Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-140-841/2014 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei J. K. ir pagal atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Skundas grindžiamas antstolio T. U. 2013-10-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota aplinkybe, jog didžioji sklypo dalis yra užsodinta žemaūgiais vaismedžiais ir vaiskrūmiais. Atsakovė, įvertinusi, kad ieškovo žemės sklypo plotas yra beveik 3 hektarai (2,81 ha), mano, kad jos nurodytas sklype augantis vaismedžių sodinukų kiekis - 100 vnt. yra visiškai realus. Skunde teigiama, kad atsakovės nurodyta sodinukų vieneto vertė nebuvo išgalvota - internetiniuose portaluose asmenys perka ir parduoda dvimečius sodinukus, dar nevedančius vaisių, už 25-30 Lt, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovo sklype augantys vaismedžių sodinukai yra daugiau nei 4 metų ir jau duoda gausų derlių, atsakovė įvertino sodinukus po 50 Lt už vienetą. Analogiškai vertino ir vynuogių sodinukus - pvz. interneto puslapyje www.vynmedis.lt yra siūloma įsigyti antramečių vynuogių sodinukus už 20-25 Lt, trečiamečių - už 30 Lt, todėl ir nurodė vynuogių sodinuko kainą 30 Lt, bendra vynuogių sodinukų vertė - 3.000 Lt.

Atsakovės skaičiavimu, jos ir ieškovo bendro turto - karkasinio namo, vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų bei avilių vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos metu yra 10 000 Lt (karkasinis namas - 2000 Lt, vaismedžių (obelų, kriaušių) sodinukai 5000 Lt, vaiskrūmių (vynuogių) sodinukai - 3000 Lt), o aplinkybė, jog sodinukus stelbia žolė, nemažina sodinukų vertės, nes sodinukui iškasti ir parduoti už rinkos kainą aukšta žolė kliūčių nesudaro ir sodinukų vertės nesumažina, taipogi neįtakoja derliaus dydžio. Todėl jai turi būti priteista 1500 Lt kompensacija už automobilį ir 5000 Lt kompensacija už atsakovui priklausančiame sklype esantį turtą, įvertinant karkasinį namą rinkos verte 2 000 Lt (tebūnie įvertintas ieškovo nurodyta verte), vaismedžių (obelų, kriaušių) sodinukus - 5000 Lt rinkos verte, vaiskrūmių (vynuogių) sodinukų (100 vnt.) rinkos verte - 3000 Lt, viso ieškovo sklype esančio turto vertė - 10000 Lt), viso priteisiant 6500 Lt piniginę kompensaciją už didesnę ieškovui atitenkančio turto dalį.

1. Šiaulių apylinkės teismas savo sprendime dėl apeliantės ginčijamų daiktų, t.y laikino statinio, avilių ir sodinukų vertės nustatymo teisingai pasisakė, kad „atsakovės asmeninis turto įvertinimas akivaizdžiai yra perdėtas, vertė nurodyta aiškiai per didelė“. Ieškovo teigimu, teismas nustatydamas ginčijamų daiktų vertę pagal ieškovo žodžius vertino ir tai, jog esančio sklypo teritorija yra neaptverta, sodinukus per tuos metus yra apgraužę laukiniai žvėrys dėlto jie ir sunykę, jų net nesimato per žolę. Vynuogių sodinukų iš vis nebelikę, nes ieškovas neturėdamas laiko ir sveikatos jų paskutinius 5 metus neprižiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas šalių ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, vertinant surinktus įrodymus dėl santuokoje įgyto turto vertės nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo.

CK 3.117 straipsnyje preziumuojamas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Komentuojant šį straipsnį įstatymų leidėjas nurodo, kad principas taikomas tik kai bendras sutuoktinių turtas dalijamas ir nereiškia, kad kiekvienam sutuoktiniui priklauso pusė bendro turto, nes apskritai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalys nėra nustatytos. Nenustačius aplinkybių kurių pagrindu galima nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą, taikytina CK 3.117 straipsnio nuostata ir nustatytinos lygios sutuoktinių bendro turto dalys - po ½ kiekvienam sutuoktiniui. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 23 d. sprendimu padalino bendrą sutuoktiniams S. K. ir J. K. priklausiusį turtą lygiomis dalimis, dėl turto padalijimo būdo pagrįstumo ginčų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nekilo, tokie prieštaravimai nebuvo išsakyti ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimus, kolegija patikrina, ar teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė dalintino turto masę bei tenkančias sutuoktiniams dalis sumine išraiška.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šeimos teisinių santykių bylose yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), atsižvelgiant į CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu ir teismas kartu turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma, remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės.

