinės teisės kreiptis į kompetentingą teismą, teismas privalėjo apeliantės ieškinį priimti.
6.2. Tai, kad paslaugų teikimo sutartis bei joje įtvirtintas arbitražinis susitarimas ieškinio pateikimo metu nebuvo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, apeliantės teigimu, savaime neturėtų nei apriboti jos konstitucinės teisės kreiptis į kompetentingą teismą įgyvendinimo, nei sukelti apeliantei su tuo susijusių neigiamų teisinių pasekmių. Priešingu atveju, būtų suformuota ydinga praktika, leidžianti subjektui, neteisėtai (ar gal net nusikalstamai) vienašališkai sukūrus subjektą ir kitą šalį susiejantį sandorį bei galimai suklastojant šalių parašus ir rekvizitus, tuo pačiu, galimai suklastojant neegzistuojantį arbitražinį susitarimą, piktnaudžiaujant galimai suklastotu arbitražiniu susitarimu, prieš kitą šalį inicijuoti teisminį ginčą arbitražo teisme, tokiu būdu užkertant kelią suinteresuotai šaliai savo teisėtus interesus ginti Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijose teismuose, kuriuose yra numatyta teismų sprendimų apskundimo galimybė apeliacine ir kasacine tvarka.
6.3. Net jeigu ir preliminariai laikyti paslaugų teikimo sutartį ir joje įtvirtintą arbitražinį susitarimą galiojančiais, paslaugų teikimo sutarties 7.5 punkte buvo įtvirtinta alternatyvi galimybė dėl visų ginčų, kylančių iš paslaugų teikimo sutarties, kreiptis ir į bendrosios kompetencijos teismą. Todėl apeliantės manymu, ji turėjo teisę kreiptis į teismą dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.
6.4. Nurodo, kad apeliantė pateikė Vilniaus komerciniam arbitražo teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Prašymas dar nėra išnagrinėtas. Vilniaus komerciniam arbitražo teismui sustabdžius bylos nagrinėjimą neegzistuos joks teisinis pagrindas atsisakyti priimti apeliantės skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė arbitražo informacinės sistemos nuorašą, kuris patvirtina, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismui ieškovė pateikė prašymą dėl arbitražo bylos Nr. V-0089/2022e sustabdymo.
10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
11. Be to, pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės ieškinį. Taigi, šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pateikiami nauji įrodymai turi būti susiję būtent su sprendžiamu ginčo klausimu. Apeliantės teikiamo įrodymai nėra susiję su sprendžiamu ginčo klausimu, dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas ieškinio nepriima, jeigu nustato, kad ieškinys neteismingas tam teismui.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantė Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį, siekdama nuginčyti paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią jai kyla prievolė sumokėti 64 190,59 Eur, teigdama, kad ši sutartis yra suklastota arba pasirašyta tuometinio ieškovės direktoriaus dėl jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, kuris, praradus vienintelio bendrovės akcininko pasitikėjimą dėl fiduciarinių pareigų bendrovei netinkamo vykdymo, buvo atšauktas iš pareigų.
14. Nurodė aplinkybes, kad pagal ginčo sutartį ieškovė iš atsakovės gavo 2021 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą - faktūrą, kurioje nurodyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 iki 2021 metų suteikė ieškovei 69 140,59 Eur vertės paslaugas pagal paslaugų teikimo sutartį. Ieškovė pateiktos sąskaitos – faktūros neapmokėjo, 2021 m. spalio 29 d. ieškovė gavo atsakovės pretenziją dėl skolos sumokėjimo. Ieškovė atmetė atsakovės pretenziją ir pareikalavo atsakovę pateikti paslaugų teikimo sutarties originalą bei atsakovės atliktų darbų aktus. Atsakovė kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti jai iš ieškovės 64 190,59 Eur sumą. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi pradėjo arbitražo procesą pagal atsakovės ieškinį.
15. Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atsisakė priimti dėl to, kad paslaugų teikimo sutarties pagrindu jau yra inicijuotas procesas Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
16. KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios KAĮ 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui vertinant, ar yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, būtina nustatyti: 1) ar šalys yra sudariusios įstatymo nustatytos formos arbitražinį susitarimą; 2) ar šalys susitarė būtent dėl kilusio ginčo sprendimo arbitraže; 3) ar nėra pagrindo šalių sudarytą arbitražinį susitarimą pripažinti negaliojančiu dėl subjektinio ar objektinio nearbitruotinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2021, 16 punktas).
17. Byloje nustatyta, kad paslaugų teikimo sutarties 7.5 punkte susitarė, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, ieškovo pasirinkimu galutinai sprendžiamas atitinkamame Lietuvos Respublikos teisme, o kompetentingų teismų vieta bus Vilnius, Lietuvos Respublika, arba arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal jo Arbitražo procedūros reglamentą.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys yra sudariusios įstatymo nustatytos formos arbitražinį susitarimą, nes paslaugų teikimo sutarties sąlyga dėl arbitražo atitinka KAĮ 10 straipsnio reikalavimus, t. y. arbitražinis susitarimas įformintas kaip arbitražinė išlyga, įrašyta paslaugų teikimo sutartyje (KAĮ 10 straipsnio 1 dalis), pasirašyta abiejų šalių atstovų (KAĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).
19. Taip pat negalima paneigti, kad šalys susitarė būtent dėl kilusio ginčo sprendimo arbitraže, nes sutartyje numatė, kad ginčas dėl sutarties galiojimo yra arbitruotinas.
