Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-526-425/2018

teisėjas Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00904-2017-1

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Palink“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-200-732/2018 pagal ieškovės UAB „Palink“ ieškinį atsakovei R. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Palink“ ieškiniu prašė teismą priteisti iš atsakovės R. P. 295 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė dirbo pas ieškovę vyresniojo kasininko pareigose parduotuvėje „IKI“ Molėtų m. Paaiškino, jog 2016 m. rugpjūčio 26 d. atlikus kontrolinę parduotuvės centrinės kasos grynųjų pinigų inventorizaciją, buvo nustatytas 999,09 Eur trūkumas. Nurodė, jog toks trūkumas galėjo atsirasti po tabako gaminių inventorizacijos į kasą įmušus trūkstamų prekių kainą, o pinigų faktiškai neįdėjus.

Teigė, jog atsakovė buvo materialiai atsakinga už tinkamą parduotuvės kasoje laikomų pinigų laikymą, tačiau šios pareigos nevykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Nustatė, kad atsakovė pati nustatė tabako gaminių trūkumą ir apie tai padarė ataskaitą, su kuria buvo supažindinta parduotuvės vadovybė. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė nepaneigė atsakovės teiginių dėl galimų trūkstamų tabako gaminių vagysčių. Darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė padarė žalą – tabako gaminių trūkumą.

Nustatė, jog ieškovė nepaneigė to fakto, kad regiono vadovas K. M. buvo informuotas apie nustatytą pinigų trūkumą ir davė nurodymą parduotuvės vedėjai R. K., o pastaroji davė nurodymą atsakovei įtraukti 999,09 Eur trūkumą į apskaitą.

Pripažino, kad atsakovei duoti nurodymai buvo neteisėti, todėl kaip ir R. M., R. K., taip ir atsakovei galėjo būti taikoma drausminė atsakomybė už neteisingą duomenų suvedimą į apskaitą.

Atkreipė dėmesį, jog parduotuvėje esant trims kasoms, neaišku, kurioje kasoje buvo padarytas trūkumas ir kuris kasininkas trūkumą padarė. Darė išvadą, jog atsakovė, atskleidžiant prekių trūkumą, savo funkcijas atliko sąžiningai ir tiesioginio vadovo nurodymo įtraukti į apskaitą nesamą pinigų sumą vykdymas negalėjo sąlygoti materialinės žalos atsiradimą, nes trūkumas buvo užfiksuotas 2016 m. rugpjūčio 23 d., o neteisėtas vadovės nurodymo vykdymas buvo padarytas po trūkumo nustatymo.

Konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovės neteisėta veika ši žala atsirado, o atsakovės R. P. trūkumo nustatymas ir neteisėto nurodymo vykdymas, įtraukti į apskaitą nesamą pinigų sumą, nėra veika, kurios pagrindu atsirado žala.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Palink“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 28 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Teigia, kad atsakovės, ėjusios vyr. kasininkės pareigas parduotuvėje, neteisėti veiksmai (neveikimas) nulėmė turtinių nuostolių atsiradimą ieškovei, t. y. jeigu atsakovė būtų atidžiai, rūpestingai, tinkamai ir preciziškai atlikusi savo pareigas, grynųjų pinigų trūkumas centrinėje parduotuvės kasoje nebūtų susiformavęs.

