Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo M. B. ieškininį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovės I. B. priešieškininį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. Š. parodė, kad jis yra atsakovės I. B. draugas, jie gyvena kartu apie du metus, t.y. nuo 2008 m. pabaigos. Liudytojas nurodo, kad jie gyvena keturiese: I. B. ir jos dvi dukros, visi sutaria labai gerai. Vaikai yra nuostabūs ir S. Š. su jais labai gerai sutaria. S. Š. nurodo, kad jis dirba jo darbo užmokestis yra apie 1300 Lt. į rankas ir atsakovė I. B. gauna apie 2000 litų. Bendrą ūkį jie tvarko bendrai, bendrai perka maistą, moka už buto nuomą ir komunalinius mokesčius. Atsakovė I. B. rūpinasi ir prižiūri dukreles, niekada vaikai nėra paliekami vieni. S. Š. nurodo, kad kai atsakovė I. B. dirba vakarais, vaikus prižiūri jis arba I. B. motina G. S.. Liudytojas S. Š. nurodo, kad niekada negirdėjo, jog I. B. nuteikinėtų vaikus prieš tėvą, paprasčiausiai M. B. retai atvažiuoja aplankyti dukros A. B., kuri jo prisibijo, nes nepažįsta. Liudytojas nurodo, jog ne kartą matė, kaip A. B. nenori eiti susitikti su tėčiu, po kiek laiko vaiko nuotaika pasikeičia, tačiau iš pradžių reikia daug įkalbinėti. Liudytojas S. Š. nurodo, kad jis nežino, kodėl vaikas nenori eiti bendrauti su tėčiu, apie tai su vaiku nesikalbėjo.

viską suprastų, todėl matydama retai tėtį, ji jį pamiršta ir kiekvieną kartą atėjus tėčiui M. B. A. nenori eiti su juo, vaiką reikia ilgai įkalbinėti. Liudytoja nurodo, jog M. B. bando įkalbinėti Alioną eiti su juo, stengiasi, tačiau dažnai vaikas su juo išeina su ašaromis, nenoriai eina, gal dėl to, jog jį pamiršta.

