- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- 1-649-791/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- R. N.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausta administracine tvarka, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. N. 2019 m. kovo 25 d. apie 15.00 val. kelionės autobusu metu, išlipdama iš autobuso „Otokar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Alytaus autobusų stotyje, Naujoji g. 17L, Alytuje, slaptai pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – už vairuotojo sėdynės ant staliuko buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Pro 20“, priklausantį R. V., tuo nukentėjusiajam R. V. padarė 200 eurų turtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja, R. N. kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog 2019 m. kovo 25 d. ji kartu su mažamečiu vaiku iš Marijampolės autobusu važiavo į Alytų. Sėdėjo priekinėje sėdynėje, esančioje už vairuotojo. Vaikas pamatė mobiliojo ryšio telefoną (toliau – MRT) ‚,Huawei Pro20“ kuris gulėjo ant staliuko, už vairuotojo sėdynės. MRT buvo mėlynos spalvos, su juodos spalvos dėkliuku. Sustojus Alytaus autobusų stotyje, ji minėtą MRT pasiėmė, išjungė. Pasiėmė, nes pamanė, jog tuo atveju jei neatsiras savininkas, MRT pasiliks sau. MRT būtų naudojusi pati. Pas autobuso vairuotoją apie MRT neklausė, nemanė, kad MRT gali būti jo. Grįžusi į namus apie rastą MRT pasakė broliui. Brolis liepė MRT įjungti, nes kažkas gali jo ieškoti. MRT buvo įdėtos dvi kortelės, viena kortelė „Omnitel“, kita užsienietiška. Įjungus MRT niekas neskambino ir žinučių nerašė. Praėjus parai, į rastą MRT ji įsidėjo savo kortelę ir naudojosi juo kaip savo, laukdama kol atsiras savininkas. Praėjus savaitei, t. y 2019 m. balandžio 5 d., pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji minėtą MRT atidavė. Radusi MRT į policiją nesikreipė, nes buvo su mažu vaiku. Iš rasto MRT pati niekam neskambino ir savininko neieškojo. Dėl šio įvykio labai gailisi (b.l. 58–62).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios R. N. visiško prisipažinimo bei paaiškinimų, jos kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, R. V. parodė, jog paskutinį kartą savo MRT „Huawei Pro20“ naudojosi 2019 m. kovo 25 d. apie 14.45 val. ir paliko jį ant staliuko, esančio už vairuotojo sėdynės. 2019 m. kovo 25 d. apie 16.45 val., vairuodamas autobusą Nr. 45, Alytaus rajone, Daugų miestelyje, pastebėjo, kad MRT dingęs. Iki MRT dingimo maršrute buvo maždaug 7–8 sustojimai. Pastebėjęs, kad dingo MRT, pagalvojo, kad jis kur nors nukrito, todėl paprašė vieno iš keleivių paskambinti. Prisiskambinti nepavyko, MRT buvo išjungtas. Suprato, jog MRT pavogtas, kadangi baterija išsikrauti negalėjo, buvo pilnai įkrauta. Už vairuotojo, šalia staliuko ant kurio buvo MRT, sėdėjo moteris, apie 30 metų amžiaus, tamsių plaukų, su 2–3 metų amžiaus vaiku. Moteris išlipo Alytuje. Autobusas vaizdo kameromis nestebimas. Buvo padaryta apie 200 eurų žala. 2019 m. balandžio 27 d. atgavo jam priklausantį MRT. Moteriai, kuri buvo pasisavinusi jo telefoną, pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Civilinį ieškinį byloje reikšti atsisako, kadangi žala nepadaryta. Telefonas sveikas, nesudaužytas, su dėkliuku (b.l. 37, 38–39).
Iš pareiškimo, kuriuo remiantis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, matyti, jog R. V. policijai 2019 m. kovo 25 d. pateikė pareiškimą dėl vagystės, kuriame nurodė, jog 2019 m. kovo 25 d. jis, uždarosios akcinės bendrovės „TOKS“, autobusu Nr. 45, iš Marijampolės važiavo į Vilnių, per Alytų. Dirba šio autobuso vairuotoju. Iš Marijampolės išvažiavo 14.45 val. Marijampolėje naudojosi MRT ir jį paliko ant staliuko esančio prie keleivio sėdynės. Toje vietoje kur jis paliko MRT sėdėjo keleivė su mažamečiu vaiku, važiavo į Alytų. Išvažiavęs iš Alytaus pasigedo MRT. Paprašė keleivio paskambinti į jo MRT, bet jis jau buvo išjungtas. Mano, kad keleivis su pavogtu telefonu išlipo Alytaus autobusų stotyje 16.15 val. Padaryta apie 200 eurų žala (b.l. 1, 6).
Iš 2019 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – autobusas „Otokar“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Prie įėjimo į autobusą, kairėje pusėje, yra atlenkiama sėdynė, aukščiau – plastikinė lentynėlė 15x70 cm dydžio. Priekyje matoma vairuotojo vieta (b.l. 9–15).
Iš 2019 m. balandžio 5 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog R. N. savanoriškai pateikė MRT „Huawei Pro20“, mėlynos spalvos, su juodos spalvos dėkliuku (b.l. 63).
Iš 2019 m. balandžio 29 d. reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog R. N. sutiko atiduoti dvi SIM korteles – „Omnitel“ ir užsienio abonento (b.l. 64–45).
Iš policijos nutarimo grąžinti daiktus, raštiško pasižadėjimo saugoti turtą, kol baigsis procesas ir pakvitavimo matyti, jog 2019 m. balanžio 29 d. MRT „Huawei Pro20“, buvo grąžintas savininkui R. V., įpareigojant saugoti MRT „Huawei Pro20“ iki baudžiamojo proceso pabaigos (b. l. 47–50).
Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog kaltinamoji R. N. pagrobė nedidelės vertės (200 eurų) svetimą turtą ir tuo ji padarė BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji R. N., jai buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. R. N. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 82–86).
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamoji R. N. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Baudžiamąjį nusižengimą R. N. padarė veikdama tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kaltinamoji R. N. neteista (b.l. 71), bausta administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėjusi (b.l. 72–74), nedirbanti, augina vaiką iki trejų metų amžiaus (b.l. 75), registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b.l. 81). R. N. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes bei kaltinamosios R. N. asmenybę, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskyrus R. N. prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Kaltinamosios R. N. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir ji pilnai pripažino savo kaltę, todėl jos atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama R. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 66–67).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
R. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir ją nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. N. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. N. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti nuteistajai R. N., jog ji per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdama su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistosios prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajai R. N..