- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-11
- Bylos Nr.
- AS-520-1034-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00757-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- I. V., R. V.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. V. ir R. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įspėjimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai I. V. ir R. V. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2013 m. vasario 22 d. įspėjimą Nr. 920 „Dėl atsakomybės už vaikų auklėjimą ir vystymąsi“ (toliau – ir Įspėjimas).
Pareiškėjai skunde paaiškino, kad Įspėjime nurodyti tariamai nustatyti faktai, t. y. tvarkos stoka, antisanitarinės sąlygos, tai kvalifikuota kaip netinkama šeimos vaikų priežiūra. Remiantis šiais pažeidimais, pareiškėjai įspėti dėl to, kad komisijos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl šeimos įrašymo į Socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Įspėjime vaiko teisių apsaugą vykdantis viešojo administravimo subjektas konstatavo pareiškėjų atsakomybę už vaikų teisių pažeidimus, t. y. netinkamą tėvų pareigų vykdymą. Įspėjimas sukelia teisines pasekmes: pareiškėjai turi prievolę pašalinti nustatytus pažeidimus. Informacija apie vaiko teisių pažeidimą ir taikytą poveikio priemonę išsaugoma ir naudojama kaip šeimą apibūdinantis faktas, kurio pagrindu priimami kiti sprendimai (pavyzdžiui, įtraukimo į Sąrašą, tėvų valdžios apribojimo ar vaikų atskyrimo inicijavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.160 straipsnio 2 dalis)). Įspėjimas nustato pareigas pareiškėjams ir nors dėl ydingo turinio pareigų tinkamai nekonkretizuoja, jis laikytinas individualiu administraciniu aktu. Skundžiamu aktu dėl konstatuotų pažeidimų taip pat pradedama administracinė procedūra, kurioje bus papildomai priimami sprendimai dėl pareiškėjų teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija), atstovaujama Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.
Atsakovas nurodė, jog pareiškėjų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) Skyriaus pavedimu (dėl kratos atliekant ikiteisminį tyrimą) apsilankiusi Skyriaus vyriausioji inspektorė D. B. nustatė, kad šeima gyvena vieno kambario mediniame namelyje be patogumų, namuose – antisanitarinės sąlygos, nėra elementarios tvarkos: kambaryje neplauti indai, grindys, išmėtyti daiktai, rūbai, vaikai miega nepritaikytoje miegui patalpoje, į kurią lipa nesaugiomis kopėčiomis, vaikų patalynė nešvari, šios aplinkybės nurodytos šeimos aplankymo akte. Nustačius vaiko teisių ir teisėtų interesų gyventi ir augti sveikoje aplinkoje (CK 3.161 straipsnio 1 dalis) pažeidimus bei netinkamą pareiškėjų tėvų valdžios vykdymą (auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis)), Administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakyme Nr. 30-995 patvirtinto Šeimos įrašymo į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8 punkto pagrindu pareiškėjai įspėti, kad dėl nepakankamai užtikrinamų vaiko teisių ir teisėtų interesų bei esant socialinių įgūdžių trūkumui, komisijos, sudarytos Administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. 30-1005, posėdyje bus svarstomas klausimas dėl jų šeimos įrašymo į Sąrašą.
Atsakovas pažymėjo, jog teisines pasekmes gali sukelti būtent minėtos komisijos nutarimas, o ne Įspėjimas, todėl Įspėjimui negali būti taikomi individualiam administraciniam sprendimui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Įspėjime užfiksuota informacija apie vaiko teisių pažeidimus išsaugoma, tačiau Įspėjimo pagrindu kiti sprendimai nepriimami, pareiškėjų pareigos vaikams yra prigimtinės. Skundžiamas Įspėjimas pareiškėjams pareigų nenustato.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjų I. V. ir R. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įspėjimo panaikinimo nutraukė.
Teismas nustatė, jog Įspėjime, vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 30-995 „Dėl šeimos įrašymo į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įspėjama, kad dėl nepakankamai užtikrinamų vaiko teisių ir teisėtų interesų, esant socialinių įgūdžių trūkumui, komisijos, sudarytos Administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 23 įsakyme Nr. 1005, posėdyje bus svarstomas klausimas dėl pareiškėjų šeimos įrašymo į Sąrašą; komisijai priėmus nutarimą įrašyti šeimą, informacija bus perduota Socialinės paramos centro socialiniams darbuotojams, kurie lankysis šeimoje ir teiks socialines paslaugas.
Nutartyje konstatuota, jog pareiškėjams Įspėjimas nesukelia jokių materialaus pobūdžio pasekmių, jis sukelia tik procedūrinio pobūdžio pasekmes, nes Įspėjime tik pateiktas faktų vertinimas bei nurodoma (įspėjama), kad ateityje bus svarstomas klausimas dėl šeimos įtraukimo į Sąrašą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 14 dalimi, įvertino Įspėjimo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui, kuriam toks įspėjimas yra priimamas ir darė išvadą, kad toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Teismo vertinimu, Įspėjimas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriuose vertinamos reikšmingos aplinkybės, bet ne priimamas sprendimas, o tokie dokumentai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas. Nors ir negalima teigti, kad Įspėjimas pareiškėjams iš viso jokių teisinių pasekmių nesukuria, šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas Įspėjimas savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui; Įspėjime tik pradedama procedūra, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjų teisinis statusas gali pasikeisti. Teismas bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, nes administraciniai teismai nesprendžia dėl viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, t. y. neindividualių administracinių aktų, teisėtumo ir pagrįstumo (ABTĮ 15 straipsnis), ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukė.