Tretysis suinteresuotas bylos baigtimi-VTAS atstovas prašo teismo ieškininį pareiškimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko A. B., gimusios 2007-11-10, gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu M. B., atmesti, o priešieškinį dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. B., vaiko bendravimo su ieškovu M. B. sąlygų nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tenkinti. VTAS atstovas nurodė, jog nepilnametė A. B. nuo gimimo nuolat gyvena su motina I. B., kuri vaiku rūpinasi. Tarp vaiko ir motinos yra tamprus psichologinis ryšys. Mergaitė prisirišusi prie motinos ir savo vyresniosios sesers J. T.. VTAS atstovu teigimu, įvertinus visas aplinkybes: vaiko gyvenimo sąlygas (vaikas nuo gimimo gyvena su motina I. B., kuri vaiką prižiūri, juo rūpinasi, išlaiko materialiai), jo santykį su motina I. B., vyresniąja seserimi J. T. bei su tėvu M. B. (vaikas yra prisirišęs prie motinos, auga kartu su vyresniąja seserimi J. T., tėvą M. B. mato retai ir nėra prie jo prisirišusi), atsižvelgiant į tai, jog VTAS yra gavę signalų iš Visagino miesto PK ir bendravę su šalimis dėl netinkamo ieškovo M. B. elgesio, kurio metu buvo naudojamas net fizinis smurtas I. B. atžvilgiu, nustatant abiejų tėvų bendravimą su vaiku, daro pagrįstą išvadą, jog labiausiai vaiko interesus ir poreikius atitinkantis sprendimas yra nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina I. B., nustatant nepilnametės A. B. bendravimo su tėvu grafiką ir sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog 2007-02-10 Visagino savivaldybės CM įregistruota santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. B. (ikisantuokinė pavardė-S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). I. B. augina dukrą J. T., gimusią 2002-06-15 (b.l. 39), kuri šiuo metu mokosi V. D. vidurinėje mokykloje 3 b klasėje (b.l. 38). Santuokoje šalims gimė dukra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.9), kuri lanko vaikų darželį „Auksinis gaidelis“ nuo 2009-03-03 (b.l. 35). Remiantis 2011-01-14 Visagino lopšelio-darželio „Auksinis gaidelis“ direktorės pažyma, motina I. B. prižiūri dukrą, šeimoje vaiko santykiai su mama, vyresniąja seserimi J. T., močiute ir seneliu. Motina domisi dukros elgesiu ir pasiekimais darželyje, bendrauja su pedagogais, vaiko ugdymas yra visapusiškas ir pilnavertis (b.l.60). Santuokos metu šalys nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 7). M. B. gyvena Vokietijoje, Berlynas (Spandau), S. W. 2 (b.l. 18-20), asmens teptybės kortelė jam išduota 2007-05-03 (b.l. 5-6), o B. Š. apygardos valdybos Gyventojų skyriuje įregistruotas-2008-01-01 (b.l. 16-17). Nepilnametės dukters A. B. Berlyno šeimos fondas moka nuo 2009 metų išmoką 82 eurų sumoje (b.l. 11-12), o Maksimo B. Š. darbo centras skyrė ir moka per mėnesį 359 eurų pašalpos bei 271,79 eurų pastogės ir apšildymo išlaidoms (b.l. 13-14). Remiantis 2001-01-07 darbo sutartimi Nr. 181, I. B. dirba UAB „VPI“, buhalterės padėjėja, jai mokomas ½ minimalus darbo užmokesčio (b.l. 32-33), remiantis 2010-12-16 ir 2011-01-13 Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Visagino skyriaus išduotais verslo liudijimais, I. B. verčiasi kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla (b.l. 34,37,61). Remiantis 2011-01-11 Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma, I. B. gauna vaiko išmokas 52 Lt. sumoje (b.l.36). 2008-08-05 Visagino miesto PK nutarime atsisakyti ikiteisminį tyrimą nurodyta dėl I. B. pareiškimo-protokolo dėl fizinio skausmo sukėlimo, kurį jai 2008-08-04 sukėlė jos vyra M. B. (nutvėręs už kaklo su ranka ir bandydamas atimti dukrą) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlyta I. B. kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Dėl netinkamo M. B. elgesio mažametės A. B. akivaizdoje, pranešta Visagino savivaldybės Vaiko teisų apsaugos skyriui, M. B., dėl neleistino, priešingo visuomenės interesams elgesio oficialiai įspėtas vadovaujantis LR Policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 p. (b.l.65-67). 2009-03-25 Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1011-758/2008 byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimo pagal pareiškėjų M. B. ir I. B. prašymą 2008-09-11, palikta nenagrinėta (b.l.62); 2009-12-31 Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1754-758/2009 ieškovės I. B. 2009-12-02 ieškininis pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, buvo paliktas nenagrinėtu (b.l.63-64).

Dėl santuokos nutraukimo.

visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę).

Vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).

Prašydamas nutraukti santuoką dėl sutuoktinės (atsakovės) kaltės, ieškovas nurodė, kad atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, nes buvo ieškovui neištikima, be to nesilaikė susitarimo vykti gyventi kartu su ieškovu į Vokietiją. Prašydamas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio (ieškovo) kaltės, atsakovė nurodė, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes smurtavo prieš atsakovę, neieškodamas kompromiso paliko šeimą ir išvyko nuolat gyventi į Vokietiją. A. I. B. patvirtino, jog praėjus 1,5 metams po santuokos sudarymo, ieškovui išvykus nuolat gyventi į Vokietiją, po bandymo nutraukti santuoką su ieškovu (kurią iniciavo pats ieškovas M. B.), ji ėmė gyventi ir šiuo metu gyvena su S. Š., tai patvirtino ir teismo posėdyje liudytojais apklausti S. Š., G. S.. Ieškovas M. B. patvirtino, jog dėl jo veiksmų atsakovės atžvilgiu kelis kartus atsakovė kreipėsi į Visagino miesto PK, tačiau ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu pradėti nebuvo.

Ieškovo teiginys, jog santuoka iširo dėl tos priežasties, kad ieškovė jam buvo neištikima, jau 2007 m. balandžio mėnesį grįžusi iš Vokietijos ėmė gyventi su pirmosios dukters tėvu T., nėra paremtas jokiais įrodymais. Kaip matyti teismui pateiktame ieškininiame pareiškime ieškovas net nenurodo santuokos nutraukimo priežasties - atsakovės neištikimybės, o teismo posėdyje parodymų davimo metu ieškovas nurodė, jog apie tai, jog šiuo metu atsakovė gyvena su S. Š. jis sužinojo iš pačios atsakovės, ieškovo M. B. teiginio, jog atsakovė gyvena su kitu vyru nuo 2007 balandžio mėnesio, nepagrindžia jokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006, proc. Kat. 75.4.3;114.11;). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas M. B. ieškininiame pareiškime nurodė, jog ieškovą ir atsakovę jungia tik formalūs santuokiniai ryšiai, po santuokos sudarymo jie negyvena kartu bei netvarko bendro ūkio, preziumuojama, kad santuoka yra faktiškai iširusi (b.l. 1), be to nustatyta, jog dar 2008- 09-12 inicijuojant ieškovui M. B. (tai patvirtina abi šalys) M. B. ir I. B. buvo pateikę teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu (b.l.62), vėliau pati atsakovė I. B. kreipsė į teismą su ieškininiu pareiškimu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (b.l.63-64), tačiau šie pareiškimai dėl skirtingų priežasčių buvo palikti nenagrinėti. Visi šie byloje nustatyti faktai, nurodo tai, jog abi šalys jau 2008 metais ėmėsi iniciatyvos nutraukti santuoką, tai, jog nei ieškovas, nei atsakovė nesiėmė jokių veiksmų išsaugoti šeimą, surasti bendrą kompromisą dėl gyvenimo kartu (atsakovė nenorėjo vykti gyventi į Vokietiją, o ieškovas nenorėjo grįžti gyventi į Lietuvą) patvirtina lojalumo, savitarpio pagarbos tarp sutuoktinių nebuvimą, jų nenorą išsaugoti šeimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinis pagrindas –

sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Viena iš sutuoktinių pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1 d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta CK trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 str. dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str., pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Pagal nustatytą sutuoktinių lojalumo pareigą ir jos turinį, jeigu yra sutuoktinio negerbimo faktų, neprisidėjimas pagal galimybes prie bendrų šeimos poreikių patenkinimo, tai pagrindas nustatyti, kad yra sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Jeigu šiuos veiksmus atliko abu sutuoktiniai, tai yra pagrindas teismui nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Tam, kad būtų taikomas CK 3.61 str., neturi teisinės reikšmės tai, kad vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Pažymėtina, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusė. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Nagrinėjamoje byloje yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, t. y. konstatatuoti abipusę lojalumo stoką. Abiejų sutuoktinių nepagarba vienas kitam, nesugebėjimas kylančius konfliktus išspręsti, yra pagrindas konstatuoti abiejų sutuoktinių lojalumo pareigos pažeidimą ir jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas visas bylos aplinkybes, pripažįsta, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šiems pažeidus savo kaip sutuoktinių pareigas ir mano, kad tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės kaltės ir jų nenoro išsaugoti šeimą bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, ir daro išvadą, kad yra sąlygos, numatytos LR CK 3.61 str. sutuoktinių santuokai nutraukti. Ieškovas ir atsakovė daugiau kaip vieneri metai gyvena skyrium, nebendrauja. Bendro ūkio nėra. Bendras gyvenimas ir šeimos išsaugojimas neįmanomas, todėl santuoka nutraukina (Lietuvos Respublikos CK 3.53 ir 3.55 str. 1 d. 1 p.).

Santuoką išregistravus palikti pavardes: ieškovui-B., atsakovei S. (ikisantuokinė pavardė).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku sąlygų nustatymo, išlaikymo priteisimo nepilnamečiui

1) nustatyti dukters A. B., gimusios 2007-11-10, nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu pagal jos gyvenamąją vietą;

3) priteisti iš atsakovės I. B. dukros A. B., gimusios 2007-11-10, išlaikymui po 400 Lt. kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

4) Nevaržyti I. B. teisių dalyvauti dukros A. B. auklėjime, jai atvykus į Vokietiją, iki dukrai sukaks 10 metų, bendrauti su ja kiekvieną dieną nuo 14 val. iki 17 val.. Pradėjus dukrai A. B. lankyti mokyklą, mokslo metu, nevaržyti I. B. jai atvykus į Vokietiją bendrauti su dukra kiekvieną dieną nuo 14 val. iki 17 val. netrukdomai pagal jos pasirinktą vietą. Vasaros mokslo atostogų metu, bendrauti su dukra 30 dienų iš eilės pagal jos nuolatinę gyvenamąją vietą;

Ieškovas pateikė teismui teismui duomenis. jog M. B. gyvena Vokietijoje, Berlynas (Spandau), S. W. 2 (b.l. 18-20), asmens teptybės kortelė jam išduota 2007-05-03 (b.l. 5-6), o B. Š. apygardos valdybos Gyventojų skyriuje įregistruotas-2008-01-01 (b.l. 16-17). Nepilnametės dukters A. B. Berlyno šeimos fondas moka nuo 2009 metų išmoką 82 eurų sumoje (b.l. 11-12), o Maksimo B. Š. darbo centras skyrė ir moka per mėnesį 359 eurų pašalpos bei 271,79 eurų pastogės ir apšildymo išlaidoms (b.l. 13-14).

1) Nustatyti dukters A. B., gimusios 2007-11-10, nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove-motina I. B. pagal jos gyvenamąją vietą;

2) Priteisti iš ieškovo M. B. dukros A. B., gimusios 2007-11-10, išlaikymui po 400 Lt. kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2011 m. sausio 1 d., pavedant I. B. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise;

3) Leisti M. B. dalyvauti dukros A. B. auklėjime, jam atvykus į Lietuvą, iki dukrai sukaks 10 metų, bendrauti su ja kiekvieną dieną nuo 14 val. iki 17 val. Pradėjus dukrai A. B. lankyti mokyklą, mokslo metu, nevaržyti M. B. jam atvykus į Lietuvą bendrauti su dukra kiekvieną dieną nuo 14 val. iki 17 val. netrukdomai pagal jos pasirinktą vietą. Vasaros mokslo atostogų metu, bendrauti su dukra 30 dienų iš eilės pagal jos nuolatinę gyvenamąją vietą.

Atsakovė I. B. nurodo, jog jis nuo dukters A. B. gimimo ją augino viena, tarp jos ir dukters yra glaudus psichologinis ryšys, tuo tarpu su ieškovu M. B. dukros santykiai įtempti, kadangi vaikas tėvą mato labai retai. Be to, atsakovė I. B. augina dar vieną dukrą J. T. ir mano, jog išskirti seseris negalima. Atsakovė I. B. pateikė teismui duomenis apie tai, jog nepilnametė dukra A. B. lopšelį-darželį „Auksinis gaidelis. Remiantis 2011-01-14 Visagino lopšelio-darželio „Auksinis gaidelis“ direktorės pažyma, motina I. B. prižiūri dukrą, šeimoje vaiko santykiai su mama, vyresniąja seserimi Jakaterina, močiute ir seneliu. Motina domisi dukros elgesiu ir pasiekimais darželyje, bendrauja su pedagogais, vaiko ugdymas yra visapusiškas ir pilnavertis (b.l.60). Remiantis 2001-01-07 darbo sutartimi Nr. 181, I. B. dirba UAB „VPI“, buhalterės padėjėja, jai mokomas ½ minimalus darbo užmokesčio (b.l. 32-33), remiantis 2010-12-16 ir 2011-01-13 Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Visagino skyriaus išduotais verslo liudijimais, I. B. verčiasi kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla (b.l. 34,37,61).

Atsakovė nurodo, kad nors ieškovas išvykęs į Vokietiją jau daugiau kaip ketveri metai, tačiau iki šiolei oficialiai nedirba, tačiau yra darbingas, sveikas vyras, tačiau gyvena iš socialinių pašalpų, kaip pats nurodo, kartais dirba nelegaliai, todėl privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo mokėdamas po 400 litų kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis

Tretysis suinteresuotas bylos baigtimi-VTAS teismui pateiktoje išvadoje (b.l. 25-26) nurodė, jog įvertinus visas aplinkybes: vaiko gyvenimo sąlygas (vaikas nuo gimimo gyvena su motina I. B., kuri vaiką prižiūri, juo rūpinasi, išlaiko materialiai), jo santykį su motina I. B., vyresniąja seserimi J. T. bei su tėvu M. B. (vaikas yra prisirišęs prie motinos, auga kartu su vyresniąja seserimi J. T., tėvą M. B. mato retai ir nėra prie jo prisirišusi), atsižvelgiant į tai, jog VTAS yra

gavę signalų ir Visagino miesto PK ir bendravę su šalimis dėl netinkamo ieškovo M. B. elgesio, kurio metu buvo naudojamas net fizinis smurtas I. B. atžvilgiu, nustatant abiejų tėvų bendravimą su vaiku, daro pagrįstą išvadą, jog labiausiai vaiko interesus ir poreikius atitinkantis sprendimas yra nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina I. B., nustatant nepilnametės A. B. bendravimo su tėvu grafiką ir sąlygas.

Vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).

Ieškovo teiginys, jog kelis kartus atvykęs aplankyti dukters A.B., jis buvo radęs mažamečius vaikus: A. B. ir J. T. paliktas vienas namuose be suaugusiųjų priežiūros, nėra paremtas jokiais įrodymais. Nei teismui pateikti rašytiniai įrodymai, nei teismo posėdyje apklausti liudytojai, nei Visagino savivaldybės administracijos VTAS išvada bei atstovo parodymai nepatvirtina ieškovo nurodyto fakto, jog atsakovė I. B. netinkamai prižiūri mažamečius vaikus, palikdama juos namuose vienus. Atvirkščiai teismui pateikta Visagino savivaldybės administracijos VTAS išvada, vaikų lopšelio - darželio „Auksinis gaidelis“ direktorės raštas, liudytojais apklaustų G. S., T. Š., S., L. O. parodymuose užfiksuota, jog atsakovė I. B. tinkamai prižiūri ir rūpinasi mažametėmis dukromis A. B. ir J. T..

Spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas atkreipia dėmesį į tą faktinę aplinkybę, jog ieškovas jau daugiau nei ketveri metai gyvendamas Voietijoje, kaip nurodo pats ieškovas, vis dar mokosi vokiečių kalbos bei gyvena iš socialinių pašalpų, kurios ieškovo nuomone, yra pakankamos jam pragyventi, t.y. iki šiol, nėra adaptavęsis Vokietijoje. Iš ieškovo pasisakymų matyti, jog artimiausioje ateityje, ieškovas M. B. nežada nieko keisti (susirasti darbą ir pan.), atvirščiai, ieškovas tikisi, jog jo gaunamų pajamų dydis (socialinės pašalpos išmoka) ir gyvenimo sąlygos pagerės, ne dėl ieškovo pastangų pakeisti susiklosčiusią situaciją (susirasti darbą ir pan.), o nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo.

Teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones, į nustatytas faltines bylos aplinkybes, Visagino savivaldybės administracijos VTAS išvadą, (ginčo dėl vaiko bendravimo su vaiku sąlygų nustatymo, nėra) bei į pačio vaiko interesus, mano tikslinga nustatyti nepilnametės A. B., gimusios 2007-11-10, gyvenamąją vietą kartu su jo motina-I. B. (CK 3.168 str., CPK 385 str.). Taip pat įpareigoti atsakovę I. B. suteikti M. B. galimybę dalyvauti vaiko auklėjime auklėjime ir netrukdyti bendrauti su dukra pagal nustatytą grafiką ir tvarką.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus gebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtinais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris

leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas(CK 3.192 str. 2 d.) Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1,2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad orientaciniu kretirijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004 m.).

Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.).

Ir ieškovas ir atsakovė yra darbingi asmenys, ieškovas gyvena Vokietijoje gaudamas socialinę pašalpą, kurią atskaičius būtinoms išlaidoms: transportui, maistui ir kt. (kaip nurodo pats ieškovas) jam lieka apie 70 eurų, be to, kaip nurodo pats ieškovas jis kartais uždarbiauja nelegaliai,atsakovės I. B. gaunamo darbo užmokesčio dydis vidutiniškai yra 2000-2500 litų. Teismas mano, jog nepilnametei A. B., teiktina iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).

Teismas, atsižvelgia į nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, į tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.3 d.), ir daro išvadą jog tikslinga priteisti iš ieškovo mokėti, nepilnametės dukters A. B., gimusios 2007-11-10, išlaikymui po 400 Lt. (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki A. B. pilnametystės. Nustatant laikotarpį, nuo kurio yra priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. įtvirtintas nuostatas, išlaikymas iš ieškovo M. B. nepilnamečiui vaikui A. B. priteistinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (priešieškinio pateikimo teismui dienos) – 2011 m. sausio 21 d.

Dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, ieškovo ir atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas M. R. už ieškinio padavimą teisman yra sumokėjęs 132 Lt. žyminio mokesčio (b.l. 4), duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaudas-teismui nepateikta.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė I. B. už priešieškinio padavimą teisman yra sumokėjusi 132 Lt. žyminio mokesčio (b.l. 27), kitos turėtos atsakovės I. B. bylinėjimosi išlaidos -300 Lt. atstovavimo išlaidų (b.l.59).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Taip pat iš šalių išieškotinos pašto išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 263-270 str., 293 str. str. ,-

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

2007 m. vasario 10 d. Visagino savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotą santuoką tarp M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. B. (ikisantuokinė pavardė S.), nutraukti dėl M. B. ir I. B. kaltės.

Įregistruojant ištuoką, pareiškėjams palikti pavardes: ieškovui-B., atsakovei-S. (ikisantuokinė pavardė).

Nustatyti nepilnametės dukters A. B., gimusios 2007-11-10, nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina I. B., pagal I. B. nuolatinę gyvenamąją vietą.

Priteisti iš ieškovo M. B. dukros A. B., gimusios 2007-11-10, išlaikymui po 400 Lt. (keturs šimtus litų) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2011 m. sausio 21 d., pavedant I. B. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise;

Leisti M. B. dalyvauti dukros A. B. auklėjime, jam atvykus į Lietuvą, iki dukrai sukaks 10 metų, bendrauti su ja kiekvieną dieną nuo 14 val. iki 17 val. Pradėjus dukrai A. B. lankyti mokyklą, mokslo metu, nevaržyti M. B. jam atvykus į Lietuvą bendrauti su dukra kiekvieną dieną nuo 14 val. iki 17 val. netrukdomai pagal jos pasirinktą vietą. Vasaros mokslo atostogų metu, bendrauti su dukra 30 dienų iš eilės pagal jos nuolatinę gyvenamąją vietą;

Išieškoti iš M. B. 66 Lt. (šešiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio J. R. naudai.

Išieškoti iš M. B. 150 Lt. (vieną šimtą penkiasdešimt litų) turėtų bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. B. naudai.

Išieškoti iš I. B. 66 Lt. (šešiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio M. B. naudai.

Išieškoti iš M. B. 10,13 Lt. (dešimt litų 13 ct.) pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Išieškoti iš I. B. 10,13 Lt. (dešimt litų 13 ct.) pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytinas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.