Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-02 · Administracinė byla Nr. A-248-218-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-02
Bylos Nr.
A-248-218-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
M. P., M.
Atsakovas
Elektrėnų savivaldybės tarybai, Elektrėnų
Trečiasis asmuo
sodininkų bendrijai „Šviesa“
Administracinė byla Nr.A2 – 218/2007Procesinio sprendimo kategorija 4; 11.6.1.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant pareiškėjai M. P.,pareiškėjos atstovui adv. Kęstučiui Čilinskui,atsakovo atstovui Gediminui Ratkevičiui,

trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui Antanui Navakauskui, Rimutei Kiseliovienei, adv. Michail Gaibel,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. P. skundą atsakovams Elektrėnų savivaldybės tarybai, Elektrėnų savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui sodininkų bendrijai „Šviesa“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 25 d. sprendimo Nr.TS-8 dalį, kuria konstatuota, jog sodininkų bendrijos „Šviesa“ nariai sąžiningai įgijo sodų sklypus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus valdo šiuos sklypus ne mažiau kaip dešimt metų, turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į žemę, bet nė karto nepasinaudojo ja ne dėl savo kaltės, todėl įgijo nuosavybės teisę į sodų sklypus pagal Civilinio kodekso 4.68 straipsnį, ir kuria pasiūlyta sodininkų bendrijai „Šviesa“ kreiptis į Trakų rajono apylinkės teismą dėl nuosavybės teisės į 41,4376 ha ploto teritorijos, esančios Elektrėnų mieste, įgijimo pagal įgyjamąją senatį civilinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai naudojasi 41,4376 ha ploto teritorija Elektrėnų mieste; 2) įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių įsakymu paskirti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžintinos, laisvos (neužstatytos), likusios J. P. negrąžintos 7,813 ha žemės riboms formuoti, žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoti ir įpareigoti šių žemės sklypų planus patvirtinti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos bei kartu su kitais dokumentais pateikti juos žemėtvarkos skyriui; 3) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininką paskirti atsakingus darbuotojus atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę - patikrinti, ar sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai naudojasi ne tik 24,6 ha teritorija, kuri priskirta Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 15 d. valstybiniu žemės naudojimo aktu Nr.92, bet ir papildoma 16,8376 ha teritorija.

Pareiškėja nurodė, kad jos ginčijamas Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimas yra neteisėtas, nes pažeidžia Civilinio kodekso 4.69., 4.70 straipsnius ir Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 8 straipsnio 1 dalį. Sodininkų bendrijos „Šviesa“ užimtas 41,4376 ha žemės sklypas yra valdomas neteisėtai ir atsakovas neturėjo teisės daryti išvadų dėl šio sklypo naudojimosi. Ši žemė yra valstybės nuosavybė ir pareiškėja joje teisėtai pretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėja nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius nevykdo teisės aktų reikalavimų ir apskrities viršininko raginimų dėl dalies žemės (7,813 ha) grąžinimo pareiškėjai, tuo sudarydamas prielaidas sodininkų bendrijai „Šviesa“ toliau neteisėtai naudotis grąžintina žeme. Dėl likusios 7,813 ha pareiškėjai negrąžintos žemės nėra vykdomi Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 ir 111 punktai bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnis, neatliekami šiuose teisės aktuose numatyti veiksmai dėl žemės grąžinimo natūra. Pareiškėja nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir 36 straipsnį žemės naudojimo valstybinę kontrolę apskrities teritorijoje organizuoja ir vykdo apskrities viršininkas. Tačiau nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininkas šių savo funkcijų neatlieka ir nesiima veiksmų dėl pareiškėjos teisių pažeidimų pašalinimo.

Atsakovai Elektrėnų savivaldybės taryba ir Elektrėnų savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsiliepimas

Atsakovai nurodė, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ į Elektrėnų savivaldybės tarybą kreipėsi 2004 m. rugpjūčio 31 d. ir 2005 m. rugsėjo 21 d. raštais, su kuriais pateikė dokumentus, patvirtinančius sodininkų bendrijos „Šviesa“ sodininkų teises į žemės sklypus, esančius ginčo teritorijoje. Elektrėnų savivaldybės taryba priėmė ir svarstė sodininkų bendrijos „Šviesa“ 2005 m. rugsėjo 21 d. prašymą ir, atsižvelgdama į jį bei į visus minėtus dokumentus, nusprendė, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai naudojasi 41,4376 ha ploto teritorija Elektrėnų mieste. Tarybos 2006 m. sausio 25 d. sprendimas Nr.TS-8 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, nes jis pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus specialistai 2005 m. spalio 3 d. patikrino, kaip sodininkų bendrija „Šviesa“ naudojasi valstybine žeme, bei parengė valstybinės žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai naudojasi 24,6 ha žemės plotu Elektrėnų mieste, o dėl likusio naudojamo žemės ploto suteikimo sodininkų bendrijai „Šviesa“ do­kumentų nėra.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo sodininkų bendrija „Šviesa“ su pareiškėjos skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad pareiškėja šiuo atveju neturi reikalavimo teisės, nes ginčo žemė yra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Trečiojo suinteresuotojo asmens naudojamai žemei yra visuomeninis poreikis, nes trečiasis suinteresuotasis asmuo turi 547 narius, kurie naudojasi bendrijos sodų užimama teritorija.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjos skundo dalį dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo atmetė, administracinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių atlikti veiksmus nutraukė, pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atlikti veiksmus atmetė.

Teismas nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės taryba, 2006 m. sausio 25 d. priimdama sprendimą Nr.TS-8, iš esmės 2005 m. rugsėjo 21 d. sodininkų bendrijos „Šviesa“ prašymo neišsprendė, o grąžino sodininkų bendrijai „Šviesa“ jos 2005 m. rugsėjo 21 d. prašymą, argumentuodama (tiek motyvuojamoje dalyje, tiek rezoliucinėje sprendimo dalyje) šį prašymo grąžinimą pasiūlymu kreiptis į Trakų rajono apylinkės teismą dėl nuosavybės teisės į 41,4376 ha ploto teritorijos, esančios Elektrėnų mieste, įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Elektrėnų savivaldybės tarybos išvados yra tik argumentai ir motyvai, pagrindžiantys sodininkų bendrijos „Šviesa“ prašymo grąžinimą bei nesukeliantys jokių teisinių pasekmių pareiškėjai. Todėl nėra pagrindo panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 25 d. sprendimo Nr.TS-8 ginčijamos dalies. Teismas nurodė, kad pareiškėja, kurios interesai ir visi reikalavimai dėl ginčo žemės yra išimtinai susiję tik su nuosavybės teisių į ją atkūrimu, pasinaudojo išankstine skundo nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. teikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir tik po to kreipėsi į teismą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas dėl pareiškėjos prašymo buvo priimtas 2005 m. rugpjūčio 22 d., tačiau skundo reikalavimą įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių atlikti tam tikrus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo srityje pareiškėja teisme pareiškė tik 2006 m. sausio 26 d., praleisdama Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatytą dvidešimties dienų skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėja neprašė šio termino atnaujinti, todėl bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių atlikti veiksmus nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus specialistai 2005 m. spalio 3 d. patikrino, kaip sodininkų bendrija „Šviesa“ naudoja valstybinę žemę, bei parengė valstybinės žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai naudojasi 24,6 ha žemės plotu Elektrėnų mieste, o dėl likusio naudojamo žemės ploto suteikimo sodininkų bendrijai „Šviesa“ do­kumentų nėra. Vilniaus apskrities viršininko administracijos specialistai tinkamai įvertino esamą padėtį. Be to, pagal Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4 punktą žemės naudojimo valstybinė kontrolė neapima nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir jos metu nėra sprendžiami jokie su nuosavybės teisių atkūrimu susiję klausimai bei ginčai. Todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją paskirti atsakingus darbuotojus atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę atmestinas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimą ir jos skundą patenkinti.

Pareiškėja nurodo, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog Elektrėnų savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 25 d. sprendimas Nr.TS-8, kuriuo pripažįstama, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ žemė yra naudojama teisėtai, neturi įtakos pareiškėjos teisėms. Iš Elektrėnų savivaldybės vyriausiojo architekto patvirtinto plano matyti, kad dalis sodininkų bendrijos „Šviesa“ užimamos žemės yra buvusio savininko žemėvaldoje, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Tai reiškia, kad šios žemės naudojimo teisėtumo klausimas turi esminės reikšmės, atkuriant buvusio savininko nuosavybės teises natūra. Aprašomoji Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimo dalis yra reikšminga tuo, kad joje oficialiai konstatuojami tam tikri faktai. Sprendimo teiginiai patvirtina, jog sodininkų bendrija „Šviesa“ žeme naudojasi teisėtai, nepaisant byloje esančios medžiagos apie teisės aktų pažeidimus. Tokie teiginiai turi oficialaus įrodymo reikšmę ir gali pažeisti pareiškėjos teises nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pagal Civilinio proceso kodekso 197 straipsnį valstybės ir savivaldybių institucijų išduoti dokumentai turi didesnę įrodomąją galią. Pareiškėja nurodo, kad jos turimi įrodymai patvirtina, jog ginčo žemėje nėra eksploatuojami jokie pakankamai svarbūs objektai ir ji nėra naudojama reikšmingiems visuomeniniams interesams, todėl gali būti grąžinama pareiškėjai natūra. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis mėgėjiško sodo teritoriją apibrėžia kaip teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirtą, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotą teritoriją, suskirstytą į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę. Tai reiškia, kad ginčo žemė gali būti laikoma teisėtai užimta sodininkų bendrijos tik tuo atveju, jeigu ji būtų skirta sodininkams galiojančiu teisės aktu ir nustatyta tvarka suformuota. Tačiau sodininkų bendrijos „Šviesa“ naudojama žemė neatitinka šių reikalavimų ir todėl yra naudojama neteisėtai. Pareiškėja nurodo, kad ji neskundė Nacionalinės žemės tarnybos 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis jai negali būti taikoma. Pareiškėjos skundo teismui dalykas buvo Elektrėnų savivaldybės neveikimas, dėl kurio jai iki šiol neatkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškėja nurodo, kad 2006 m. birželio mėn. 28 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto išvados patvirtina, jog sodininkų bendrijos „Šviesa“ užimamos žemės naudojimo kontrolė buvo atlikta netinkamai. Valstybinės žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, jog sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai naudojasi 24,6 ha žemės plotu Elektrėnų mieste. Tuo tarpu Valstybinio žemėtvarkos instituto išvadose teigiama, kad pagal tuo metu galiojusį Žemės kodekso 14 straipsnį Trakų rajono vykdomasis komitetas savo sprendimu negalėjo skirti 24,6 ha žemės sklypo kolektyviniam sodui įrengti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos specialistai tinkamai įvertino esamą padėtį, tačiau šia teismo išvadas paneigia Valstybinio žemėtvarkos instituto išvados. Pareiškėja nurodo, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4 punkto nuostatos yra pagrindas tikrinti, ar, naudojant valstybinę žemė, nėra pažeidžiamos pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teisės.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai Elektrėnų savivaldybės taryba, Elektrėnų savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, sutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 25 d. sprendimo Nr.TS-8 dalį yra nepagrįstas. Šiuo sprendimu trečiajam suinteresuotajam asmeniui nėra suteikiamos jokios teisės į žemę, sprendimas neįtakoja bendrijos ar jos užimamos žemės teisinio statuso, o jame yra tik išdėstoma savivaldybės tarybos nuomonė dėl jos išnagrinėtų aplinkybių, kaip motyvacija pasiūlyti bendrijai jai rūpimu ir prašyme nurodytu klausimu kreiptis į teismą. Tokia nuomonė realiai neturi jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir interesams nuosavybės teisių atkūrimo procese. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių atlikti veiksmus, suformuojant žemę grąžinimui, susijęs su pareiškėjos pretenzijomis į trečiojo suinteresuoto asmens užimamos žemės grąžinimą natūra. Pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą su tokiu reikalavimu, privalėjo pasinaudoti privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Teismui skundas turėjo būti paduotas per dvidešimt dienų nuo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo gavimo dienos. Pareiškėja pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. 2005 m. rugpjūčio 22 d. Nacionalinės žemės tarnyba dėl pareiškėjos skundo priėmė sprendimą, o pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2006 m. vasario 2 d., akivaizdžiai praleisdama Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatytą dvidešimties dienų skundo padavimo teismui terminą. Kadangi pareiškėja praleido įstatymo nustatytą apskundimo terminą, todėl bylos dalis dėl minėto reikalavimo pagrįstai buvo nutraukta. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad žemė, kurią pareiškėja pageidauja gauti natūra, laikytina valstybės išperkama ir natūra negrąžinama, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktu. Be to, nėra įrodymų, patvirtinančių buvusio savininko žemės buvimo vietą ir ribas. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja specialus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir jo įgyvendinimą nustatantis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr.1057, kurie detaliai nustato aiškią ir konkrečią procedūrą. Pareiškėjos skunde minima žemės naudojimo valstybinė kontrolė neįeina į nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir šios kontrolės metu nėra sprendžiami jokie su nuosavybės teisių atkūrimu susiję klausimai. Tai patvirtina tiek minėti teisės aktai, tiek Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4 punktas. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos iniciatyva apskrities viršininko administracija atliko pareiškėjos nurodytus kontrolės veiksmus ir patikrinimą 2005 m. spalio 3 d. įformino aktu. Akte konstatuota, kad žemės grąžinimas pretendentams yra nerealus. Šis aktas yra galiojantis, nepanaikintas. Pareiškėja akto ir jį surašiusio atsakovo veiksmų neskundė. Todėl reikalavimas atlikti pakartotinius žemės naudojimo kontrolės veiksmus yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašė apeliacinį skundą atmesti, pakartodami argumentus, išdėstytus atsiliepimuose į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vienas iš pareiškėjos reikalavimų - įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių įsakymu paskirti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžintinos laisvos (neužstatytos), likusios J. P. negrąžintos 7,813 ha žemės sklypo riboms formuoti, organizuoti žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą ir įpareigoti šių žemės sklypų planus patvirtinti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos bei kartu su kitais dokumentais pateikti juos žemėtvarkos skyriui. Iš esmės juo prašoma įpareigoti atsakovą pagal Vilniaus apskrities viršininko kreipimąsi suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Taigi, pagal savo pobūdį tai yra ginčas, kilęs iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau- ir Tvarka) 122 punktas nustato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad tokius skundus nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Vyriausybės įgaliota institucija yra Nacionalinė žemės tarnyba. Pareiškėja laikydamasi išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka 2005 m. liepos 14 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (Žemės ūkio ministeriją, kuri perdavė ginčą spręsti Nacionalinei žemės tarnybai) ir nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės administracija atsisako suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, teigdama, kad grąžintina žemė yra užimta sodininkų bendrijos „Šviesa“ ir todėl yra valstybės išperkama. Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjos prašymą išsprendė 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr.3B-(7.5)–P-817-811. Šiame administraciniame akte yra paaiškintos teisės normos, reglamentuojančios ginčo santykius, konstatuota, kad 1989 m. vasario 15 d. valstybiniu žemės naudojimo teisės aktu Nr.92 trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikti ir šiuo metu naudojami trys 18,9 ha, 3,6 ha ir 2,1 ha žemės sklypai priskirtini valstybės išperkamai žemei. Dėl kitos sodininkų bendrijos „Šviesa“ naudojamos žemės dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei Nacionalinė žemės tarnyba nepasisakė, jokių nurodymų ar nuomonės dėl galimybės formuoti žemės sklypą grąžinimui natūra neišdėstė, kitaip tariant pareiškėjos prašymo iš esmės neišsprendė. Todėl pareiškėjos argumentai, kad ginčas su Elektrėnų savivaldybės administracija išspręstas jos naudai ir ji laukė, kol sprendimas bus įvykdytas, todėl jo neskundė, atmestini. Juo labiau, kad aptariamame sprendime nurodyta tvarka, kuria pareiškėja gali skųsti Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmus, dėl kurių kilusio ginčo neišsprendė Nacionalinė žemės tarnyba. Pareiškėja šia tvarka tinkamai nepasinaudojo, o vėl kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą ir neprašė jo atnaujinti. Byla dėl šio reikalavimo pagrįstai nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