Pažymi, jog grynųjų pinigų trūkumas buvo nustatytas centrinėje parduotuvės kasoje, raktą nuo kurios turi tik parduotuvės vadovė ir vyr. kasininkė (atsakovė). Tvirtina, kad atsakovė, eidama parduotuvės vyr. kasininkės pareigas, privalėjo užtikrinti, kad parduotuvės centriniame seife, tarpiniame seife, kasoje ir kasos aparatuose esanti grynųjų pinigų suma, atsiskaitymus banko ir kitomis leistinomis kortelėmis bei atsiskaitymo priemonėmis patvirtinantys dokumentai atitiktų „Z“, „ICC“ („Y“), inkasavimo ataskaitas bei kasos knygoje nurodytas sumas. Paaiškina, kad atsakovė privalėjo nustatyta tvarka išduoti pamainą pradedantiems kasininkams-pardavėjams švarius kasos aparatų stalčius su grynaisiais pinigais, momentiniais loterijos bilietais, griežtos atskaitomybės dokumentais ir priimti iš pamainą baigusių kasininkų-pardavėjų grynuosius pinigus, momentinius loterijos bilietus, griežtos atskaitomybės dokumentus, inkasuoti nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, jeigu atsakovė, priimdama grynuosius pinigus iš kasininkų- pardavėjų, tinkamai nefiksavo galimai susidariusio trūkumo, laikytina, kad tokio pinigų trūkumo nebuvo ir jis galėjo susidaryti tik vėliau, ir tik centriniame parduotuvės seife, už kurį ir buvo atsakinga atsakovė ir parduotuvės vadovė, kuri pusę patirtos žalos jau atlygino.

Nurodo, kad tiek atsakovė, tiek parduotuvės vadovė pripažino, kad esą paaiškėjusio prekių - tabako gaminių - trūkumo jos nefiksavo ir į apskaitą netraukė ir šią informaciją nuo ieškovės nuslėpė, o būtent bandydamos nuslėpti nustatytą prekių trūkumą, savavališkai ir be jokio teisinio pagrindo įmušė į kasą neegzistuojančią pinigų sumą.

Teigia, jog atsakovė, žinodama, kad parduotuvės vadovės nurodymas dėl neegzistuojančių grynųjų pinigų įmušimo į parduotuvės kasą yra neteisėtas, neprivalėjo jo vykdyti, o j į įvykdžiusi, prisiėmė tokio neteisėto veiksmo atlikimo rizikas ir privalo atsakyti už atsiradusias pasekmes.

Pažymi, kad ieškovės turtinės žalos atsiradimą lėmė tai, kad dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų - galimai tabako prekių trūkumo slėpimo, įmušant į kasą nesamą sumą pinigų, ieškovė neteko galimybės nustatyti, tabako gaminių trūkumo susiformavimo priežastį, nustatyti kaltus asmenis ir išieškoti žalą.

Nurodo, jog tą aplinkybę, kad parduotuvėje galimai buvo susiformavęs tabako gaminių trūkumas nurodė tik atsakovė savo paaiškinime, tačiau nei kartu su paaiškinimu, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių šio trūkumo buvimo faktą patvirtinančių įrodymų/dokumentų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. P. prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti galioti.

Teigia, kad ieškovė argumentuoja, kad neva, jei atsakovė būtų tinkamai laikiusi pareiginės instrukcijos reikalavimų, priimdama iš pamainą baigusių kasininkų grynuosius pinigus, būtų galima nustatyti, kurioje kasoje susidarė pinigų trūkumas ir t. t., tačiau, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Tvirtina, jog objektyviai nesuprantama, kaip grynųjų pinigų išdavimas, inkasavimas ir t. t. šiuo atveju galėtų būti susijęs su turtinės žalos, kurią patyrė ieškovė, atsiradimu.

Pažymi, kad jeigu atsakovė būtų atsisakiusi vykdyti vadovės nurodymą, t. y. neišmušusi kasos čekių dėl negautų pinigų, o apie nustatytą trūkumą iš karto informavusi regiono direktorių, tai ieškovės turtinė žala būtų likusi tokio paties dydžio, čekių išmušimas objektyviai negalėjo nulemti žalos atsiradimo, nes nuostoliai jau buvo atsiradę dar prieš 2016 m. rugpjūčio 23 d. inventorizaciją.

