Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims G. B., V. B., antstoliui S. V. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui G. B. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. B. priklauso ½ V. B. darbo užmokesčio. Nurodė, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomas Prienų rajono apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. L2-1138-805/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. B.. Vykdymo procese antstolis 2017 m. vasario 28 d. areštavo skolininko sutuoktinei V. B. priklausantį turtą – darbo užmokestį, ir pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2 - 3 d.).

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad antstolio S. V. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0127/17/00094 pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1138-805/2016 dėl 17,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. B. išieškotojos Lietuvos Respublikos naudai. Antstolis nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su V. B., kuri dirba A. V. visuomeninio maitinimo įmonėje, bei gauna darbo užmokestį. Skolos išieškojimui buvo pasiūlyta išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.115 str. 1 d.). Už asmenines prievoles sutuoktinis atsako savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte, kai asmeninio turto neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas G. B. ir V. B. yra sutuoktiniai, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5 p., 3.112 str. 1 d.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnyje nustatytais atvejais (nepilnamečių vaikų interesas, vieno sutuoktinio sveikata ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės) (CK 3.88 str. 2 d., 3.117 str. 1 - 2 d.). Aplinkybių, patvirtinančių pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, buvimo byloje nenustatyta, todėl skolininko sutuoktinės gaunamos darbo užmokesčio pajamos yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės nuosavybė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui G. B. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. B. gaunamų darbo užmokesčio pajamų dalyje, ar kitose jai priklausančiose išmokose (CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 2 d., CPK 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti skolininkui G. B. ir V. B. turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalis, nustatant kiekvienam po ½ dalį V. B. gaunamų darbo užmokesčio pajamų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.