- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- 2S-2516-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02919-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- I. M., AAS „BTA Baltic Insurance Company“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės S. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. M., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl baudos už antstolio reikalavimą nevykdymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi patenkintas antstolės pareiškimas ir I. M. paskirta 150 Eur bauda už antstolės S. Ž. 2017 m. gegužės 31 d. reikalavimo Nr. S-17-76-15776 neįvykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).2017 m. liepos 31 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. priimtas suinteresuoto asmens I. M. atskirasis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, paaiškėjus, kad atskirasis skundas paduotas su trūkumais, nustatė apeliantui I. M. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus apie savo turimą aukštąjį universitetinį išsilavinimą (jei apeliantas tokį turi) arba tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą bei tiek jo kopijų, kad tektų visiems dalyvaujantiems byloje asmenims. 2017 m. rugpjūčio 21 d. teisme gautas I. M. raštas dėl papildomų dokumentų prie atskirojo skundo, kartu su juo pateikti duomenys, patvirtinantys apelianto turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi I. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties paliko nenagrinėtu.Teismas konstatavo, jog apeliantas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatytu terminu nepašalino nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų, nors ši teismo nutartis apeliantui įteikta 2017 m. rugpjūčio 5 d. įstatymų nustatyta tvarka, įteikiant ją šeimos nariui. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto I. M. raštą dėl papildomų dokumentų prie atskirojo skundo kartu su priedu (diplomo kopija) ir nutarė juos grąžinti padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad apeliantas per teismo nustatytą terminą nepašalino atskirojo skundo trūkumų, atskirasis skundas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi paliktas nenagrinėtu, apeliantas neprašo atnaujinti termino trūkumams pašalinti, todėl apelianto raštas dėl papildomų dokumentų prie atskirojo skundo kartu su priedais atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo I. M. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis panaikinti bei priimti nagrinėti 2017 m. liepos 31 d. teismui pateiktą atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai laikė procesinius dokumentus tinkamai įteiktais apeliantui pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Apeliantas nurodo, kad jam, kaip fiziniam asmeniui, procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti asmeniškai. Jis yra ūkininkas, turi ūkį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), taip pat dirba pagal darbo sutartį viešojoje įstaigoje Informacijos centras, kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis buvo įteikta 2017 m. rugpjūčio 5 d. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo gyvena apelianto mama L. M.. Tačiau apeliantas negyvena kartu su mama ir ji nėra apelianto šeimos narys, todėl apie priimtą procesinį dokumentą jis nežinojo.Teismas pažeidė apelianto teisę į teisminę gynybą. Teismui 2017 m. rugpjūčio 19 d. paštu išsiųstas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas patvirtina, kad apeliantui surašant ir pasirašant atskirąjį skundą buvo laikytasi teisės normų, todėl teismo reikalavimas pašalinti atskirojo skundo trūkumus buvo perteklinis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje keliamas klausimas dėl asmens teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą tinkamo įgyvendinimo, todėl būtina nustatyti, ar, siekiant įgyvendinti šią teisę, buvo laikomasi Civilinio proceso kodekso reglamentuotos proceso tvarkos, ar nebuvo nepagrįstai suvaržyta suinteresuoto asmens teisė pateikti atskirąjį skundą.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad suinteresuotas asmuo I. M. 2017 m. liepos 31 d. pateikė Marijampolės rajono apylinkės teismui dėl šio teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties atskirąjį skundą, pasirašytą paties suinteresuoto asmens vardu. Pažymėtina, jog teisėjos 2017 m. rugpjūčio 1 d. rezoliucija šis atskirasis skundas priimtas, byloje dalyvaujantiems asmenims 2017 m. rugpjūčio 1 d. išsiųstos atskirojo skundo kopijos kartu su pranešimu, nurodant, kad šalys per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo iš teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į atskirąjį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto atskirojo skundo argumentų pagrįstumo (b. l. 14-15, 16).Priėmęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atskirasis skundas paduotas su trūkumais, todėl 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nurodė juos apeliantui I. M. ištaisyti – pateikti įrodymus apie savo turimą aukštąjį universitetinį išsilavinimą (jei apeliantas tokį turi) arba tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu CPK 306 straipsnio 3 dalies pakeitimu ir nurodė, kad minėta norma numato, jog apeliacinį skundą (atskirąjį skundą) surašo advokatas. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad I. M. turėtų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir, kad atskirąjį skundą galėtų surašyti ir pasirašyti pats, nes tokie duomenys teismui nepateikti, todėl šią aplinkybę teismas įvertino atskirojo skundu trūkumu ir nustatė apeliantui septynių dienų nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties kopijos gavimo dienos terminą jiems ištaisyti – pateikti atskirąjį skundą, surašytą advokato ir pasirašytą advokato bei suinteresuoto asmens, arba įrodymus apie savo turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (jei apeliantas tokį turi). Teismui išsiuntus minėtą 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ji 2017 m. rugpjūčio 5 d. buvo įteikta apelianto mamai (b. l. 20). Nustatęs aplinkybę, kad teismo nutartis apeliantui įteikta įstatymų nustatyta tvarka, šeimos nariui, teismas skundžiama 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nutarė apelianto atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties palikti nenagrinėtu, konstatavęs, jog apeliantas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų iki nustatyto termino nepašalino. 