Nurodo, jog išnagrinėjus ginčą darbo ginčų komisijoje, ieškovė į teismą kreipėsi 2017 m. gruodžio 5 d., t. y. aiškiai praleidusi naujojo DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Todėl mano, kad teismas ieškovės UAB „Palink“ ieškinį turėjo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 5 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad R. P. nuo 2016 m. liepos 1 d. dirbo UAB „Palink“ parduotuvėje „IKI“ Nr. 509, Molėtų m., vyresniąja kasininke. 2016 m. rugpjūčio 26 d. atlikus centrinės kasos patikrinimą parduotuvėje „IKI“ Nr. 509, Molėtų m., buvo nustatytas 590 Eur trūkumas. UAB „Palink“ pareiškė ieškinį R. P., R. K., buvusiai parduotuvės vedėjai, ieškinį dėl 590 Eur žalos atlyginimo. R. K. atlygino dalį prašytos priteisti žalos – 295 Eur, ir civilinė byla jos atžvilgiu buvo nutraukta.

2016 m. rugpjūčio 26 d. galiojusio Darbo kodekso (toliau – 2003 m. DK) 289 straipsnio 1 dalis nustatė, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. 2016 m. įsigaliojęs Darbo kodeksas (toliau – 2016 m. DK) numatė analogišką trijų mėnesių terminą, per kurį darbo santykių šalis privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (2016 m. DK 220 str. 1 d.).

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Palink“ 2017 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau - DGK) su prašymu išieškoti iš atsakovių R. P., R. K. 590 Eur žalą. Minėtame prašyme dėl žalos išieškojimo UAB „Palink“ neprašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą, nenurodė aplinkybių, pateisinančių termino praleidimą, nors termino praleidimas buvo akivaizdus, t.y. beveik 11 mėnesių. 2017 m. spalio 11 d. DGK sprendimu Nr. DGKS-5343 darbo byloje Nr. APS-111-18188/2017 atsisakė nagrinėti ieškovės UAB „Palink“ prašymą dėl žalos išieškojimo iš R. P., R. K., ieškovei praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą.

2017 m. gruodžio 6 d. ieškovė UAB „Palink“ pateikė teismui ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovės R. P. ir R. K., su kuria sudarius taikos sutartį, civilinė byla minėtos atsakovės atžvilgiu buvo nutraukta. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė taip pat neprašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą, nenurodė aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas minėtas terminas.

Kadangi 2016 m. DK 220 straipsnio 1 dalis įtvirtina imperatyvą darbo santykių šaliai pirmiausiai kreiptis į darbo ginčų komisiją nagrinėti darbo ginčą dėl teisės, pripažintina, jog darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje yra išankstinis bylos sprendimas ne teisme CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

2016 m. redakcijos DK 220 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu ir tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis, o jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Ši įstatyminė darbo ginčo dėl teisės sprendimo tvarka rodo, jog pirmiausiai turi būti sprendžiamas praleisto termino teikti prašymą atnaujinimo klausimas, o tik darbo ginčų komisijai atsisakius atnaujinti praleistą terminą, teikti prašymą dėl ginčo dėl teisės išsprendimo, darbo santykių šalis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Nagrinėjamu atveju, pasikartotina, prašymas dėl praleisto trijų mėnesių termino teikti prašymą dėl darbo ginčo dėl teisės atnaujinimo nebuvo pateiktas darbo ginčų komisijai ir termino atnaujinimo klausimas nebuvo spręstas.

Nutarties 24 ir 25 punktuose nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė UAB „Palink“, kreipdamasi į darbo ginčų komisiją, neprašė atnaujinti praleisto trijų mėnesių termino, todėl darytina išvada, jog ieškovė nepasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 185 str.).

Darbo ginčų komisijai turint diskreciją spręsti praleisto termino teikti prašymą atnaujinimo klausimą, įstatymas nenumato termino, per kurį darbo santykių šalis gali teikti darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą terminą, apeliacinės instancijos teismo manymu, ieškovė UAB „Palink“ gali pasinaudoti šios kategorijos bylai nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka (CPK 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės UAB „Palink“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 28 d. sprendimo, tačiau ieškinį dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu, ieškovei nesilaikius šios kategorijos bylai nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ ieškinį atsakovei R. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtu.