- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- ATP-396-557/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00130-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarimo, kuriuo A. Š. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 120 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. 2013-01-21 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. sausio 19 d. 23.30 val. Tilžės pl., Tauruose, Tauragės r. sav., vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Škoda Octavia“. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. A. Š. iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs pasišalino, apie įvykį nepranešęs policijai. Tokie A. Š. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutarimu A. Š. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam 120 Lt baudą, pripažino kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam 3200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metam 6 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Š. prašo teismo nutarimą panaikinti ir paskirti jam baudą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje. Nurodo, kad su Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarimu paskirta nuobauda kategoriškai nesutinka.
Teismas, priimdamas nutarimą, remiasi išskirtinai liudytojos S. Š. prieštaringais parodymais. Teismo metu liudytoja pateikė parodymus, kurie prieštarauja automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojo G. B. paaiškinime surašytiems parodymams, kadangi pastarasis paaiškinime nurodo, jog jam lipant iš automašinos, A. Š. atsitrenkė į pastarojo automobilį, tuo tarpu S. Š. teismo metu nurodo, jog jai kartu besėdint automobilyje, A. Š. atsitrenkė į jų automobilį. Neatitinka logikos ir pastarosios aiškinimas, jog jiems būnant prie kebabinės, dar viena kartu buvusi mergina buvo nuėjusi nupirkti kebabų, ir jam atsitrenkus į jų automobilį jie sulaukė, kol sugrįš minėta mergina, ir tik po to pradėjo jį persekioti, nors policijos atstovo pateiktame S. Š. paaiškinime nurodomi visai kiti faktai. Paaiškinime S. Š. nurodo visai kitas aplinkybes, jinai aiškina, kad smūgio metu draugė buvo grįžusi iš kebabinės ir sėdėjo automobilyje kelias minutes. Visa tai neatitinka tikros situacijos, kadangi jam išlipus iš automobilio ir lauke kalbantis su G. B., iš tiesų matė, kad nuo kebabinės grįžo mergina ir atsisėdo į automobilį. Be viso šito, S. Š. teisme nurodyti automobilio „Škoda Octavia“ apgadinimai visiškai neatitinka realių apgadinimų, kas įrodo minėtos liudytojos teisybės neatitinkančius parodymus. Teisme liudiję policijos pareigūnai ir policijos atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl minėta liudytoja nebuvo apklausta įvykio dieną.
Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, jog policijos atstovas bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo paaiškinti, kodėl nebuvo surašyti transporto priemonių apžiūros protokolai, kuriuose būtina nurodyti sugadinimų išsidėstymus, jų lokalizaciją ant sugadintų automobilio detalų. Taip pat pareigūnai negalėjo paaiškinti, kodėl nebuvo atliktas abiejų automobilių sugadinimų tyrimas, sustačius vieną automobilį prie kito ir atkuriant eismo įvykio aplinkybes siekiant išsiaiškinti, ar iš tiesų nurodyti sugadinimai padaryti būtent šių automobilių kontakto metu. Taip pat pareigūnai neapklausė jo nurodyto liudytojo M. Z., o tik jo iniciatyva pastarasis buvo apklausiamas teismo posėdžio metu. Visa tai parodo pareigūnų nenorą objektyviai ištirti visas įvykio aplinkybes, surinkti visus įrodymus, paneigiančius jo kaltę minėtoje situacijoje. Teismas remiasi jo ir M. Z. parodymų neatitikimu dėl laiko, juk M. Z. tuo momentu, kaip jis šnekėjosi su G. B., šnekėjosi telefonu, ir laiko neatitikimas paprasčiausiai pastarajam neužsifiksavo atmintyje, be to, ir neatitikimas laiko požiūriu turėjo skirtis, nes praėjo nemažai laiko ir niekas nesistengė užfiksuoti laiko trukmės.
Kelia abejonių ir tas faktas, jog jiems iš paskos kurį tai laiką važiavęs G. B. dėl neaiškių aplinkybių apsisuko ir grįžo atgal į aikštelę, prieš tai paskambinęs policijai, juk pastarasis irgi pasišalino iš eismo įvykio vietos, kurį tai laiką nebuvo. Tuo atveju, jeigu tikėti S. Š. duotais parodymais apie automobilio sugadinimus, kurie ženkliai skiriasi nuo realių, išeina, kad per tą laiką buvo galimybė ženkliai stipriau apdaužyti automobilį, ir kas gali paneigti, kad taip neatsitiko. Be to, ir jis neneigia, kad G. B. po pokalbio su juo, užsirašęs jo telefono numerį, kartu išvažiavo iš įvykio vietos, jis aiškiai matė per veidrodėlį, kad važiuoja jam iš paskos, matė, kaip pastarojo vairuojamo automobilio šviesos pasisuko dėl neaiškių aplinkybių į kairę pusę ir pranyko. Kodėl vėliau kreipėsi į policijos pareigūnus, mano, kad į šį klausimą posėdžio metu privalėjo atsakyti pats G. B.. Pastarasis tikrai būtų paliudijęs ir tą faktą, kad su juo kalbėjosi išlipęs iš automobilio bei užsirašė tėvo telefono numerį, be to, mano, būtų patvirtinęs ir apie tai, kad automobilio sugadinimų nesimatė, kadangi abu automobiliai buvo neapšviestoje aikštelėje. G. B., žinodamas aukščiau minėtas aplinkybes, teismo metu būtų galėjęs apie tai patvirtinti, bet į teismo posėdžius neatvyko, į draudimą dėl patirtos žalos nesikreipė, o ir kreiptis dėl tokio sugadinimo, kuris tamsoje net nesimatė, nebuvo pagrindo.