III.
Pareiškėjai I. V. ir R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį.
Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo:
Įspėjime nėra vien fiksuojamos kokios nors faktinės aplinkybės, bet teisiškai kvalifikuojami (kaip teisės pažeidimas) asmenų veiksmai. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar toliau bus pradėta administracinė procedūra dėl šeimos įrašymo į Sąrašą, pareiškėjų teisinis statusas keičiasi jau kvalifikavus jų veiksmus kaip pažeidimą: nuo Įspėjimo momento jie yra pažeidėjai – asmenys, netinkamai vykdę tėvų pareigas nepilnamečiams vaikams. Toks įstatymo pažeidimo nustatymas ne tik pakeičia asmens teisinį statusą kvalifikavimo momentu, bet gali sukelti daug neigiamų materialinių padarinių ateityje. Informacija apie vaiko teisių pažeidimą ir taikytą poveikio priemonę yra išsaugoma ir naudojama kaip tėvus apibūdinantis faktas.Nepriklausomai nuo to, ar po Įspėjimo bus pradėta administracinė procedūra dėl šeimos įrašymo į Sąrašą, pareiškėjų pareigų (ne)vykdymą kvalifikavus kaip pažeidimą, jie turi pareigą šalinti nustatyto pažeidimo pasekmes, t. y. imtis aktyvių veiksmų, kuriais būtų šalinama „netvarka ir antisanitarinės sąlygos“. Įspėjimas nėra įrašymo į Sąrašą administracinės procedūros sudedamoji dalis, kadangi faktiškai pagal Tvarkos aprašo 10 punktą minėta administracinė procedūra pradedama tik inspektoriui pateikus siūlymą dėl socialinių paslaugų šeimai nustatymo.Įspėjimas yra individualus administracinis aktas, kuriuo yra baigta Vaiko teisių apsaugos skyriaus atlikta šeimos lankymo (vaiko teisių priežiūros) procedūra ir aplankytiems asmenims pritaikytos poveikio priemonės – lankymo metu nustatytos aplinkybės tėvams kvalifikuotos kaip pažeidimas, dėl kurio ir surašytas Įspėjimas. Dėl išdėstytų aplinkybių Įspėjimas nėra ir negali būti vien tarpinis procedūrinis dokumentas, bet yra savarankiškas individualus administracinis aktas, kuris pakeičia asmens teisinį statusą, kvalifikuoja jo veiksmus kaip teisės pažeidimą ir sukelia jam materialines teisines pasekmes. Šiuo administraciniu aktu baigiant administracinę procedūrą siekiama daryti teisinį poveikį konkrečiam asmeniui – priversti jį tinkamai vykdyti tam tikras pareigas ir pašalinti dėl padarytų pažeidimų atsiradusias neigiamas pasekmes.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime į skundą, taip pat nurodo, jog sutinka su teismo nutartimi, kurioje pabrėžiama, kad pareiškėjams Įspėjimas nesukelia jokių materialaus pobūdžio pasekmių, nes Įspėjime tik pateiktas faktų vertinimas. Įspėjimas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui, tačiau įvertinant jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui, kuriam toks įspėjimas priimamas, toks teisės aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Įspėjimu tik pradedama procedūra, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjų teisinis statusas gali pasikeisti, tačiau pats savaime Įspėjimas pareiškėjų teisiniam statusui įtakos nedaro. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiu, jog Įspėjimas apskritai neturi jokios prasmės ir reikšmės ir informaciniu požiūriu yra bevertis – tai viena iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijų, siekiant užtikrinti Vilniaus savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pareiškėjai I. V. ir R. V. atskirajame skunde ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį, kuria teismas administracinę bylą pagal pareiškėjų I. V. ir R. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įspėjimo panaikinimo nutraukė, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.
Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą su skundu, kėlė reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. vasario 22 d. įspėjimą Nr. 920 „Dėl atsakomybės už vaikų auklėjimą ir vystymąsi“.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjams Įspėjimas nesukelia jokių materialaus pobūdžio pasekmių, jis sukelia tik procedūrinio pobūdžio pasekmes, nes Įspėjime tik pateiktas faktų vertinimas bei nurodoma (įspėjama), kad ateityje bus svarstomas klausimas dėl šeimos įtraukimo į Sąrašą.
Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog Įspėjime yra teisiškai kvalifikuojami (kaip teisės pažeidimas) asmenų veiksmai. Toks įstatymo pažeidimo nustatymas ne tik pakeičia asmens teisinį statusą kvalifikavimo momentu, bet gali sukelti daug neigiamų materialinių padarinių ateityje. Pareiškėjų teigimu, Įspėjimas yra savarankiškas individualus administracinis aktas, kuris pakeičia asmens teisinį statusą, kvalifikuoja jo veiksmus kaip teisės pažeidimą ir sukelia jam materialines teisines pasekmes.