Kitas pareiškėjos reikalavimas- įpareigoti Vilniaus apskrities viršininką paskirti atsakingus darbuotojus atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę - patikrinti, ar sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai naudojasi ne tik 24,6 ha teritorija, kuri priskirta Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 15 d. valstybiniu žemės naudojimo aktu Nr.92, bet ir papildoma 16,8376 ha teritorija. Pažymėtina, kad iš pareiškėjos skundų matyti, jog jos pagrindinis siekis- nuosavybės teisių į žemę atkūrimas natūra. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos, vadovaujantis Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau- Įstatymas) bei Tvarka. Pagal šiuos teisės aktus dėl galimybės suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra sprendžia savivaldybės administracijos direktorius. Ginčų, iškilusių nuosavybės teisių atkūrimo procese, sprendimo tvarka nustatyta Įstatymo 19 straipsnyje bei Tvarkos 122-123 punktuose. Minėti teisės aktai nenumato, kad iškilus ginčui dėl žemės naudojimo teisėtumo jis būtų sprendžiamas Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų numatyta tvarka. Apskrities viršininko ar kitų šios institucijos tarnautojų nurodymai savivaldybės administracijos direktoriui vykdant paminėtą funkciją nėra privalomi. Todėl ir įpareigojus apskrities viršininką atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, jos teisės apgintos nebūtų. Be to pažymėtina, kad Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus specialistai 2005 m. spalio 3 d. patikrino sodininkų bendrijos „Šviesa“ žemės naudojimo teisėtumą ir valstybinės žemės naudojimo patikrinimo aktu konstatavo, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai naudojasi 24,6 ha žemės plotu, o dėl kitos naudojamos žemės dalies suteikimo dokumentų nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį pareiškėjos reikalavimą atmetė.

