Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-280-211/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-23
Bylos Nr.
AN2-280-211/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00554-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laureta Ulbienė
Pareiškėjas
R. B.
Advokatai
Romualdas Drakšas
Kategorijos
Admin. nusiž. byla Nr. AN2-280-211/2019
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00554-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus rajono savivaldybės 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimas nepakeistas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Pareiškėjas R. B. 2018-08-02 pareiškimu dėl šuns keliamo triukšmo kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą, kuriame nurodė, kad 2018-07-23 po 20.10 val. 2018-07-24 po 17.15.val., po 17.46 val., 2018-07-25 21.20 val. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), namų valdos, priklausančio E. Š. (E. Š.) girdėjosi jo šuns dobermano agresyvus lojimas, puolimas, žviegimas, cypimas ant praeinančių vaikų, ar suaugusių, dėl ko buvo trikdoma pareiškėjo, taip pat jo žmonos Ž. B. ramybė, buvo pažeista teisė į poilsį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. A-SAVAD-41-ANR_N-163-2018 E. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad E. Š. (duomenys neskelbtini), laiko dobermano veislės šunį, kuris 2018-07-23 apie 20.10 val., 2018-07-24 apie 17.15 val. ir 2018-07-25 apie 21.20 val. lojo trikdydamas kaimynų poilsį bei viešąją rimtį.

3. Institucijos vyriausiasis specialistas T. D. nutarimu panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimą ir bylą nutraukė, tuo pagrindu, jog nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių E. Š. veikoje.

4. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo atmestas R. B. skundas ir paliktas galioti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, kuriuo administracinė nusižengimo byla nutraukta.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo j skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutartį ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – E. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą.

5.1. Pareiškėjo manymu, pirmos instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų apie tai, jog E. Š. priklausantis šuo kėlė triukšmą (lojo). Apie tai, kad lojo E. Š. šuo patvirtina nuoseklūs bylos įrodymai, o būtent vaizdo medžiaga, liudytojų parodymai bei pačio E. Š. duoti parodymai.

5.2. Pareiškėjas nesutinka su pirmos instancijos teismo nurodytais motyvais, jog liudytojai T. K. ir D. P. negali tiksliai nurodyti, kad šuo lojo nurodytomis datomis. Priešingai, vaizdo medžiagoje yra nurodytas laikas, kada buvo fiksuojamas šuns keliamas triukšmas, o visi liudytojai (T. K., D. P., Ž. B.) bei pats E. Š. patvirtino, kad girdi E. Š. šuns lojimą.

5.3. Pareiškėjas ginčija teismo argumentus, jog vaizdo įraše nematomas lojantis šuo, o daroma tik prielaida, kad šuo įvairiais veiksmais galėjo būti provokuojamas loti ar skleisti kitus garsus. Visgi, anksčiau aptarti liudytojų parodymai patvirtino, kad vaizdo įraše girdimas šuns lojimas skiriasi nuo kitų šunų lojimo (skunde pareiškėjas nurodo vaizdo įrašo laiką ir trukmę, kuomet girdisi šunų lojimai bei aptaria E. Š. priklausančio šuns ir kitų šunų veiksmus). Taigi, pasak apelianto, nėra jokio pagrindo spręsti, kad nėra aišku, ar lojantis šuo priklauso E. Š..

