Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2008 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Protokole nurodyta, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. patikrinus Respublikos gatvėje, Rokiškyje esantį prekybos kioską, jame rasta dirbanti A. T., kuri kiosko patalpose gamino ir pardavinėjo kebabus, ji pateikė galiojantį verslo liudijimą (prekyba kioskuose). Savo raštiškame paaiškinime ji paaiškino, kad dirba paprašyta A. K.. Patikrinimo metu nustatyta, kad A. T. dirba nesavarankiškai. Verslo liudijimą jos vardu išėmė A. K.. Tarp A. T. ir kiosko savininkės A. K. 2008 m. vasario 22 d. buvo sudaryta rašytinė kiosko patalpų nuomos sutartis, kuria leidžiama be atlygio naudotis kiosku. A. T. paaiškino, kad dirba pardavėjos pareigose, jai mokamas 800 Lt darbo užmokestis du kartus per mėnesį, sekančio mėnesio 5 ir 20 dienomis, pinigus atveža ir išmoka A. K., darbo laikas nuo 10 iki 18 val., už sunaudotą elektros energiją sumoka A. K., visa kioskelio maisto gaminimo įranga - kepimo krosnis, šaldytuvas priklauso A. K.. Mėsą, daržoves reikalingas kebabų kepimui pristato A. K.. Pagal verslo liudijimo išdavimo tvarką išduotos prekių pirkimo – pardavimo kvitų knygelės nepildo, todėl, kad pirkėjai neprašo. Visas gautas pajamas iš prekybos kioskelyje kiekvienos dienos pabaigoje pasiima A. K.. Apibendrinus patikrinimo medžiagą nustatyta, kad A. T. dirbamas darbas turi darbo sutarties požymius, numatytus Darbo kodekso 93 straipsnyje, t. y. A. T. dirba tam tikros profesijos darbą – pardavėja (gamina ir pardavinėja kioske kebabus), gautus pinigus iš prekybos atiduoda A. K.. A. K. moka A. T. nustatyto dydžio minimalų darbo užmokestį (800 Lt) du kartus per mėnesį. A. T. paklūsta nustatytai darbo tvarkai (dirba nuo 10 iki 18 val. be pietų pertraukos). Nustatyta, kad A. T. dirbamas darbas turi darbo sutarties požymių, tačiau darbo sutartis su ja nesudaryta. Tuo pažeistos Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies nuostatos. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

II.

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. nutarimu A. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė 3000 Lt bauda.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš 2008 m. vasario 22 d. patalpų panaudos sutarties matyti, kad A. K. leido naudotis (be atlygio) A. T. prekybos kiosku, esančiu Respublikos g., Rokiškyje, tvarkingai jį ekspluotuojant. Teismo vertinimu, iš verslo liudijimo Nr.V0647903 matyti, kad A. T. buvo išsiėmusi verslo liudijimą, kuriame numatyta veikla - prekyba kioskuose. Teismas pabrėžė, jog byloje nustatyta, kad pagal verslo liudijimo išdavimo tvarką išduotos prekių paslaugių pirkimo-pardavimo kvitų knygelės A. Č. nepildė, nepateikė jokių įrodymų, kad ji kaip savarankiškai užsiimantis verslu asmuo, būtų vedusi savo lėšų apskaitą ar kita. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas nustatė, kad A. Č. (iki santuokos –T.) veikla, vykdant kebabų prekybą kioske, turi nelegalaus darbo požymių, t. y. jos dirbamas darbas turėjo darbo sutarties požymių, numatytų Darbo kodekso 93 straipsnyje (egzistavo susitarimas tarp kiosko savininko A. K. ir darbuotojos A. Č. (tuo metu – T.), kuriuo ji atliko tam tikros profesijos – kebabų pardavėjos darbą, nustatytu laiku, už ką buvo mokamas atlyginimas, tačiau rašytinės darbo sutarties sudaryta nebuvo). Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės įrodo, kad šioje situacijoje buvo pažeisti Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimai ir toks A. Č. atliktas darbas laikytinas nelegaliu (Darbo kodekso 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ši A. K. veika atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalies požymius. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad A. K. atžvilgiu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas įvertino tai, jog A. K. anksčiau už panašaus pobūdžio teisės pažeidimus baustas nebuvo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas A. K. skyrė baudos, numatytos ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, minimumą atitinkančią administracinę baudą.

III.