20. Byloje taip pat nenustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl paslaugų teikimo sutarties negaliojimo patenka į nearbitruotinų ginčų kategoriją dėl subjektinio ar objektinio arbitruotinumo draudimo (KAĮ 12 straipsnis). KAĮ 12 straipsnyje nurodyta, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus ginčus, nagrinėtinus administracinių bylų teisena, ir bylas, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (objektinis arbitruotinumas). Taip pat arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (subjektinis arbitruotinumas).
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paslaugų teikimo sutarties 7.5 punkte šalys susitarė ginčytinus klausimus, iškilusius šios sutarties vykdymo metu, spręsti derybų būdu, o nesutarus – perduoti spręsti ieškovo pasirinkimu teismui arba Vilniaus komerciniam arbitražo teismui. Šiuo atveju ieškovė (MB „Argi“) ginčą kilusį iš paslaugų teikimo sutarties pasirinko perduoti Vilniaus komerciniam arbitražo teismui, procesas jau pradėtas.
22. Nagrinėjamu atveju kita ginčo sutarties šalis - paslaugos davėja (ieškovė arbitražiniame teisme) pasinaudojo iš paslaugų teikimo sutarties 7.5 punkto kylančia teise pasirinkti kur bus sprendžiamas šalių ginčas anksčiau, nei ieškovė šioje byloje kreipėsi dėl paslaugų teikimo sutarties, o kartu ir arbitražinio susitarimo, pripažinimo negaliojančiais į teismą.
23. Apeliantė nurodo, paslaugų teikimo sutarties 7.5 punkte buvo įtvirtinta alternatyvi galimybė dėl visų ginčų, kylančių iš paslaugų teikimo sutarties, kreiptis ir į bendrosios kompetencijos teismą, todėl apeliantės manymu, ji tebeturi teisę kreiptis į teismą dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.
24. Su apeliantės argumentu, kad ji, būdama ieškovė šioje byloje, vis dar gali pasirinkti ne arbitražo, o teismo jurisdikciją, nesutiktina, nes ginčą kylantį iš tos pačios paslaugų teikimo sutarties jau prisiėmė nagrinėti arbitražo teismas, anksčiau, nei apeliantė kreipėsi su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Kaip minėta, ieškovės šioje byloje teikiami argumentai dėl paslaugų teikimo sutarties negaliojimo turinio požiūriu patenka į arbitražinės išlygos taikymo sritį, todėl nėra pagrindo teigti, kad šia byla inicijuotas ginčas yra nearbitruotinas.
25. Atskirai pasisakytina dėl pačios arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia aspekto, konkrečiai, ar šalis gali siekti šios sąlygos pripažinimo negaliojančia bendrosios kompetencijos teisme, nepaisant to, kad arbitražinis teismas jau prisiėmė kompetenciją nagrinėti ginčą kilusį iš sutarties su šia arbitražine išlyga.
26. KAĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti KAĮ 10 ir 12 straipsnių reikalavimai. Spręstina, kad KAĮ 11 straipsnio 2 dalis, suteikianti kompetenciją teismui priimti ir nagrinėti ieškinį dėl arbitražinės išlygos galiojimo, kai siekiama pripažinti tokią išlygą negaliojančia bendrais pagrindais, galima tik tais atvejais, kai arbitražo procesas nėra prasidėjęs. Tuo tarpu prasidėjus arbitražo procesui (arbitražo pradžia pagal KAĮ 30 straipsnį laikoma data, kai atsakovas gavo prašymą dėl arbitražo pradžios arba ieškinį), tik arbitražas turi kompetenciją nagrinėti klausimą dėl arbitražinės išlygos galiojimo, o teismas turi pareigą palikti ieškinį nenagrinėtą.
27. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, ar šiuo konkrečiu atveju prasidėjusiame arbitražo procese yra keliamas ir arbitražinės išlygos galiojimo klausimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abiem atvejais (jei šitas klausimas keliamas arba ne), kompetencija nagrinėti arbitražinės išlygos galiojimo klausimą šiuo atveju priklauso arbitražui.
28. Tokia išvada darytina iš sisteminio KAĮ normų aiškinimo. KAĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui, arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas sprendžiamas tik KAĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal KAĮ 19 straipsnį, arbitražinės išlygos galiojimo klausimas turi būti keliamas arbitraže. Tad tuo atveju, jei arbitražas priima ieškinį, prieštaraujanti šalis turi pareikšti prieštaravimą dėl arbitražinės išlygos galiojimo pagal KAĮ 7 straipsnio 2 dalį (kuri, be kita ko, numato, kad jei ginčo šalis, žinodama, kad yra pažeista jos teisė, dalyvauja arbitražinio nagrinėjimo procese ir per protingą laiką nepareiškia reikalavimo dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu ar dėl jo panaikinimo, laikoma, kad šalis atsisako savo teisės į prieštaravimą).
29. Įvertinus aptartą reguliavimą, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės teisė į teisminę gynybą buvo pažeista, kadangi ginčą nagrinėjantis subjektas nustatytas pagal jos sutartimi prisiimtas taisykles, arbitraže ji gali pareikšti visus prieštaravimus tiek dėl pačios arbitražinės išlygos galiojimo, tiek ir dėl ginčo sutarties galiojimo.
30. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad paslaugų teikimo sutarties pagrindu jau yra inicijuotas procesas Vilniaus komercinio arbitražo teisme konstatavo, jog apeliantės ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo, todėl jie nevertinami.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad paslaugų teikimo sutarties pagrindu jau yra inicijuotas procesas Vilniaus komercinio arbitražo teisme, pagrįstai sprendė, jog apeliantės ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantei bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.