5.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmos instancijos teismas klaidingai nurodo, jog šuns lojimas yra atsitiktinis bei trumpalaikis. Šiuos teismo argumentus paneigia liudytojų T. K., D. P. parodymai, kurie nurodė, jog šuo vasarą lodavo vakarais ir iki vidurnakčio. Sistemingą šuns lojimą patvirtina byloje pateiktos SMS, kurios buvo rašytos E. Š. ir jo žmonai. Tai, jog šuns lojimas girdimas vaizdo įrašuose nėra atsitiktinis ir įprastas patvirtina byloje pateikti ei. laiškai šunų kinologų (trenerių) bei Lietuvos kinologų draugijos šunų elgsenos specialistų-trenerių sąjungos nario, sąjungos pirmininko J. V. Šuns elgsenos vertinimas (toliau – vertinimas). Minėtame vertinime nurodoma, kad toks šuns lojimas, būnant voljere ant nutolstančių praeivių ir automobilių, yra labiau išmokta elgsena, atsiradusi dėl šuns iškrovos stokos arba dėl blogų asociacijų, situacijų, nutikusių už vartų, o pateiktoje filmuotoje medžiagoje šuns lojimas nėra atsitiktinis, pavienis ir tai nėra būdinga natūraliai šuns reakcijai. Taip pat pažymėta, jog šuo kelia triukšmą vien dėl E. Š. netinkamos šuns priežiūros, todėl šuns šeimininkas privalo užtikrinti, kad jo šuns, esant gatvėje praeiviams, pravažiuojant automobiliams ar esant kitiems objektams, keliamas triukšmas nepažeistų kitų asmenų teisių. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos teismų suformuota praktika, nurodo, kad jeigu toks lojimas ir būtų atsitiktinis ar trumpalaikis, tai nepanaikina E. Š. atsakomybės.

5.5. Pareiškėjas nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, jog tai, kad garso lygio matavimai buvo atlikti sertifikuotais ir kalibruotais matavimo prietaisais ar garso lygį nustatęs prietaisas buvo patikrintas, įrodymų nėra. Visų pirma, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog norint inkriminuoti ANK 346 straipsnio pažeidimą, nebūtina užfiksuoti keliamą triukšmą kalibruotais matavimo prietaisais. Šis ANK straipsnis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Todėl nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, kokių teisės aktų ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė. Šioje byloje pažeistas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriame nurodoma, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, išmatavimai tėra vienas iš įrodymų, kad nurodytais laikotarpiais šuo kėlė triukšmą. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog byloje buvo pateiktas garso lygio skaitmeninio matuoklio liudijimas, tai reiškia, jog prietaisas buvo patikrintas. Minėtu garso lygio matuokliu buvo nustatytas 70,8 dBa, tuo tarpu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos (toliau – Higienos normos) nuostatomis, garsas dienos metu neturi viršyti 55 dBa, vakare 50 dBa, o nakties metu 45 dBa. Pareiškėjo teigimu, pateiktame filmuotame vaizdo įraše, kuriame fiksuojamas garso lygis, nėra kitų triukšmo šaltinių, išskyrus šuns lojimą.

5.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nesigilino į parodymų turinį bei nesutarimų priežastis. Pareiškėjas pažymi, kad nesutarimai tarp jo, jo sutuoktinės ir E. Š. vyko tik dėl šuns keliamo triukšmo ir jokių kitų asmeninių santykių nėra.

5.7. Pareiškėjas, vadovaudamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio nuostata ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodo, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad šuniui kiekvieną dieną garsiai lojant, yra pažeidžiama aplinkinių asmenų teisė į poilsį, trikdoma rimtis.

5.8. Pareiškėjas nesutinka, jog pirmos instancijos teismas rėmėsi E. Š. pateiktais kaimynų parašais, kurie patvirtina, kad šuns lojimas jiems netrukdo, kadangi šie parašai buvo rinkti dėl 2018 m. rugsėjo mėn. E. Š. šuns keliamo triukšmo. Tai reiškia, jog priimant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, parašai nebuvo pateikti šioje nagrinėjamoje byloje (tai patvirtino ir liudytojas T. K.). Taigi, surinkti parašai negali patvirtinti jokių faktinių aplinkybių. Visgi, pareiškėjas pažymi, jog sąraše pasirašę šalia gyvenantys kaimynai L. ir J. R. bei G. ir J. G. yra suinteresuoti šioje byloje, kadangi jie patys buvo bausti administracine tvarka dėl analogiškų nusižengimų, o būtent pagal ANK 346 straipsnį. Kiti, kurie pasirašė minėtame sąraše, yra gerokai nutolę nuo E. Š. namų ir negirdi šuns lojimų, dar kiti kaimynai atšaukė savo parašus, nurodant, kad jiems nebuvo žinoma informacija apie E. Š. šuns keliamą triukšmą. Pareiškėjas, vadovaudamasis teismų praktika, nurodo, jeigu kitiems šalia gyvenantiems kaimynams netrukdė šuns lojimai, tai nepaneigia aplinkybės, kad šuns keliamas triukšmas trikdė pareiškėjo ir jo šeimos poilsį, viešąją rimtį.

5.9. Pareiškėjas ginčija pirmos instancijos teismo motyvus, kad E. Š. priklausantis šuo yra prižiūrėtas, vedžiojamas su pavadėliu, nieko nėra užpuolęs ir t. t., kadangi tai nepaneigia šuns keliamo triukšmo.

5.10. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmos instancijos teismas padarė procesinių pažeidimų. Pirma, teismo posėdžio metu po baigiamųjų kalbų suteikė teisę E. Š. ir T. D. pateikti atsiliepimus į baigiamąsias kalbas. Vadovaujantis ANK 632 straipsnio 6 dalimi, laikytina, jog po baigiamųjų kalbų bylos nagrinėjimas yra baigtas ir nauji įrodymai, kurias būtų galima remtis priimant sprendimą, nebepriimami. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas elgėsi šališkai, suteikdamas išskirtinę padėtį daliai proceso dalyvių. Skunde taip pat pareiškėjas nurodo, kad proceso metu E. Š. atstovavo advokato padėjėja.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. Š. gynėjas advokatas Romualdas Drakšas prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutartį nepakeistą, pareiškėjo R. B. apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti E. Š. naudai iš pareiškėjo 1500 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

6.1. Gynėjas nesutinka, jog pareiškėjas R. B. matuodamas garso lygį rėmėsi Higienos normomis. Vadovaudamasis Higienos normos 4 punktu gynėjas nurodo, kad higienos norma netaikoma gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais, todėl pagal šią nuostatą matuoti šuns lojimo negalima.

6.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokių įrodymų, kad vaizdo įraše užfiksuotas būtent E. Š. priklausančio šuns lojimas. Pažymi, kad pareiškėjo pateiktuose vaizdo įrašuose neužfiksuota šuns išvaizda ir iš jų negalima daryti aiškių ir tikslių išvadų, kokio šuns balsas girdimas. Be to, įraše girdėti ir antro šuns skleidžiamas garsas, kurio tapatybę galima nustatyti tik remiantis prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad nėra nustatyta vaizdo įraše lojančio šuns tapatybė.

6.3. Gynėjas ginčija pareiškėjo argumentus, kuriuose nurodoma, kad šuns lojimas yra atsitiktinis ir trumpalaikis, kadangi tiek pateiktuose vaizdo įrašuose, tiek peržiūrint juos teisiamajame posėdyje matyti, kad įraše girdimas šuo loja tik reaguodamas į tam tikrus aplinkos dirgiklius. Pažymi, jog yra ilgi laiko tarpai, kai jokių šunų skleidžiamų garsų negirdėti, o kartais pasigirstantis lojimas trunka trumpai. Be to, vaizdo įraše matomas 70,8 dBa garso lygis užfiksuotas tik sekundės dalį cyptelėjus nenustatytos tapatybės šuniui. Taigi, nėra galimybės nustatyti, kurio konkrečiai šuns cyptelėjimas buvo užfiksuotas garso matuokliu.

6.4. Gynėjas kritikuoja pareiškėjo pateiktą vertinimą, kadangi nėra žinoma nei vertinančio asmens kvalifikacija, ar jam teisės aktais suteikta teisė vertinti konkrečios veislės šuns elgseną, ar jo vertinimas gali būti laikomas įrodymu teisme.