Teisėjų kolegija su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).
Įspėjime, vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 30-995 „Dėl šeimos įrašymo į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įspėjama, kad dėl nepakankamai užtikrinamų vaiko teisių ir teisėtų interesų, esant socialinių įgūdžių trūkumui, komisijos, sudarytos Administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 23 įsakyme Nr. 1005, posėdyje bus svarstomas klausimas dėl pareiškėjų šeimos įrašymo į Sąrašą. Komisijai priėmus nutarimą įrašyti šeimą, informacija bus perduota Socialinės paramos centro socialiniams darbuotojams, kurie lankysis šeimoje ir teiks socialines paslaugas (b. l. 4).
Kaip matyti iš Įspėjimo turinio, jame pareiškėjai tik įspėjami, kad komisijos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl pareiškėjų šeimos įrašymo į Sąrašą. Įspėjime nenurodyti jokie įpareigojimai pareiškėjams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamas Įspėjimas savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Įspėjimas pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų, Įspėjime pareiškėjams nesuformuluotos privalomos elgesio taisyklės. Pareiškėjų skundžiamu Įspėjimu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjams, Įspėjimas tiesiogiai nesukuria pareiškėjams teisių ar pareigų, juo nėra pritaikomos poveikio priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pastebėtina, jog teisme nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų skundžiamas Įspėjimas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tai, kad skundžiamame Įsakyme įvardyti tam tikri pažeidimai – tvarkos stoka, antisanitarinės gyvenimo sąlygos, nesudaro pagrindo šį Įsakymą vertinti kitaip.
Pažymėtina, jog pagal Administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 30-995 patvirtinto Šeimos įrašymo į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarkos aprašo II dalyje (6–11 punktai) įtvirtinta šeimos įrašymo į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą procedūra. Pagal Tvarkos aprašo 8 punktą pagal Skyriuje gautą pranešimą dėl nepakankamai užtikrinamų vaiko teisių ir teisėtų interesų Skyriaus Seniūnijų inspektorių ir mobiliosios pagalbos poskyrio vyriausiasis inspektorius (toliau ? inspektorius) apsilanko šeimoje, patikrina šeimos gyvenimo sąlygas ir surašo šeimos aplankymo aktą. Inspektorius, nustatęs, kad šeimoje yra nepakankamai užtikrinamos vaiko teisės ir teisėti interesai, pasiūlo tėvams arba vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, pasirašyti įspėjimą dėl šeimos įrašymo į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą ir socialinių paslaugų šeimai teikimo. Pagal aprašo 9 punktą inspektorius, pateikęs Skyriui šeimos aplankymo aktą, tėvų arba vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, pasirašytą įspėjimą ir kitą surinktą informaciją apie šeimą iš sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos institucijų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, per 30 darbo dienų teikia Skyriui siūlymą kreiptis į Centrą dėl socialinių paslaugų poreikio šeimai nustatymo. Tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, jog esant inspektoriaus siūlymui dėl socialinių paslaugų poreikio šeimai nustatymo, Skyrius per 14 darbo dienų kreipiasi į komisiją. Šeima į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą įrašoma komisijos nutarimu. Informacija apie šeimą, įrašytą į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą, per 5 darbo dienas perduodama Centrui, kad socialinis darbuotojas nustatytų socialinių paslaugų poreikį šeimai, tęstų darbą su šeima, teikdamas jai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas bei kitą reikalingą socialinę pagalbą (11 punktas).
Įvertinus nurodytas Tvarkos aprašo nuostatas bei Įspėjimo turinį, darytina išvada, kad Įspėjimas, jame nurodytos aplinkybės yra tik įrodymas, komisijai sprendžiant dėl šeimos įrašymo į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą, t. y. įspėjimas turi reikšmės tik šioje konkrečioje šeimos įrašymo į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą procedūroje. Jokiais kitais atvejais, pvz., tėvų valdžios apribojimo, vaikų atskyrimo inicijavimo ar kt., reglamentuojamais kitais teisės aktais, Įspėjimas negali būti pagrindas priimti atitinkamus sprendimus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjų šeima Skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A15-786-(2.1.4-AD15) buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (b. l. 123). Būtent šis įsakymas gali būti ginčijamas administraciniame teisme. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog minėtą įsakymą, kuriuo pareiškėjų šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, pareiškėjai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-3645-189/2013), kurio priimtas sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3645-189/2013, būtent toje byloje nagrinėjami Skyriaus nustatyti pažeidimai, susiję su pareiškėjų vaikų teisėmis, aplinkybės, nurodytos Įspėjime.
Konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos kontekste Įspėjimas nedaro įtakos pareiškėjų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Kaip jau buvo minėta, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų I. V. ir R. V. skundą ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjų I. V. ir R. V. atskirąjį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų I. V. ir R. V. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.