- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-05
- Bylos Nr.
- 1N-1-150/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- J. G.
- Kategorijos
- 2.5.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios J. G. gynėjo advokato skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios prašymas dėl veikos perkvalifikavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu J. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį išteisinta, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendis panaikintas ir J. G. nuteista pagal BK 246 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – teisės dirbti valstybės tarnyboje ir antstolės darbą atėmimu 2 metams. Paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendį paliko nepakeistą.
Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. sausio 17 d. dekretu „Dėl malonės suteikimo“ Nr. 1K-586 J. G. atleista nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistoji J. G. kreipėsi į apygardos teismą su prašymu perkvalifikuoti jos veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 31-2577/06 surašant skolininkui R. M. priklaususio turto (žemės sklypo) (duomenys neskelbtini) pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 31-2577/06, bei 2006 m. lapkričio 10 d. surašant patvarkymą dėl Turto areštų panaikinimo ir turto perleidimo pirkėjui E. M., į nusikaltimo sudėties neturinčią veiką bei ją išteisinti. Nuteistoji taip pat prašė tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 4 dalis nenustato asmens išteisinimo galimybės, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl BPK 362¹ straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nuteistoji prašymą grindė tuo, kad tiek BK 228 straipsnio, tiek BK 246 straipsnio dispozicijos yra blanketinės ir objektyvus nusikalstamų veikų požymis – neteisėti veiksmai – nustatomi pagal tam tikras civilinio proceso teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Nuteistosios teigimu, nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo CPK 626 straipsnio, o nuo 2012 m. gruodžio 12 d. – Sprendimų vykdymo instrukcijų pakeitimai, remiantis kuriais buvo pakeiti baudžiamieji įstatymai ir panaikintas veikos, už kurios padarymą ji yra nuteista, nusikalstamumas, todėl ji pagal BPK 362¹ straipsnio 4 dalį turi būti išteisinta, nepaisant to, kad tiesiogiai neįtvirtinta galimybė perkvalifikuoti veiką taip, jog asmuo būtų išteisintas, tačiau pagal minėto straipsnio 2 dalį, veika perkvalifikuojama vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, pagal kurias veikos nusikalstamumą panaikinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Pasak nuteistosios, tokį baudžiamojo įstatymo aiškinimą patvirtina ir kasacinio teismo praktika analogiškose baudžiamosiose bylose (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-85/2013).
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodė, kad pagal BK 3 straipsnio 2 dalį grįžtamąją galią turi baudžiamasis įstatymas, kuris palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, o aptariamoje byloje, priešingai nei tvirtina nuteistoji, nei BK 228 straipsnis, nei BK 246 straipsnis nuo J. G. nuteisimo nebuvo pakeisti taip, jog sušvelnintų ar palengvintų nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, todėl teigti, kad įsigaliojus CPK 626 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijų pakeitimams, buvo pakeisti ir baudžiamieji įstatymai, nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad nuteistosios nurodomi civilinio proceso teisės normų pakeitimai veikos, už kurios padarymą ji nuteista, nusikalstamumo nepanaikino, ir pažymėjo, jog tokios teismo išvados nepaneigia ir nuteistosios prašyme nurodoma kasacinio teismo praktika, nes baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2013 nagrinėtos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad 2002 m. spalio 29 d. BK, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, BPK, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis bei BPK 362¹ straipsnis suteikia nuteistam asmeniui teisę kreiptis į teismą su prašymu taikyti jam įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, tačiau nenustato galimybės peržiūrėti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl teismas neperžiūri įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendžio. Vadovaujantis baudžiamojo proceso nuostatomis, teismo vertinimu, nėra galimybės perkvalifikuoti J. G. veiką taip, jog ji būtų išteisinta, nes plečiamai aiškinti įstatymą negalima. Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad nuteistosios J. G. prašymą tenkinti nėra objektyvaus pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistosios J. G. gynėjas advokatas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – J. G. prašymą tenkinti. Taip pat gynėjas prašo tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad BPK 362¹ straipsnio 4 dalis nenustato galimybės išteisinti asmenį, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl BPK 362¹ straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Skunde dėstomi iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti nuteistosios prašyme dėl veikos perkvalifikavimo, bei tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino BPK 362¹ straipsnio nuostatas, rėmėsi tik gramatiniu BPK ir BK teisės normų aiškinimu. Gynėjo nuomone, apygardos teismas BPK 362¹ straipsnio 4 dalį turėjo aiškinti plečiamai, lengvinant nuteistosios padėtį, nes vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis CPK normomis nuteistosios veiksmai neturėtų nusikaltimo požymių ir pagal BK 2 straipsnio 1 dalį nebūtų laikomi nusikaltimu. Skunde taip pat pažymima, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nuteistosios prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir neišdėstė motyvų dėl tokio prašymo (ne)pagrįstumo bei tokiu būdu susiaurino (apribojo) J. G. teisę į teisingą teismą. Be to, akcentuojama ir tai, kad Generalinė prokuratūra 2010 m. spalio 19 d. priėmė išvadą, kurioje konstatavo, jog antstolė J. G. savo veiksmais nepažeidė Konstitucijos 23 straipsnio, CPK 13, 150 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 152 straipsnio 4 dalies ir 626 straipsnio, Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkto nuostatų, šioje išvadoje nurodyti teisiniai argumentai patvirtina, kad analogiški, kaip J. G. atlikti veiksmai, už kuriuos ji buvo nuteista, teisėti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesniojo teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė tiek baudžiamojo, tiek baudžiamojo proceso įstatymų teisės normas.