6.5. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad garso matavimą turėjo atlikti institucija, kuri būtų akredituota atlikti akustinio triukšmo fizikinius matavimus. Šioje situacijoje garso matavimą atliko pareiškėjas, kuris neturi įgaliojimų atlikti tokius matavimus, prietaisas nebuvo sukalibruotas. Pažymi, kad aplinkoje turi būti sudarytos atitinkamos sąlygos, kurioms esant matuojamas triukšmo lygis, teisės aktais nustatyti intervalai, tačiau viso to pareiškėjo pateiktuose įrodymuose nėra. Priešingai, matuojant tariamą šuns garsą aplinkui kalbasi žmonės, girdimi kiti aplinkos garsai. Taigi, vaizdo įraše esantis garso fiksavimas negali būti laikomas kaip atliktas laikantis nustatytų teisės reikalavimų.

6.6. Gynėjo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja kaimynų surinktų parašų datą, kadangi nagrinėjamoje situacijoje svarbu tas faktas, kad kitiems kaimynams E. Š. šuo netrukdo. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas jau kurį laiką konfliktuoja su kaimynais bei jo gyvenamosiose vietose kaimynai sulaukdavo taip pat skundų dėl neva keliamo triukšmo.

6.7. Gynėjas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas padarė grubų procesinį pažeidimą. Šiuo atveju, gynėjo manymu, buvo techninis klausimas, susidaręs, dėl teismo darbo planavimo, kuriuose pastoviai trūksta teismo posėdžio salių, personalo, todėl šis veiksmas buvo techninio ir organizacinio pobūdžio

6.8. Atsiliepime į skundą nurodyta, kad E. Š. patiria neplanuotų finansinių išlaidų dėl pareiškėjo veiksmų, todėl pareiškėjas turėtų jas atlyginti.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau — Institucija) prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

7.1. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra prieštaringi ir neatitinkantys tikrovės todėl negali būti vertinami. Liudytojas T. D. bei pateiktas raštas su kaimynų surinktais parašais patvirtina, jog neturi jokių pretenzijų E. Š., kadangi šuo nekelia triukšmo. Liudytojas T. K. nurodė, kad retkarčiais girdi šuns lojimą, tačiau aplinkybių, kad šuo lojo nurodytu laiku nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo. Kiti liudytojai parodė, kad kartais girdi šuns lojimą, tačiau jokių pretenzijų neturi.

7.2. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad iš vaizdo įrašų nematyti ir negalima konstatuoti, kad tuo metu loja būtent E. Š. priklausantis šuo, taip pat pažymi, kad įrašuose girdimas šuns lojimas trunka tik kelias sekundes.

7.3. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. įsakyme įtvirtinta, kad gyvūnų laikytojai atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju negali būti taikoma administracinė atsakomybė.

7.4. Institucija, vadovaudamasi Higienos normomis, nurodo, kad gyvūnų keliamas triukšmas nėra matuojamas bei jam negali būti taikomos Higienos normos nuostatos. Tokiu atveju atlikti pareiškėjo matavimai negali būti vertinami kaip įrodymai, tuo labiau, kad jie yra atlikti pažeidžiant minimas sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas normas.

7.5. Atsiliepime pažymima, kad Administracijos Viešosios tvarkos skyrius nėra gavęs jokių nusiskundimų ar skundų iš kitų E. Š. kaimynų dėl jo laikomo šuns keliamo triukšmo ar netinkamos priežiūros, todėl šiuo atveju galima įžvelgti asmeninių nesusitarimų (konfliktų) požymių.

7.6. Institucija nurodo, kad iš pareiškėjo pateikto vertinimo negalima suprasti kieno (kokio) šuns elgesys yra vertinamas ir remiantis kokiais atliktais specialisto (vertintojo) veiksmais šuo yra vertinamas.