Apeliaciniu skundu A. K. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde A. K. nurodo, jog teismas, vertindamas šioje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes (įrodymus), visiškai nepagrįstai taikė „dvigubo" standarto vertinimą, tuo pažeisdamas ATPK 7 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą užtikrinti teisėtumą, taip pat pažeidė ATPK 248 straipsnio reikalavimus (visapusiškai pilnutinai ir objektyvai neišsiaiškino šios bylos aplinkybių), 252 straipsnio reikalavimus (neužtikrino piliečių lygybės prieš įstatymą ir nagrinėjančią administracinio teisės pažeidimo bylą instituciją principo), kartu buvo pažeisti ir ATPK 6 straipsnyje bei 284 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir pagrįstas, o byla nutrauktina, nesant apelianto veiksmuose jokio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog A. T. dirbamas darbas kebabų kioske turėjo darbo sutarties požymių, t. y. buvo susitarimas tarp kiosko savininko A. K. ir darbuotojos A. T., kuriuo ji atliko kebabų pardavėjos darbą, nustatytu laiku už tai jai buvo mokamas atlyginimas, A. T. pakluso nustatytai darbo tvarkai, tačiau rašytinė darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta. Tai, kad su darbuotoja A. T. buvo atsiskaitoma už darbą patvirtino ir pati A. T. savo 2008 m. rugsėjo 24 d. paaiškinime, surašytame 10 val. 20 min. Tačiau, bylą nagrinėjant Rokiškio rajono apylinkės teisme, A. T. jau neigė tai, kad jai buvo mokama už darbą, o šie parodymai prieštaravo byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teismas A. T. ir S. T. parodymus vertino kritiškai, kaip norą padėti A. K. išvengti administracinės atsakomybės, nes S. T. ir A. K. yra draugai. Teismas akcentavo ir tai, jog verslo liudijimo įsigijimo aplinkybės apeliaciniame skunde neginčijamos, t. y. nustatyta, kad verslo liudijimą išpirko A. K., tai patvirtino ir pati A. T. 2010 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad atliekant patikrinimą 2008 m. rugsėjo 24 d. A. T. būtų daromas psichologinis spaudimas, taip pat kad ji būtų gąsdinama.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) už tai, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. atlikto patikrinimo metu, patikrinus Respublikos gatvėje, Rokiškyje esantį prekybos kioską, jame rasta dirbanti A. T., kuri kiosko patalpose gamino ir pardavinėjo kebabus, ji pateikė galiojantį verslo liudijimą (prekyba kioskuose), tačiau nustatyta, jog A. T. dirbo nesavarankiškai (buvo nelegaliai įdarbinta A. K.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. iš esmės kelia klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų vertinimo bei akcentuoja, kad liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi teismas, yra prieštaringi. Vertinant šias aplinkybes pažymėtina, kad įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartimi (b. l. 39 – 42), kuria A. K. administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jau buvo konstatuota, jog A. T. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriui duotame paaiškinime nurodė, kad A. K. jai pagal sutartas sąlygas (du kartus per mėnesį – 5 ir 20 dienomis) mokėjo sulygto dydžio atlyginimą (800 litų). Taip pat minėtame A. T. paaiškinime buvo teigiama, jog produktus į kioską pristatydavo A. K., bei kasdien pasiimdavo visas gautas pajamas (b. l. 5). A. T. nurodė, kad verslo liudijimą jos vardu išpirko taip pat A. K.. Tokius jos paaiškinimus patvirtina ne tik patikrinimą vykdžiusio pareigūno A. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 19), bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (nelegalaus darbo tyrimo aktas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, b. l. 2 - 4), iš kurių matyti, kad A. T. veikla neatitiko pagal verslo liudijimą vykdomos savarankiškos ekonominės veiklos požymių. Akcentuotina, jog pakartotinai nagrinėjant A. K. bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, taip pat nebuvo nustatyta ir naujų faktinių aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti ar kvalifikuoti apelianto atliktas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti A. K. kaltinantys liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški, sutampa tarpusavyje ir atitinka kitą bylos medžiagą, tame tarpe ir byloje esančius kitus įrodymus (duomenis užfiksuotus 2008 m. rugsėjo 24 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA-0377-0005, b. l. 4). Be to, teisme pakartotinai nagrinėjant A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą buvo apklausti patikrinimą atlikę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriaus specialistai, kurie parodė, kad patikrinimo metu A. T. geranoriškai ir be jokio spaudimo atsakinėjo į visus užduodamus klausimus, be to, A. T. patvirtino, kad ją pasamdė A. K., kuris ir aprūpino kebabų gamybos įranga, šiai gamybai reikalingais produktais, taip pat asmeniškai pasiimdavo pinigus, gautus už kebabų pardavimą, mokėdavo A. T. atlyginimą (800 Lt) (b. l. 56 – 57).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akcentuotina, jog A. K. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas yra tinkamai kvalifikuotas bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Papildomai patikrinusi už šį pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat nuobaudų skyrimo taisyklių laikymąsi, teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus (skirta minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė bauda). Atsižvelgiant į tai, A. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą atmesti, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.