Nuteistoji J. G. siekia, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą ji yra nuteista, būtų perkvalifikuota ir tokiu būdu išteisinta, nes vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis CPK normomis nuteistosios veiksmai neturėtų nusikaltimų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 246 straipsnio 2 dalyje, požymių ir pagal BK 2 straipsnio 1 dalį nebūtų laikomi nusikalstamais.
Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką reglamentuoja BPK 362¹ straipsnis. Šio baudžiamojo proceso įstatymo 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Pagal BPK 362¹ straipsnio 2 dalį paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis. BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Sisteminė aptartų teisės normų analizė aukštesniajam teismui suponuoja išvadą, kad iš tiesų, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, baudžiamojo proceso įstatymas nenustato galimybės perkvalifikuoti nusikalstamą veiką taip, kad asmuo būtų išteisintas, o plečiamasis įstatymo aiškinimas negalimas, nes tokiu būdu būtų pakeista įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė. Tokia situacija negalima. Todėl pripažintini nepagrįstais skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino BPK 362¹ straipsnio nuostatas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad teisės normas taiko ir aiškina tik teismas konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.
Nesutiktina ir su skundo argumentais, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 626 straipsnio, o nuo 2012 m. gruodžio 12 d. – Sprendimų vykdymo instrukcijų pakeitimams, buvo pakeiti baudžiamieji įstatymai ir panaikintas veikų, už kurių padarymą J. G. nuteista, nusikalstamumas. Šios aplinkybės nepagrindžia ir nuteistosios prašyme nurodomoje kasacinio teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2013, pateikti paminėtų teisės normų išaiškinimai. Žemesnysis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktais išaiškinimais dėl precedento, teisingai nurodė, kad nurodytos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, todėl vadovautis ja nagrinėjant nuteistosios prašymą ir skundą nėra objektyvaus pagrindo. Kaip nurodyta anksčiau, pagal BK 3 straipsnio 2 dalį grįžtamąją galią turi baudžiamasis įstatymas, kuris palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teigti, kad BK 228 straipsnis ir 246 straipsnis buvo pakeisti taip, jog sušvelnintų ar lengvintų nusikalstamą veiką padariusios nuteistosios padėtį, nėra pagrindo. Tiek apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendžio, tiek kasacinio teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties turinys patvirtina, kad nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos remiantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetu, atskleidžiant tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, būtinus veikoms teisiškai įvertinti, be kita ko, atsižvelgta ir į antstolio procesinę veiklą reglamentuojančias teisės normas, antstolio teisinį statusą. J. G. nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį, už tai, jog ji piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ir suvokdama atliekamų vykdymo veiksmų prieštaravimą proceso teisės normoms, neteisėtai realizavo didelės vertės areštuotą turtą; sąmoningai nepateikė teisėjai, sankcionavusiai vykdymo veiksmus, visos informacijos, reikšmingos teisėtam sprendimui priimti. Padarytos išvados nepaneigia ir prie skundo pridėta Generalinės prokuratūros 2010 m. spalio 19 d. išvada. Taikant teisės normas, įstatymo nuostatos įvairių teisėsaugos pareigūnų gali būti suprantamos ir aiškinamos nevienodai, tačiau teisingumą konkrečioje baudžiamojoje byloje vykdo tik teismas.
Nuteistosios gynėjas skunde teisingai nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nuteistosios prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir neišdėstė motyvų dėl tokio prašymo (ne)pagrįstumo, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog tokiu būdu buvo kaip nors susiaurinta (apribota) J. G. teisė į teisingą teismą ir šis faktas suteikia pagrindą panaikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti žemesniojo teismo motyvai dėl nuteistosios prašymo dėl veikos perkvalifikavimo leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl BPK 362¹ straipsnio 4 dalies atitikties BK 3 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tokių abejonių nekyla ir aukštesniajam teismui. Todėl netenkintas nuteistosios gynėjo advokato prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl BPK 362¹ straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apskųstos teismo nutarties skunde nurodytais argumentais ir motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina galioti, o skundas atmetamas. Kitoks nuteistosios ir jos gynėjo advokato dėl šiam klausimui teisingai išspręsti taikytinų teisės normų aiškinimas, negali būti pripažįstamas pagrindu panaikinti apskųstą nutartį.
Be kita ko, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, kad ši nutartis skundžiama per 5 dienas nuo jos priėmimo dienos. Kadangi nuteistoji prašymą dėl veikos perkvalifikavimo padavė po 2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-775 įsigaliojimo, todėl pagal BPK 362¹ straipsnio 3, 6 dalis ir 364 straipsnio 3 dalį turėjo būti nurodyta, jog dėl tokios nutarties skundas paduodamas per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios J. G. gynėjo advokato skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.