Šioje civilinėje byloje nekilo ginčo dėl nekilnojamojo turto padalinimo, ir ieškovas, ir atsakovė sutiko dėl nekilnojamųjų daiktų padalinimo po lygiai, t. y. po ½ dalį namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), 142 928 Lt vertės, sutinkant abiems šalims buvo nustatyta naudojimosi šiuo turtu tvarka – tokia, kokią savo priešieškiniu siūlė atsakovė, šalys proceso eigoje susitarė dėl automobilio VW Vento priteisimo ieškovui, ieškovas sutiko su atsakovės nurodyta šio automobilio kaina (3000 Lt), neprieštaravo dėl dviejų 1000 Lt vertės žoliapjovių, 500 Lt vertės televizorių padalinimo būdo, kiekvienam priteisiant po vieną. Byloje kilo ginčas dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių statinio, 12 vnt. avilių, vaismedžių ir vynuogių sodinukų vertės.

Atsakovė J. K. priešieškiniu įvertino S. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 2,81 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius bendromis lėšomis įgytus ir pasodintus vaismedžius (kriaušių ir obelų) sodinukus (100 vnt.) po 50 Lt, viso, 5000 Lt, vynuogių sodinukus po 30 Lt, viso 300 Lt, medinį (karkasinį) namą 30000 Lt, 12 vnt. bičių avilių su bičių šeimomis 3600 Lt. Atsakovės pateiktame 2014-01-21 bendrąją jungtinę nuosavybę sudarančio turto balanse vynuogių sodinukų kaina nurodyta 3000 Lt (140 b. l.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad sutinka su tokia jo nuosavybės teise žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų kaina: statinys – 2000 Lt, aviliai – 800 Lt, sodinukus teigė sodinęs ir skiepiję pats, vynuogių sodinukai jo buvę neprižiūrėti 5 metus, todėl neišliko. Pirmosios instancijos teismas minėtame žemės sklype esančius statinį, avilius ir sodinukus įvertino 3000 Lt, juos priteisė ieškovui, o atsakovei – 1500 Lt kompensaciją. Atsakovė apeliaciniame skunde sutinka su teismo nustatyta statinio verte – 2000 Lt, tačiau nesutinka, kad aviliai ir sodinukai buvo įvertinti tik 1000 Lt, skunde nurodoma, kad statinys, aviliai ir sodinukai turėtų būti įvertinti 10000 Lt, atitinkamai padidinant jai priteistą piniginę kompensaciją. Turto buvimo faktą atsakovė įrodinėjo antstolio T. U. 2013-10-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Minėtame protokole nurodyta, kad 2,81 ha žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame S. K., pastatytas medinis karkasinis namas, apkaltas medžio drožlių plokštėmis, stovi šiltnamis, aptrauktas polietileno plėvele, sklype rasti 12 bičių avilių, didžioji sklypo dalis užsodinta žemaūgiais vaismedžiais ir krūmais. Protokole nenurodyta, koks kiekis sodinukų yra minėtame sklype. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo vertinti kiekvieną avilį po 300 Lt, vaismedžių sodinukus po 50 Lt, vynuogių sodinukus po 30 Lt, sutiko su teismo atliktu statinio įvertinimu (2000 Lt) ir galutinai suformuluotu apeliacinio skundo reikalavimu prašė statinio, avilių ir sodinukų vertę nustatyti 10000 Lt, jai priteisiant iš ieškovo 6500 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pateiktas ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio turto įvertinimas akivaizdžiai perdėtas. Susipažinus su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir pateiktomis nuotraukomis, matyti, kad visi 12 jame pastatytų avilių yra savadarbiai, galimai pagaminti paties ieškovo, kaip jis ir teigė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nepateikė avilių matmenų, taip pat nepateikė įrodymų, kokia tokių matmenų avilio rinkos kaina galėtų būti, koks jų galimas nusidėvėjimo laipsnis ir pan.. Ieškovo teisme pasakytas teiginys, kad gal būt naujų avilių, pagamintų specialiomis staklėmis, kaina galėtų būti 300 Lt, nėra įrodymas, kad jo paties pagamintas, jau nenaujas avilys kainuoja būtent tiek pat. Todėl kolegija negali sutikti su atsakovės nurodytu tokio avilio įvertinimu – 300 Lt. Pirmosios instancijos teismas minėtame žemės sklype esančius statinius, avilius ir sodinukus įvertino 3000 Lt, juos priteisė ieškovui, o atsakovei – 1500 Lt kompensaciją. Byloje atsakovė neįrodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype yra būtent toks kiekis vaismedžių ir vynuogių sodinukų, kurį ji nurodė (abiejų po 100 vnt.). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole sodinukų kiekis nėra nurodytas, iš nuotraukose esančių duomenų negalima daryti išvados, kad sodinukų yra po 100 vnt., nes nuotraukose visi sodinukai apaugę aukšta žole, todėl nebuvo paneigti ieškovo argumentai, kad vynuogių sodinukai nėra išlikę dėl jų nepriežiūros, o vaismedžių sodinukai apgraužti ir nėra tokios vertės, kokią nurodė atsakovė. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam ieškovui nuosavybės teisme priklausančio sklypo statinio, avilių ir sodinukų įvertinimui, nes dėl jų pagaminimo, sodinimo ir skiepijimo kokybės, nepriežiūros ir kai kurių neišlikimo, neaiškaus kiekio, kartu paėmus visa jų vertė, tikėtina, neviršys 1000 Lt.

