- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- eI2-14670-535/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03555-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- A. M. U., M. U. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. U. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą 2025-06-17 Nr.25S140743 ir priteisti iš Migracijos departamento A. M. U. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo A. M. U. (toliau - pareiškėjas), atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi nes duomenys, kuriuo asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas nesutinka su Skundžiamu sprendimu, prašo panaikinti Skundžiamą sprendimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Nurodo, kad atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - UTPĮ) įtvirtintas teisės normas. Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p., 35 str., 1 d. 12 p.
UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, šio straipsnio 2 p. įtvirtinta, kad ,,duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad Įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas Įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi Įmonė.“
Skundžiamame sprendime nurodoma, kad ,,asmuo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė studijų pagrindu ir ketina studijuoti mokslo ir studijų institucijoje. Prašymas pateiktas Migracijos departamentui per išorės paslaugų teikėją (duomenys neskelbtini). Asmeniui el. paštu buvo išsiųstas pranešimas apie paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką, kuriame nurodyta, kaip pasiruošti pokalbiui ir informuojama, kad pokalbio metu užsienietis turi būti vienas, be pašalinių asmenų. 2025-06-12 Įvyko nuotolinė asmens apklausa, siekiant patvirtinti šio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Asmuo Į Migracijos departamento darbuotojo klausimus atsakė nenuosekliai, paviršutiniškai. Prašyme pateikta informacija, nesutapo su informacija, kuri buvo pateikta apklausos metu. Pareiškėjas atsakė tik į tuos klausimus, kurių atsakymus buvo pasiruošęs iš anksto. Į daugelį pateiktų klausimų neatsakė, todėl atvykimo tikslas neišaiškintas. Kyla pagrįstų abejonių, kad asmens atvykimo tikslas yra studijos.“
Skundžiamame sprendime atsakovas nurodo formalius ir neįrodytus pagrindus, kuriais remiantis pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas yra pateikęs atsakovui studijų sutartį su (duomenys neskelbtini) universitetu. Pareiškėjas yra sumokėjęs už studijas, (duomenys neskelbtini) universitetas yra pateikęs atsakovui tarpininkavimo raštą, tikslu, kad jis gautų leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu. Nurodo, kad nėra abejonių, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyksta studijuoti. Mano, kad atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, siekia sumažinti emigrantų skaičių Lietuvoje, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos priimti pagrįstus ir tinkamai motyvuotus sprendimus. Nurodo, kad iš skundžiamo sprendimo turinio, galima spręsti, kad atsakovas pats nenustatė pagrindų, kuriais remiantis atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Nurodomas Skundžiamo sprendimo motyvas yra, kad pareiškėjas neatsakė į tam tikrus užduodamus klausimus arba, kad atsakymai nesutampa su prašyme pateikta informacija yra formalūs, atsakovas net nenurodo, kokia informacija nesutampa ir kokia informacija yra tikrovės neatitinkanti.
Nurodo, kad kadangi nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenys, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės. Nurodo, kad Skundžiamame sprendime nėra motyvų, pagrindžiančių pareiškėjui atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindo - UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Sprendimu nustatytas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas teisinis pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, sudaro prielaidas atsakovui ateityje atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Aprašo 80.3 p., UTPĮ 35 str. 1 d. 12 p.), taip pat prielaidas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, keista 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3K-128 14 punktą.
Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi remiantis UTPĮ 35 str. 2 d., kadangi pareiškėjas jokių tikrovės neatitinkančių duomenų nepateikė, todėl atsakovas neturėjo teisės remiantis šiuo pagrindu priimti Skundžiamo sprendimo.
Nurodo, kad nebuvo nustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, nebuvo nustatyti jokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kuriuos neva pateikė pareiškėjas atsakovui. Todėl išvada, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi gali kilti nelegalios migracijos grėsmė yra neįrodyta ir nepagrįsta.
Pareiškėjas yra priimtas studijuoti į magistratūros studijas Lietuvoje, todėl Kazimiero Simonavičiaus universitetas jau yra patikrinęs pareiškėjo turimą kvalifikaciją ir žinias bei nusprendė, kad jis gali būti priimtas studijuoti Lietuvoje, jis taip pat yra sumokėjęs už studijas, taip pat yra investavęs pinigus į vykimą į (duomenys neskelbtini) tam, kad galėtų būti pateiktas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tačiau atsakovas be jokių motyvų priima Skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakoma pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Nurodo, kad, priimant nemotyvuotą Skundžiamą sprendimą taip pat yra padaroma turtinė žala pareiškėjui, atsakovas nepagrįstai apriboja pareiškėjo teisę studijuoti Lietuvoje, nors jis jau yra priimtas studijuoti. Pažymi, kad netiesa yra atsakovo Skundžiamame sprendime nurodomi argumentai, kad pareiškėjas neturi šeimos ryšių su Lietuvoje esančiais žmonėmis. Lietuvoje gyvena ir studijuoja pareiškėjo brolis A. M. A., jis jau beveik 1 metus gyvena Lietuvoje. Nurodo, kad atsakovas nesilaikė gero administravimo principo imperatyvų. Įvertinus Skundžiamo sprendimo turinį, galima spręsti, kad Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes nepagrįstas teisingais ir objektyviais duomenimis., o atsakovo nurodyti motyvai, kuriais remiantis priimamas Skundžiamas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra visiškai nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu , prašo jį atmeti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad 2025-06-09 pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti (duomenys neskelbtini) universitete Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją (duomenys neskelbtini). Vykdyta pareiškėjo apklausa. Nustatyta, kad apklausos metu pateikta informacija nesutapo su pareiškėjo Migracijos departamento sistemoje prie prašymo pateiktais duomenimis.
Migracijos departamentas įvertinęs visus duomenis bei vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (35 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 12 p.) priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau ir Ginčijamas sprendimas).
Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p. numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, kad Ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas teisingais ir objektyviais duomenimis ir neatitinka VAĮ, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas, sprendime pareiškėjo atžvilgiu, nurodė, jog apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, dėl ko nustatytos Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 12 p. nurodytos aplinkybės. Iš vykusios apklausos matyti, kad pareiškėjas neatsako į daugelį užduotų klausimų. Pareiškėjas nurodo turintis išsilavinimą ir darbą kilmės šalyje. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl ir kaip nusprendė studijuoti būtent Lietuvos Respublikoje. Pradžioje pareiškėjas nurodo, kad lygino užsienio universitetų programas, bet atsakyti, kokių universitetų programas lygino, pareiškėjas negalėjo. Pareiškėjas negalėjo atsakyti į klausimus apie studijų programą Lietuvoje, taip pat negalėjo atsakyti apie prieš tai atliktas studijas. Pareiškėjui nepateikus nuoseklių atsakymų į apklausoje užduotus klausimus, kartojant jau minėtą informaciją, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis studijų institucijoje, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės. Migracijos departamentui siekiant mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes, atitinkamai asmeniui nepateikiant atsakymų ar pateikiant neišsamius atsakymus į apklausoje užduotus klausimus - atsirado rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio asmens nelegalios migracijos grėsmė. Manytina, jog skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl Ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir teismų praktiką. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu, savaime nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas.
Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 str. 1 d. nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 str. 1 d. 1-6 p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas. Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai, Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į užsieniečio turėtus dokumentus, suteikiančius teisę būti Lietuvos Respublikoje, užsieniečio teisėto buvimo bei darbo šalyje laikotarpį.
Pažymi, kad vertinant užsieniečio atvykimo bei buvimo Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei studijuoti Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad pareiškėjas apklausos metu nepateikė paaiškinimų apie vykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, kai prašyme suformuluotas tikslas yra studijos, kyla pagrįstu įtarimu dėl pareiškėjo deklaruojamo tikslo, kyla klausimas, ar pareiškėjas tikrai dalyvaus tarpininkavimo rašte nurodytoje studijų programoje.
Atitinkamai, nustačius, kad pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Migracijos departamentas neteisingai įvertino pareiškėjo šeimyninius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo pilnametis brolis jau beveik 1 metus gyvena Lietuvoje. Pažymi, kad Įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad šeimos nariai, tai sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau - vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama. Pažymi, kad brolis nėra laikytinas šeimos nariu pagal Įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodytą sąvoką. Todėl, laikytina, kad Migracijos departamentas teisingai nustatė, jog pareiškėjas neturi šeimos ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, pagal Įstatymo 2 straipsnio 26 dalį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą, prašydamas jį patenkinti, atsakovo atstovė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 25S140743, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2025-06-09 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina studijuoti (duomenys neskelbtini) universitete Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 str. 1 d. 6 p., 46 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją (duomenys neskelbtini). 2025-06-12 įvyko pareiškėjo nuotolinė apklausa, siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d.12 p. 2025-06-17 priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.
Kaip numatyta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018-03-01 įsakymu Nr.3K-54, 64.3p., kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos užsieniečiui išsiunčiamas per MIGRIS pranešimas apie jo nuotolinės apklausos , atliekamos Aprašo 64(2) p. nustatyta tvarka, datą ir laiką , jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Šiuo atveju buvo atlikta nuotolinė pareiškėjo apklausa, kurios metu atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas į Migracijos departamento darbuotojo klausimus atsakė nenuosekliai, paviršutiniškai, atsakė tik į tuos klausimus, kurių atsakymus buvo pasiruošęs iš anksto, o prašyme pateikta informacija nesutapo su informacija, kuri buvo pateikta apklausos metu. Atsakovui kilo pagrįstų abejonių, kad asmens atvykimo tikslas yra studijos Lietuvoje. Ginčijamame Sprendime atsakovas nurodė, kad asmuo formaliai atitinka UTPĮ 46 str. 1 d. 1 p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų) patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl jo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis (duomenys neskelbtini) universitete. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Laikytina, kad atsakovas ginčijamame Sprendime pagrįstai nurodė, kad apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų ir teisėtai nustatė Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. bei 35 str. 1 d. 12 p. nurodytas aplinkybes. Kaip seka iš pareiškėjo apklausos, jis neatsakė į daugelį jam užduotų klausimų, nepaaiškino, kodėl nusprendė studijuoti būtent Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas negalėjo atsakyti į klausimus apie studijų programą Lietuvoje, neatsakė apie prieš tai turėtas studijas. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi Kriterijų aprašu, įvertino aplinkybes ir nustatė , jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, atsakovui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2p.) ; asmuo apklausos metu neatsakė ar pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus, nesugebėjo atsakyti į užduodamus klausimus (6.10p.). Sutiktina su atsakovo išvada, kad asmens atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir mokytis Lietuvos Respublikoje (7 p.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas neturėjo Lietuvos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, nėra niekada mokęsis ar dirbęs Lietuvos Respublikoje. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo brolis 1 metus gyvena Lietuvoje, nėra pagrindas laikyti, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja šeiminiai santykiai, kadangi Įstatymo 2 str. 26 d. nustatyta šeimos narių sąvoka, brolis gi nėra laikytinas šeimos nariu pagal Įstatymo 2 str. 26 d. nurodytą sąvoką. Laikytina, kad atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neturi šeimos ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 2 str. 26d.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai, remdamasis Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 12 p., priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Konstatuojama, jog skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačiusi ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, daro išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus pareiškėjo skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. U. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.