Pareiškėja teismo taip pat prašė panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 25 d. sprendimo Nr.TS-8 dalį, kuria konstatuota, jog sodininkų bendrijos „Šviesa“ nariai sąžiningai įgijo sodų sklypus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus valdo šiuos sklypus ne mažiau kaip dešimt metų, turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į žemę, bet nė karto nepasinaudojo ja ne dėl savo kaltės, todėl įgijo nuosavybės teisę į sodų sklypus pagal Civilinio kodekso 4.68 straipsnį, ir kuria pasiūlyta sodininkų bendrijai „Šviesa“ kreiptis į Trakų rajono apylinkės teismą dėl nuosavybės teisės į 41,4376 ha ploto teritorijos, esančios Elektrėnų mieste, įgijimo pagal įgyjamąją senatį civilinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai naudojasi 41,4376 ha ploto teritorija Elektrėnų mieste. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis sprendimas (nurodyta jo dalis) pareiškėjos teisių nepažeidžia. Šiuo sprendimu iš viso jokiam subjektui nenustatytos jokios teisės ar pareigos, o tik grąžintas trečiajam suinteresuotajam asmeniui neišspręstas jo prašymas ir pasiūlyta kreiptis į teismą bei pasiūlytas galimas tokio kreipimosi pagrindas. Taigi, sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, paminėjimas jame, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ galimai teisėtai naudojasi 41,4376 ha ploto teritorija Elektrėnų mieste, yra Elektrėnų savivaldybės tarybos nuomonė, niekam nesukurianti privalomų vykdyti nurodymų ir nepažeidžianti pareiškėjos teisių. Todėl naikinti minėtą sprendimą nėra pagrindo.

Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta, kad skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius