- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- II-299-486/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01849-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Pareiškėjas
- S. V.
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant A. R., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjai S. V., vertėjai V. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. V. (toliau – pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. Š. 2017 m. birželio 28 d, nutarimo, kuriuo ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 d. ir nubausta 170 (vieno šimto septyniasdešimties) eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. Š. 2017 m. birželio 28 d, nutarimu patraukė S. V. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 d. ir ji buvo nubausta 170 (vieno šimto septyniasdešimties) eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams.
Nesutikdama su šiuo nutarimu, pareiškėja ji skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodo, kad ji prisipažįsta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., tyčios vairuoti transporto priemonės tokiu būdu neturėjo, nuoširdžiai gailisi. Pasižada ateityje taip nesielgti. Pareiškėja prašo neatimti teisės vairuoti, kadangi automobilis reikalingas lankyti sergančią motiną, gyvenančią Baltarusijoje, taip pat būtinas nuvažiuoti ir grįžti iš darbo, kartais ir po 24 valandos. Taip pat prašo skirti švelnesnę negu LR (duomenys neskelbtini) straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, sumažinant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo laikotarpį arba visai neatimant teisės vairuoti, taip pat skiriamos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į S. V. skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. Š. nurodė, kad pažeidėjos kaltė įvykdžius LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 d. numatytą administracinį nusižengimą įrodyta, jai paskirta minimali bauda ir minimalus teisių atėmimo terminas. Atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu S. V. buvo surašytas administracinis nurodymas paskiriant pusė minimalios baudos ir 3 mėnesių teisių atėmimo terminą, tačiau iki 2017 m. birželio 11 d. ji neįvykdė administracinio nurodymo sąlygas. A. I. prašo netenkinti skundo, o priimtą 2017 m. birželio 28 d. S. V. atžvilgiu palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pažeidėja palaikė savo skundą, prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis bei neatimti vairuotojo teisių ar bent sutrumpinti teisių atėmimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad nutarimu pareiškėjos S. V. veiksmuose pagrįstai konstatuota nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 d. sudėtis, o nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių.
Iš S. V. skundo turinio matyti, kad ji neginčija faktinių administracinio nusižengimo protokole ir ginčijamame nutarime nurodytų aplinkybių, kad 2017 m. gegužės 27 d., apie 14.00 val., Vilniuje, Eišiškių pl., vairuodama automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktą, tai yra nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimo, kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 p. nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje tapačia kryptimi važiuojantį automobilį.
LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno 170 iki 230 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 300 iki 600 Eur. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. S. V. už administracinio nusižengimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta minimali sankcijoje nustatyta nuobauda – 170 Eur dydžio bauda, taip pat paskirta minimalios trukmės LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje numatyta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Skunde pareiškėja prašo neskirti specialiosios teisės atėmimo ar taikyti trumpesnį nei įstatymas numato teisių atėmimo terminą, t. y. pritaikyti jos atžvilgiu LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis, prieš viešąjį interesą. Tokios praktikos laikomasi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-478/2012, Nr. N63-681/2010 ir kt.) Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju nei Institucija, pripažinusi S. V. kalta padarius LR (duomenys neskelbtini) straipsnio1 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyrusi ginčijamą poveikio priemonę, nei teismas išanalizavęs skundo argumentus bei išklausęs pareiškėją teismo posėdžio metu, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. N. S. V. pažymi, kad ji pripažįsta kaltę dėl nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, o vairuotojo pažymėjimas reikalingas vykdyti darbines funkcijas ir apsunkintų galimybę lankyti sergančią motiną gyvenančią Baltarusijoje, tačiau pažymėtina, kad S. V. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, už kurį jai skirta minimali bauda ir minimalios trukmės poveikio priemonė. Skiriant nuobaudą ir poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį (nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ reikalavimo, kirto horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje tapačia kryptimi važiuojantį automobilį) į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkė prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Pažymėtina, kad pareiškėja, teikdama skundą su prašymu neskirti specialiosios teisės atėmimą, ar sutrumpinti jos terminą nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad be teisės vairuoti transporto priemones ji negalės vykdyti darbinės veiklos, taip pat, kad dėl to nukentės kita jos veikla. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo, jo darbiniams interesams, ar kitai visuomeninei veiklai, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymą. Pažymėtina ir tai, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Pabrėžtina, kad darydama administracinį nusižengimą, pati pažeidėja prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati. Atsižvelgtina ir į tai, kad vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu S. V. buvo surašytas administracinis nurodymas pagal kurį jai buvo paskirta pusė minimalios baudos ir atimta teisė vairuoti transporto priemonės 3 mėnesiais, tačiau nurodymo sąlygų ji pati neįvykdė.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis numato galimybę išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Minėtoje teisės normoje nurodoma, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Iš minėtos teisės normos seka, kad kartu su prašymu išdėstyti baudos mokėjimą turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys, kad yra pagrindas tenkinti šį prašymą. Teismo posėdžio metu pažeidėja paaiškino, kad yra išsiskyrusi, viena augina dukrą, reikia mokėti už jos mokslus, turi dar kitų finansinių įsipareigojimų, todėl per mėnesį galėtų sumokėti tik 30-40 eur. Atitinkamai šiuo atveju teismas neturi pagrindo netenkinti jos prašymo šioje dalyje. Dėl aukščiau išdėstyto, baudos mokėjimas išdėstytinas 4 keturiems mėnesiams, mokant kas mėnesį po 42, 50 eurų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. Š. 2017 m. birželio 28 d, nutarimą palikti nepakeistą ir S. V. skundo netenkinti.
Baudos mokėjimą išdėstyti 4 (keturiems) mėnesiams, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį po 42,50 (keturiasdešimt du eurus 50 ct.) eurų.
Išaiškinti, kad: paskirta baudos pirmoji įmokėta turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 17068598428. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.).
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.