2017 m. rugpjūčio 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas apelianto raštas, pavadintas dėl papildomų dokumentų prie atskirojo skundo, kartu pateikti duomenys, patvirtinantys apelianto turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kuriuos skundžiama 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, argumentuodamas tuo, kad apelianto atskirasis skundas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi paliktas nenagrinėtu ir apeliantas neprašo atnaujinti termino trūkumams šalinti.Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimis, atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias atskirojo skundo pateikimo tvarką ir tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais iš esmės sutinka ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nurodyti atskirojo skundo trūkumai buvo konstatuoti nesant tam teisinio pagrindo, dėl ko teismas tokių procesinių veiksmų pasėkoje nepagrįstai skundžiama 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atskirąjį skundą, nepašalinus jo trūkumų, nutarė palikti nenagrinėtu.Pažymėtina, kad reikalavimas būti privalomai atstovaujamam advokato kaip ir bet kuris kitas teisės kreiptis į teismą suvaržymas privalo būti pagrįstas ir proporcingas. Nustatant privalomą advokato dalyvavimą atliekant atskirus procesinius veiksmus apeliacinės instancijos teisme, turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisės į teisingą procesą principai, ypač atskirųjų skundų nagrinėjimo procese.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir reikšmingą nagrinėjam atvejui teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimas, kad atskirasis skundas būtų surašytas ir pasirašytas advokato, ir tuo pačiu apelianto įpareigojimas pateikti įrodymus apie turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, yra pertekliniai ir nepagrįsti. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad CPK XVI skyriaus II skirsnyje nėra įtvirtintos taisyklės, reikalaujančios pateikiant atskirąjį skundą privalomai būti atstovaujam advokato (ar kito įstatyme nurodyto atstovo) arba turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nors CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis, tačiau pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, bylose, nagrinėjamose pagal atskiruosius skundus, iš byloje dalyvaujančių asmenų CPK nustatyta tvarka nėra reikalaujama būti privalomai atstovaujamiems advokatų ar turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Laikomasi nuomonės, kad profesionalaus atstovo dalyvavimas atskirųjų skundų nagrinėjimo procese, atsižvelgiant į šia tvarka sprendžiamų klausimų teisinę prigimtį, nenumatytas, nes nagrinėjant atskiruosius skundus yra vertinamos tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išspręsti tarpiniai procesiniai klausimai. Manoma, kad privalomo advokato atstovavimo bylose pagal atskiruosius skundus reikalavimas nėra pateisinamas ir dėl tos priežasties, jog pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pačiam teismui patenkinus atskirąjį skundą. Skirtingas traktavimas, kai vienais atvejais tame pačiame teisme (sprendžiant tarpinius procesinius klausimus) būtų pareikalaujama būti privalomai atstovaujamo advokato, o kitais to nereikėtų, nėra pateisinamas.Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties pateikė ir jį pasirašė suinteresuotas asmuo I. M.. Nors nustatytu terminu apeliantas ir nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tačiau pripažintina, jog šių duomenų nepateikimą ar advokato atskirojo skundo nepasirašymą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip atskirojo skundo trūkumu, nes atskirąjį skundą galėjo surašyti ir pasirašyti apeliantas pats (CPK 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs atskirąjį skundą, vėliau 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatęs apeliantui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus apie savo turimą aukštąjį universitetinį išsilavinimą (jei apeliantas tokį turi) arba tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą, o skundžiama 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi konstatavęs, jog apeliantas šių trūkumų per nustatytą terminą nepašalino, dėl ko atskirasis skundas buvo paliktas nenagrinėtu, taip pat skundžiama 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakęs priimti ir apelianto pateiktus dokumentus apie jo turimą aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, iš esmės apribojo apelianto teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kaip sudėtinę konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą. Apeliantui, siekiant įgyvendinti šią savo teisę, teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, teismo taikyti įpareigojimai nepagrįstai suvaržė apeliantui teisę pateikti atskirąjį skundą, tokiu būdu įgyvendinant savo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, ir tokiu būdu buvo užkirsta galimybė patikrinti byloje priimtą teismo procesinį sprendimą aukštesnės instancijos teisme.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo skundžiamų nutarčių pagrįstumą ir teisėtumą.Apeliacinės instancijos teismas konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimą, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartys naikintinos ir, atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirasis skundas pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. rezoliucija buvo priimtas, taip pat buvo atlikti CPK 317 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai, suinteresuoto asmens I. M. atskirasis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties su byla perduotinas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui veiksmams, numatytiems CPK 319 straipsnio 1 dalyje, atlikti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis panaikinti.
Suinteresuoto asmens I. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties kartu su byla perduoti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui veiksmams, numatytiems CPK 319 straipsnio 1 dalyje, atlikti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.