Jam asmeniškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos visiškai nebuvo jokio motyvo, kadangi jis alkoholio ar kitų svaiginančių priemonių vartojęs nebuvo, o ir apskritai tokių dalykų nevartoja, automobilis apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, teisę vairuoti transporto priemones turėjo, automobiliui buvo atlikta Valstybinė techninė apžiūra, todėl, esant šioms aplinkybėms, jis nesiekė išvengti atsakomybės, kadangi užpildžius eismo įvykio deklaraciją, asmuo administracinėn atsakomybėn nėra traukiamas. Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad pagal ATPK 130 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu - tyčia. Taigi, baudžiant asmenį pagal minėtą normą būtina nustatyti, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutarimais bylose Nr. 2AT-10/2012, 2AT-11/2012, 2AT-1/2013 suformuota teisės praktika, pagal kurią atsakomybė pagal ATPK 130 str. kyla tik kai įrodyta, jog kaltininkas suvokia, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalina neteisėtai, t. y. vengdamas neblaivumo patikrinimo, žalos atlyginimo, slėpdamas savo tapatybę ir panašiais atvejais. Tokių požymių jo byloje nėra nustatyta. Pagal ATPK 130 str. nebaudžiami vairuotojai, kurie iš įvykio vietos išvažiavo sąžiningai klysdami dėl tokio poelgio teisinių pasekmių. Tos pačios nuostatos teismas laikėsi žiniasklaidoje paviešintoje Ž. P. byloje. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, mano, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, užtraukiančio atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai.
Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o apylinkės teismo procesinis sprendimas priimtas remiantis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.
Teismo posėdžio metu (b. l. 37-38) administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. parodė, kad važiuodamas atbuline eiga, automobilio galu vos vos atsirėmė į kitą automobilį. Atsitrenkė į automobilio „Škoda“ priekinį bamperį. Jo automobiliui vos vos nusilupo dažai galiniame bamperyje. Su automobilio „Škoda“ vairuotoju sutarė, kad nieko nebuvo, tuo metu jie nematė jokių automobilio apgadinimų. Jis taip pat davė tėvo numerį, jei kas nors, kad paskambintų. Po kelių sekundžių jis nuvažiavo. Automobilio „Škoda“ vairuotojas važiavo iš galo, o po to ant sankryžos apsisuko. Nurodė, jog neįsivaizduoja, kodėl nukentėjusysis paskambino į policiją. Apeliaciniame skunde A. Š. laikosi savo teisme duotų parodymų, kad po kontakto su automobiliu „Škoda Octavia“ jis išlipo iš vairuojamo automobilio, kartu su automobilio „Škoda Octavia“ vairuotoju G. B. apžiūrėjo automobilį ir jokių automobilio apgadinimų nematė. Anot apelianto, G. B. tokius jo parodymus galėtų patvirtinti. G. B. teismo posėdyje apklaustas nebuvo, todėl nebuvo patikrinta apelianto teikiama įvykio versija. Iš bylos medžiagos (b. l. 22, 31-32, 46) matyti, kad G. B. įteikti teismo šaukimų adresu Liepų takas 8-17, Tauragė nepavyko, pažymėta, jog netikslus adresas arba neatsiėmė. Teismo posėdžio protokole (b. l. 49) užfiksuota, kad su G. B. buvo bendrauta telefonu, jo buvo prašoma parašyti raštu apie įvykį, tačiau duomenų apie tai, kad buvo mėginta sužinoti tikslų G. B. gyvenamąjį adresą ir iškviesti jį į teismo posėdį, nėra. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas nedėjo visų pastangų, kad G. B., kurio parodymai nagrinėjamu atveju yra itin reikšmingi, būtų iškviestas į teismo posėdį ir tiesiogiai jame apklaustas.
Paaiškinime dėl eismo įvykio (b. l. 45) bei teismo posėdyje (b. l. 48) apklausiama kartu su G. B. įvykio metu buvusi liudytoja S. Š. nurodė, kad kartu su jais buvo dar viena liudytoja, t. y. E. P.. Tačiau ši liudytoja taip pat į teismo posėdį kviečiama ir apie jai žinomas eismo įvykio aplinkybes apklausiama nebuvo.
Apeliantas akcentuoja, jog nebuvo atliktas abiejų automobilių sugadinimų tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar iš tiesų nurodyti sugadinimai padaryti būtent automobilių „Audi A6 Avant“ ir „Škoda Octavia“ kontakto metu. Nurodo, jog matė, kad G. B. iš eismo įvykio vietos taip pat buvo pasišalinęs, todėl, anot jo, tuo metu buvo galimybė ženkliai stipriau apdaužyti automobilį. Teismo posėdžio metu ekspertas, kuris galėtų patvirtinti arba paneigti, kad apgadinimai sutampa, kad automobilį „Škoda Octavia“ apgadino būtent A. Š. vairuojamas automobilis „Audi A6 Avant“, nebuvo apklaustas. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina apklausti ekspertą, o apklausos nepakankant, jam paskirti užduotį, kuri galėtų padėti išsklaidyti abejones dėl bylai reikšmingų faktų.
Apeliacinis teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog teismas, siekdamas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, nenustatinėjo, ar įvykio vieta filmuojama, jei taip, ar nėra užfiksuotas nagrinėjamas eismo įvykis.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinis teismas, remdamasis išdėstytu, sprendžia, kad nagrinėjant A. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog iškilusios abejonės dėl A. Š. kaltės gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi A. Š. administracinio teisės pažeidimo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinis teismas, vengdamas įtakoti būsimą teismo sprendimą, dėl apeliacinio skundo klausimų, susijusių su A. Š. kalte ir įrodymų vertinimu, nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Tauragės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.