Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdamas teismo posėdžio, susipažinęs su nuteistojo I. M. prašymu dėl jam taikomų kardomųjų priemonių panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu I. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – 60 parų arešto bausme;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 84 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 84 paros arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 56 (penkiasdešimt šešios) paros arešto.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, paliktos galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. vasario 14 d.

2020 m. kovo 16 d. teisme gautas I. M. prašymas dėl kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir asmens dokumento paėmimo, panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad susisiekęs su Kauno tardymo izoliatoriumi dėl arešto bausmės atlikimo, sužinojo, jog šiuo metu nėra vietos atlikti teismo paskirtą bausmę. Jam pasiūlyta rašyti prašymą atidėti bausmės atlikimą iki 2020 m. rugsėjo 1 d., ką jis ir padarė. I. M. nurodo, kad iki atidėtos arešto bausmės atlikimo pradžios norėtų išvykti dirbti į Daniją, o tam reikalingas asmens dokumentas. Pareiškėjas pažymi, kad pinigai labai reikalingi šeimos, įskaitant ir neseniai gimusios dukros, išlaikymui.

I. M. prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnyje numatyta, kad paskirtoji kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomoji priemonė keičiama į švelnesnę, kai tuos pačius tikslus tampa įmanoma pasiekti nuteistajam taikant mažesnius apribojimus.

Nagrinėjamu atveju I. M. paskirta penkiasdešimt šešių parų arešto bausmė, kurią jis privalo atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuteistajam buvo išaiškinta, kad bausmės atlikimui į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus jis privalo atvykti ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo. Šią nuostatą I. M. įgyvendino, tačiau buvo informuotas, jog negali būti priimtas bausmės atlikimui dėl vietos trūkumo, todėl jam pasiūlyta prašyti atidėti bausmės atlikimo pradžią. Iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojo V. D. 2020 m. kovo 5 d. rašto Nr. 9-1262 matyti, kad I. M. yra nustatyta nauja arešto bausmės atlikimo data, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d.

Teismas pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek BPK įtvirtintas proporcingumo (per didelės prievartos uždraudimo) principas įpareigoja teismą taikomą procesinę prievartą tinkamai pagrįsti ir nepiktnaudžiauti griežtos prievartos taikymu. Kadangi iki naujai nustatytos arešto bausmės atlikimo pradžios dar yra nemažai laiko (daugiau nei penki mėnesiai), todėl taikomos kardomosios priemonės neabejotinai varžo nuteistojo galimybes įsidarbinti ir materialiai aprūpinti šeimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad I. M. iki nuteisimo apie dvejus metus gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Su gyvenimo drauge jis susilaukė dukros, kuri šiuo metu yra vos kelių mėnesių amžiaus, todėl darbo tęstinumas ir stabilių pajamų gavimas šeimai yra itin svarbus. Nuteistasis teismui pristatė turimą darbo (duomenys neskelbtini) kontraktą (dirbtų dailide), taip pat adresą, kuriuo yra registruotas minėtoje valstybėje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo neleisti I. M. laikinai (darbo tikslais) išvykti iš Lietuvos Respublikos į D. K..

Remiantis išdėstytu, nuteistajam grąžinamas asmens dokumentas, jam taip pat leidžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos į D. K. darbo tikslais, tačiau I. M. išaiškintina, kad į Lietuvą jis privalo grįžti iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. įskaitytinai ir ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 1 d. atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus arešto bausmės atlikimui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 139 straipsniu, 238 straipsniu, 253 straipsniu, 439 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. M. prašymą tenkinti.

Panaikinti I. M. taikomą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą ir paimtą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Migracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) grupėje ((duomenys neskelbtini)), grąžinti pareiškėjui.

Leisti I. M. darbo tikslais išvykti iš Lietuvos Respublikos į D. K. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. įskaitytinai.

Nutartį vykdymui išsiųsti Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK.

Ši nutartis neskundžiama.