Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos J. P. mirties, 1992 m. spalio 31 d., priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama J. P.. Po mamos mirties liko 85/14 žemės sklypo dalis Nr. (duomenys neskelbtini). Mama testamento nebuvo surašiusi, todėl jos turtas paveldimas įstatyminių įpėdinių. Pareiškėjas yra vienintelis sūnus ir pirmos eilės įpėdinis paveldėti mirusios mamos turtą, nes J. P. dukra L. K. mirė (duomenys neskelbtini), o sutuoktinis J. P. mirė 2008 m., todėl kitų įpėdinių nėra. Po motinos J. P. mirties į notarų biurą pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas po motinos mirties priėmė palikimą, toliau valdydamas motinai nuosavybės teise priklausančius daiktus, baldus, albumus, papuošalus, paveikslus.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas po savo motinos J. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštarautų šio pareiškimo patenkinimui.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo (e. b. l. 5-6), žemės sklypo plano (e. b. l. 7), Šiaulių apskrities viršininko įsakymo (e. b. l. 8), kvito (e. b. l. 10), gimimo liudijimo (e. b. l. 11), VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (e. b. l. 12-13, 26-29, 31), namų knygos (e. b. l. 14-25), mirties liudijimo (e. b. l. 30), Kauno regioninio archyvo pažymos (e. b. l. 31), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama J. P. Po mamos mirties pareiškėjas liko gyventi motinos dovanotame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vienintelis sūnus ir pirmos eilės įpėdinis paveldėti mirusios motinos turtą. Į notarų biurą pareiškėjas nesikreipė. Nekilnojamojo turto registre, J. P. vardu yra įregistruota 85/14 žemės sklypo dalis Nr. (duomenys neskelbtini). Po J. P. mirties jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus perėmė sūnus ir jais disponavo.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1992 m. spalio 31 d. mirus jo mamai, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. redakcijos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Palikimą po savo motinos J. P. mirties priėmė pareiškėjas pradėdamas faktiškai jį valdyti – pareiškėjas toliau naudojosi J. P. priklausančiais namų apyvokos daiktais, baldais, dokumentais ir kitais daiktais, buvusiais jų gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjas gyveno kartu su motina, o po jos mirties pareiškėjas liko gyventi tame name, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jam padovanojo motina. Pareiškėjas rūpinosi namo priežiūra, mokėjo namo ir žemės išlaikymo mokesčius. Faktiškai valdydamas palikimą sudarantį turtą, A. P. išreiškė savo valią priimti J. P. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 str. 8 p., 448 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. P., (duomenys neskelbtini), priėmė J. P. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.