7.7. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad iš pateiktos vaizdo medžiagos negalima nustatyti, ar tai yra būtent E. Š. priklausantis šuo, taip pat E. Š. savo paaiškinimuose nekartą yra nurodęs, kad jo šuo yra grynaveislis, paimtas iš geriausio Lietuvos dobermanų veislyno, yra dresiruotas, kartu su šeimininku baigęs dresūros ir socializacijos mokymus, taip pat E. Š. su žmona augina mažametį vaiką (kūdikį), taigi šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

7.8. Institucija nesutinka, kad pirmos instancijos teismas padarė šiurkštų procesinį pažeidimą. Nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi ekonomiškumo ir protingumo principais, kadangi dėl didelio teismų darbo krūvio, užimtumo, posėdžių salių trūkumo dar papildomais posėdžiais būtų apsunkinamas teismų darbas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Skundas atmetamas.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Apeliaciniame skunde ginčijama E. Š. kaltė, prašoma jį pripažinti kaltu pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, paskiriant administracinę nuobaudą. Pareiškėjo teigimu, apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų apie tai, kad E. Š. priklausantis šuo lojo, t.y. kėlė triukšmą.

10. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

11. Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjo R. B. skundo. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, daroma priešinga, nei apeliaciniame skunde išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad būtent pareiškėjo nurodomo E. Š. šuo elgiasi netinkamai, lodamas trikdytų kaimynų poilsį ir viešąją rimtį, ir pastarasis kaltas dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo.

12. Pareiškėjas yra pateikęs vaizdo įrašus, kuriuose, pasak jo, užfiksuotas E. Š. priklausančio šuns keliamas triukšmas, tačiau, priešingai, nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad pastarojo pateikta vaizdo medžiaga dėl triukšmo matavimų yra subjektyvi bei negali būti vertinama kaip pakankamas įrodymas byloje. Iš pateiktų vaizdo įrašų nematyti ir negalima konstatuoti, kad pareiškėjo užfiksuotu metu loja būtent E. Š. priklausantis šuo, taip pat šiuo atveju svarbu pažymėti, kad įrašuose girdimas šuns lojimas trunka tik kelias sekundes, be to, matyti, kad lojimas pasigirsta tik tuomet, kai pro šalį praeina žmogus, taip pat praeina žmogus, vedantis šunį, pravažiuoja automobilis. Tokiu būdu, priešingai nei teigia pareiškėjas skunde, apylinkės teismas visiškai pagrįstai vertino, kad tai yra natūrali šuns reakcija į aplinkoje esančius dirgiklius, siekiant pranešti (šuniui sulojant) apie besiartinančius pašalinius asmenis, kas būdinga namų kvartalo aplinkai, be to, kaip minėta, šuns lojimas yra trumpalaikis.

13. Matyti, kad byloje liudytoju buvo apklaustas Institucijos vyriausiasis specialistas T. D., kuris teigė administracinio nusižengimo teisenos tyrimo metu negalėjęs nustatyti ar būtent E. Š. priklausantis šuo loja ar kitas, todėl ir buvo priimtas nutarimas nutraukti teiseną. Be to, jis negalėjo spręsti ir iš pareiškėjo pateikto vaizdo įrašo, ar tai E. Š. šuo loja, jis nematė garso įraše kieno tas šuo (b.l. 82-84).

14. Institucija atsiliepime taip pat nurodo, kad jie nėra gavę nusiskundimų ar skundų iš kitų E. Š. kaimynų dėl jo laikomo šuns keliamo triukšmo ar netinkamos priežiūros, priešingai, yra E. Š. kaimyno paaiškinimai su parašais, kad jie neturi jokių pretenzijų E. Š., kaip šuns šeimininkui, ir jo augintiniui. Taip pat paaiškinime pažymėta, kad šuo netrukdo gyventi kaimynystėje, šuo vedžiojamas su pavadėliu, grėsmės nekelia, nekelia triukšmo, kaimynai nėra matę ar girdėję, kad šuo agresyviai elgtųsi arba kažką užpultų (b.l. 27-28). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai, kurie buvo apklausti pareiškėjui prašant – T. K., D. P. gyvena netgi toliau nei pasirašę asmenys, neturintys pretenzijų dėl šuns keliamo triukšmo (b.l. 29). Taip pat byloje užfiksuota, kad vėlesni Institucijos tikrinimai nepatvirtina, kad šuo netinkamai laikomas, netinkamai elgiasi.

15. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė kinologo šuns elgsenos vertinimą, kuriame teigiama, kad šuo laikomas netinkamai, tačiau vėlgi atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas rėmėsi tik pareiškėjo pateikta medžiaga, vaizdo įrašais, kuri teismui kelia abejones, neaišku, kieno būtent šuo buvo vertinamas, todėl šis dokumentas negali būti traktuojamas kaip įrodymas.

16. Skunde pažymima ir tai, kad E. Š. pažeidimui užfiksuoti pareiškėjas garso lygio matuokliu atliko matavimus ir tą užfiksavo vaizdo įrašais, kuriuos pateikė į bylą, taip pat ir garso lygio skaitmeninio matuoklio liudijimą, teigdamas, kad matavimai atlikti tinkamai, tačiau iš minėto garso lygio matuoklio kalibravimo liudijimo matyti, kad jis išduotas 2017-12-21, o minėti įvykiai užfiksuoti 2018 m. liepos mėn., kas vėlgi kelia teismui pagrįstas abejones, ar matavimo prietaisas buvo tinkamai patikrintas ir tinkamas naudoti. Be to, nepateikti duomenys, ar pareiškėjas teisėtai įgijo tą prietaisą.

17. Nors skundu pareiškėjas nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl E. Š. veiksmuose kaltės nebuvimo, atkreipiamas dėmesys, kad asmens kaltė gali būti konstatuota tik, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju, remiantis aukščiau išdėstytomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, negalima daryti neabejotinos išvados dėl E. Š. subjektyviojo požymio – kaltės – jo veiksmuose buvimo. Tokiu būdu pagrįstai buvo konstatuota nesant pagrindo išvadai, kad E. Š. pažeidė ANK 346 straipsnio 1 dalies nuostatas.

18. Visiškai nepagrįstai pareiškėjas skunde nurodo ir esą teismas padarė procesinį pažeidimą, paprašęs proceso dalyvių baigiamąsias kalbas pateikti raštu, kadangi tai visiškai paaiškinama teismo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais. Kitų Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų nenustatyta. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų minėta nutartis paliekama nepakeista.

19. E. Š. gynėjas atsiliepime taip pat pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo R. B. E. Š. naudai 1500 eurų dydžio proceso išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti, susijusias su pareiškėjo apeliacinio skundo nagrinėjimu.

20. Sutinkamai su ANK 666 straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Iš bylos matyti, kad E. Š., siekdamas apginti savo interesus apeliacinės instancijos teisme, buvo priverstas kreiptis į advokatą dėl profesionalaus teisinio atstovavimo rengiant procesinį dokumentą - atsiliepimą į apeliacinį skundą bei dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. E. Š. sumokėtą 1500 eurų sumą advokato R. Drakšo kontorai už konsultacijas, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme pagrindžia 2019-05-12 mokėjimo nurodymas Nr. 372 (b.l. 165). Įvertinus bylos teisminio proceso eigą, teismų praktiką bei tai, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, E. Š. suteiktų teisinių paslaugų apimtis yra susijusi su tais pačiais klausimais, suteiktų atstovavimo paslaugų apimtis nėra didelė, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš pareiškėjo R. B. E. Š. patirtas atstovavimo išlaidas, jų dydį sumažinant iki 750 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš R. B. E. Š. (E. Š.) naudai 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Laureta Ulbienė