Vienas iš ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų yra tai, kad atsakovė buvo nesąžininga ir į dalintiną turą neįtraukė tam tikrų namų apyvokos daiktų. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktame 2014-01-21 bendro turto balanse buvo įrašytas ir ieškovo atsiliepimuose į priešieškinį bei apeliacinį skundą nurodytas turtas: dujinis šildymo katilas, vonios įranga, šaldytuvas, skalbyklė, virtuvinis baldų komplektas, sekcija, sofa, TV staliukas, kėdės. Argumentus dėl to, kad šie namų apyvokos daiktai (3500 Lt vertės šildymo katilas, 700 Lt vertės šaldytuvas, 800 Lt vertės skalbimo mašina, 5000 lt vertės virtuvinis komplektas, 500 Lt vertės sekcija, 300 lt vertės sofa, 400 Lt vertės stalas ir keturios kėdės, 2000 Lt vertės pianinas, 3000 Lt vertės burbulinė vonia) atiteko apeliantei ir ji, prašydama padalinti santuokoje turimą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turtą, neįtraukdama šių daiktų į dalintino turtą, elgėsi nesąžiningai, išsakytas ieškovo 2014-06-02 atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad ieškovas nei 2013-06-06 ieškinyje, nei 2013-06-26 ir 2013-09-30 patikslintuose ieškiniuose, o atsakovė 2013-11-19 priešieškinyje reikalavimo padalinti aukščiau išvardintą turtą nereiškė, o pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 27 d. posėdyje ieškovas S. K. pareiškė šiuos daiktus paliekantis J. K., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nesprendė dėl 3500 Lt vertės šildymo katilo, 700 Lt vertės šaldytuvo, 800 Lt vertės skalbimo mašinos, 5000 lt vertės virtuvinio komplekto, 500 Lt vertės sekcijos, 300 lt vertės sofos, 400 Lt vertės stalo ir keturių kėdžių, 2000 Lt vertės pianino, 3000 Lt vertės burbulinės vonios padalinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo S. K. ir J. K. priešiniai reikalavimai buvo patenkinti iš dalies. Teismas sprendime nenurodė, kokia dalimi buvo tenkinti ieškovo reikalavimai, tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakė, kad ieškovo reikalavimai buvo iš esmės patenkinti, todėl priteisė visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes, jos nuomone, tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, todėl teismas turėjo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo S. K. ieškinio reikalavimai visumoje buvo patenkinti 70 procentų, o atsakovės 30 procentų priešieškinio reikalavimų, todėl sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama, tokiu santykiu tarp šių šalių perskirstant ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 2799,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1936,55 Lt (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovei J. K. šioje byloje Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-05-22 sprendimu Nr. SP-1725(7.1572) šioje byloje yra paskirta valstybės garantuojama ir 100 % apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl valstybės patirtos išlaidos šioje byloje yra 2337,90 Lt. Kadangi priešieškinio reikalavimų tenkinta 30 procentų, tai 701,37 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme priteistini iš ieškovo valstybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėjų kolegijos manymu, 30 procentų apeliacinio skundo patenkinimo santykiu priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pateikta Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl 220 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų suteikimo atsakovei apeliacinėje instancijoje, todėl iš ieškovo priteistina valstybei 66 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstant taip:

Priteisti ieškovui S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1936,55 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis litus 55 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 701,37 Lt (septynis šimtus vieną litą 37 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 66 Lt (šešiasdešimt šešis litus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką - AB „Swedbank", įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.