Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-05 · Civilinė byla Nr. e2-142-868/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-05
Bylos Nr.
e2-142-868/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20170-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
A. G.
Kategorijos
  • 2.5.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.e2-142-868/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20170-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2., 3.2.6.1., (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,šalims nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (toliau - atsakovė) 418,18 Eur (keturis šimtus aštuoniolika Eur 18 ct) žalos atlyginimo.

Nurodė, kad apdraustoji A. J. laikinai nedarbinga tapo 2016-12-03 Kauno rajone, Biruliškių kaime įvykusio eismo įvykio metu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius 2017-03-16 raštu informavo, kad eismo įvykio, įvykusio 2016-12-03 Kauno rajone, Biruliškių kaime kaltininkė yra A. G., vairavusi automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas atsakovo draudimo bendrovėje.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriui dėl šio įvykio metu patirtų sužalojimų buvo pateikti A. J. nedarbingumo pažymėjimai už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-12-05 iki 2017-02-24. VSDFV Kauno skyrius 2016-12-29 sprendimu Nr. 8.11-230688, 2017-01-11 sprendimu Nr. 8.11-9177, 2017-01-23 sprendimu Nr. 8.11-18164, 2017-02-08 sprendimu Nr. 8.11-33599, 2017-02-22 sprendimu Nr. 8.11-47018 ir 2017-03-01 sprendimu Nr. 8.11-55790 jai paskyrė ir iš viso už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-12-07 iki 2017-02-24 išmokėjo 975,75 Eur ligos išmoką.

VSDFV Kauno skyrius AB „Lietuvos draudimas“ 2017-03-16 pareiškė pretenziją Nr. (1.11E)S-24969 dėl 975,75 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atlygino tik dalį žalos – 296,21 Eur. Atsisakymą dėl likusios žalos atlyginimo atsakovas motyvavo tuo, kad teismo medicinos ekspertai A. J. nepatvirtino sužalojimo masto ir 2016-12-29 buvo atliktas CR tyrimas, kuris nustatė, kad trauminių pakitimų nestebima; taip pat nuo 2016-12-31 nedarbingumas tęsiamas dar ir dėl I20.9 ligos, kas nesusiję su eismo įvykiu ir jo metu galimai patirtais sužalojimais.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.

Nurodė, kad 2016-12-03 įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo A. J., automobilį vairavo A. G..

2017-03-17 AB „Lietuvos draudimas“ iš Ieškovo gavo pretenziją Nr. (1.11E) S-.

2017-04-04 Pranešimu apie žalos atlyginimą (Nr. 1808646/998809) Atsakovas į šią pretenziją atsakė.

Pranešime apie žalos atlyginimą draudikas socialinio draudimo įstaigai nurodė, kad Ieškovui sutinkama kompensuoti 296,12 Eur ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2016-12-07 iki 2016-12-30. Taip pat Ieškovui buvo pateikti tokio Atsakovo priimto sprendimo motyvai: „kadangi Teismo medicinos ekspertai A. J. nepatvirtino sužalojimo masto ir 2016-12-29 buvo atliktas CR tyrimas, kuris nustatė, kad trauminių pakitimų nestebima.“

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad teismui yra pateikti viešosios įstaigos K. D. poliklinikos gydytojos V. Č. išduoti nedarbingumo pažymėjimai už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-12-05 iki 2017-02-24, kuriuose nurodytas diagnozės kodas (duomenys neskelbtini) (kitas krūtinės ląstos priekinės sienos paviršinis sužalojimas, nepatikslintas), šie dokumentai laikytini oficialiais įrodymais.

Taip pat teismui papildomai pateikti A. J. 2016-12-28 paaiškinimai, kuriuose ji nurodo buvusi sužalota 2016-12-03 įvykusio eismo įvykio metu. Šie ieškovo pateikti oficialūs įrodymai ir nukentėjusio asmens paaiškinimas apie sužalojimo aplinkybes visiškai įrodo, kad A. J. laikotarpiu nuo 2016-12-05 iki 2017-02-24 laikinai nedarbinga buvo būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinį atmesti.

Atsakovė nesutinka, kad gydytojų išduoti nedarbingumo pažymėjimai turėtų būti vertinami kaip didesnę įrodomąją galią turintys įrodymai (pagal CPK 197 str. 2 d.). AB „Lietuvos draudimas“ įsitikinimu, svarbu yra kokiu būdu dokumentas (įrodymas) yra sudarytas ir kokia pirmine informacija jis paremtas.

Draudikas sutinka, kad dokumentai, kuriuose užfiksuoti A. J. atlikti medicininiai tyrimai, kartu su gydytojų išvadomis, gali būti laikytini didesnę įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Tuo tarpu įrašai, kuriuose užfiksuoti asmens subjektyvūs nusiskundimai (ir pagal kuriuos išduoti nedarbingumo pažymėjimai), negali būti vertinami kaip patikimesni įrodymai vien dėl to, kad jie surašyti gydytojo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės prašė ieškinį atmesti.

Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. gruodžio 6 d. vakare jie 5 važiavo pas draugo mamą į pajūrį. 5 tai: ji, jos draugas, G. ir jos septynmetė dukra bei dar vienas vaikinukas. V. G., nes ji teisių neturi, o jos draugas buvo išgėręs. Viskas įvyko labai greitai, buvo 2 smūgiai ir ji atsijungė. Tai yra prarado sąmonė. Kai atsibudo tai jie buvo su jos draugu tik dviese. Kitų asmenų jau nebuvo. Ji mašinoje sėdėjo gale už keleivio prie durų dešinėje pusėje. Ji sudaužė galvą į stiklą bei sužalojo petį. Pravažiuojantys žmonės sustojo ir iškvietė policiją ir greitoji pagalbą. Ją nuvežė į klinikas, ištyrė bet nieko nenustatė. Tačiau kitą dieną namuose ji jautėsi kaip sulaužyta, negalėjo vaikščioti po kambarį. Pirmadienį kreipėsi į medikus. Po įvykio ji negalėjo praustis, maudytis, šukuotis. Šiaip jai skaudėjo apie pusę metų. Tuo metu ji taip pat sirgo bronchitu, nes turėjo vieną palaidoti tėvelį, ir per laidotuves sušalo. Mašina po įvykio buvo sugadinta. Ją nutempė į saugojimo aikštelę. Su nugara ji turėjo problemų ir iki įvykio, ir po įvykio.

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2016-12-03, 01.52 val., Kauno rajone, Biruliškių kaime, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) 95,41 km. trečiasis asmuo A. G. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, važiuodama keliu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio bei vietovės reljefą, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarus (Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.2134-1049/2017). Eismo įvykio metu buvo sužalota BMV keleivė A. J., kuri sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, dešinėje pusėje. Po įvykio dėl patirtų sužalojimų keleivė buvo nuvežta į Kauno klinikas. Ambulatoriškai gydėsi VšĮ K. D. poliklinikoje nuo 2016-12-07 iki 2017-02-24. Įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovę.

Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 418 Eur žalos atlyginimo, dėl to, kad A. J. laikotarpiu nuo 2017-01-02 iki 2017-02-24 buvo išmokėta ligos išmoka.

Atsakovė sumokėti nesutinka, nes teigia, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovės nurodytu laikotarpiu A. J. buvo gydoma dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.290 straipsnio l d. ir 3 d. nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. numato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.

Civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos visos CK įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai). Konstatavus neteisėtus veiksmus, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė geranoriškai sumokėjo ieškovei žalą, kurią ieškovė patyrė išmokėdama ligos išmoka A. J. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-12-07 iki 2016-12-31, kuri buvo 296 Eur dydžio ( el. b. 1 t., b. l. 29). Laikotarpiu nuo 2016-12-31 iki 2017-02-20 A. J. buvo gydoma ir dėl ūmaus bronchito. Už šį laikotarpį ieškovė žalos priteisti neprašo, tačiau ,pagal ieškovę, laikotarpiu nuo 2017-01-21 iki 2017-02-24 A. J. buvo nedarbinga tik dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų.

Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta teismo ekspertizė (el. bylos priedai b. l. 84-88). Specialistas P. P. ekspertizės akte Nr. 0138/18 nustatė, kad A. J. ištyrimas Kauno klinikose bei vėliau Dainavos poliklinikoje neparodė jokių trauminių pakitimų, tame tarpe neaprašyti net išoriniai sužalojimai kaip poodinės kraujosruvos ar odos nubrozdinimai, o dešinio peties ilgalaikis skausmas bei funkcijos sutrikimas nieko nepatvirtintas, nes ultragarso tyrimo metu nerasta sausgyslių pakenkimų. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad A. J. kūne sužalojimų nebuvo konstatuota. Tai pat ekspertizės akte nurodyta, kad A. J. laikinasis nedarbingumas laikotarpiu nuo 2017-01-21 iki 2017-02-24 negalėjo būti 2016-12-03 įvykusio eismo įvykio pasekmė, nes jos kūne nebuvo objektyvių sužalojimų. Akte pažymėta, kad A. J. buvo nustatyta ligos diagnozė (duomenys neskelbtini), remiantis nusiskundimais, tačiau nepagrįstais objektyviais tyrimais.

Šio teismo ekspertizės akto nepaneigia, kiti byloje surinkti įrodymai. Pakartotinos ekspertizės šalys neprašė, todėl teismas sprendžia, kad teismo ekspertizės akto išvados yra teisingos ir nenuginčytos.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad A. J. gydanti gydytoja nedarbingumo pažymėjime galėjo nurodyti nedarbingumo priežastį dėl nelaimingo atsitikimo buityje (autoįvykio metu) tik remiantis A. J. nusiskundimai. Tačiau sprendžiant klausimą dėl žalos priteisimo būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Todėl teismas konstatuoja, kad dėl transporto priemonės valdytojos neteisėtų veiksmų ir ieškovės prašomos žalos, kuri, pagal ieškovę, atsirado dėl ligos pašalpos išmokėjimo už laikotarpį nuo 2017-01-21 iki 2017-02-24 nėra priežastinio ryšio, nes kaip nurodyta teismo ekspertizės akte, tai nėra eismo įvykio pasekmė.

Nenustačius priežastinio ryšio tarp trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ir A. J. išmokėtos ligos išmokos už laikotarpį nuo 2017-01-21 iki 2017-02-24, nėra pagrindo tenkinti ieškinio, todėl jis netenkinamas kaip neįrodytas (CPK 178 str. ).

Netenkinus ieškinio iš ieškovės atsakovei priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 420,00 Eur sumokėto už teismo ekspertizę (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 420,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska