Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-7-517/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-15
Bylos Nr.
1-7-517/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
V. Ž., J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-7-517/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26788-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1 (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017m. gegužės 15d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,kaltinamiesiems V. Ž. ir J. K.,gynėjams Valdui Kersnauskui ir Virginijai Bradulskienei,specialistui-gydytojui-psichiatrui Juozui Galiauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015m. gegužės 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, 2016m. sausio 27d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje, teistumas neišnykęs,

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, besimokantis (duomenys neskelbtini), mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014m. vasario 27d. Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 140 str. 1d., 180 str. 2d.-1m l/a, LR BK 92 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, teistumas išnykęs, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji V. Ž. ir J. K., mušdami, nesunkiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2015m. gegužės 11d. apie 16⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamieji V. Ž. ir J. K., abu būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, atėję pas pil. A. J. į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), namo viduje vykusių išgertuvių metu, būnant pašaliniams asmenims, vienam iš kaltinamųjų J. K. dėl asmeninių paskatų užsipuolus sodybos šeimininką, šis kaltinamasis tyčia vieną kartą su kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. J. į kaktą, o pastarajam parkritus ant grindų ir kuriam tai laikui praradus sąmonę, nukentėjusįjį V. J. pradėjo mušti kitas kaltinamasis V. Ž., kuris kurstomas kito kaltinamojo J. K. išsakytais žodžiais „ duok jam, duok daugiau “, tyčia įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam A. J. ne mažiau kaip 10 kartų į galvos-kaklo sritį ir, atsisėdęs ant nukentėjusiojo A. J. krūtinės, dar ir su kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į galvos sritį, ir tokiu būdu abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo A. J. asmenį pasekoje pastarajam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytas nosies kaulų lūžis, kas nukentėjusiajam A. J. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata nukentėjusiajam A. J. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis V. Ž. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną prie parduotuvės susitiko J. K., kuris pasiūlė nueiti pas jo pažįstamą A. J. išgerti. Pas A. J. į namus jie atėjo penkiese. Su savimi turėjo alaus 1,0 l talpos plastmasiniuose buteliuose. Jis pabeldė į langą. Namuose buvęs šeimininkas juos įsileido į namus. Pas A. J. vyko išgertuvės, visi gėrė alų, tame tarpe ir šeimininkas. Dėl išgerto didelio alkoholio kiekio jam su J. K. kažkas pasimaišė galvose, ko pasekoje dėl kažko įvykio konfliktas su namų šeimininku. Ar buvo kalba apie išdaužtą langą, jis negali pasakyti, nes dėl buvusio girtumo neatsimena. J. K. pirmas užsipuolė namų šeimininką, kuriam sudavė smūgį į galvą. Po to raginamas J. K. jis pradėjo mušti A. J.. Atsimena, kad buvo apžergęs ant grindų gulintį A. J., kuriam su kumščiais sudavė ne daugiau kaip dešimt smūgių ir su kojomis įspyrė apie 8-10 kartų. Nuo suduotų smūgių į galvą jis galėjo sulaužyti A. J. nosį.

Kaltinamasis J. K. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną prie parduotuvės susitiko V. Ž., kuriam pasiūlė nueiti pas pažįstamą A. J. išgerti, kurį gerai pažinojo, nes anksčiau ne vieną kartą yra lankęsis pastarojo namuose, kur kartu išgėrinėdavo, yra tekę ir pas A. J. nakvoti. Jis jau buvo išgėręs apie 1,5 l alaus. Pas A. J. į namus jie atėjo penkiese, su savimi nešėsi alaus. Kas pasibeldė, jis dabar neatsimena. Duris atidarė namų šeimininkas, kuris juos įsileido į vidų. Pas A. J. vyko išgertuvės, visi gėrė alų. Dėl išgerto didelio alkoholio kiekio jam su J. K. kažkas pasimaišė galvose. Atsimena, kad su A. J. buvo kalba dėl išdaužto lango, tačiau ar dėl šios priežasties su namų šeimininku įvyko tarpusavio konfliktas, jis negali pasakyti, nes dėl buvusio girtumo neatsimena. Atsimena, kad jis pirmas su kumščiu sudavė A. J. į galvą, kuris nuo suduoto smūgio sąmonės praradęs nebuvo. Po to jo(kaltinamojo J. K.) raginamas A. J. mušti pradėjo V. Ž.. Kiek smūgių sudavė V. Ž., jis negali pasakyti, nes neatsimena.

Nežiūrint į tai, kad abu kaltinamieji prisipažino padarę pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 8p., jų kaltė yra pilnai įrodyta byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintais nukentėjusiojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 24-25, 27-29, t. 1), ir liudytojų L. J. ir J. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 7-8. t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 9-13, t. 1), tarnybiniu pranešimu dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui(b.l. 102, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais(b.l. 105, 136, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 45, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų nukentėjusiojo A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2015m. gegužės 11d., po pietų, tikslaus laiko neatsimena, jam būnant savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), kažkas pabeldė į langą. Atidaręs duris, pamatė, kad atėjo gerai pažįstamas vaikinas, pavarde K., kuris pas jį yra nakvojęs, kartais užeidavo pas jį ir į svečius. Su J. K. dar buvo keturi jo draugai, iš kurių tik du jam buvo pažįstami iš matymo, kurie su savimi atsinešė penkis butelius alaus ir vieną butelį degtinės. Atidaręs duris, jis nuėjo į kambarį ir atsisėdo, o J. K. su draugais iš paskos įėjo į vidų. Atėję vyrai jo namuose pradėjo girtauti, tačiau jis kartu su jais alkoholinių gėrimų negėrė. Išgertuvių metu V K. pradėjo jam priekaištauti, kad jis jį įskundė tėvams dėl išdaužyto lango ir, užsipuolęs, kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą. Jis parkrito ant grindų, po ko jis aukštielninkas nugriuvo ant betoninių grindų ir, jo manymu, buvo trumpam praradęs sąmonę. Kai jis kažkiek atsigavo, pamatė ant savęs sėdintį kartu su J. K. atėjusį mažo ūgio, apie 18 metų amžiaus vaikiną, kuris su kumščiais trankė jam į veidą. Buvo suduota ne mažiau kaip dešimt smūgių. Po to tas vaikinas padėjo jį spardyti, suduodamas, jo manymu, gal apie dvidešimt smūgių, tačiau tikslaus skaičiaus nurodyti negali, nes, rankomis dengdamasis galvą, smūgių neskaičiavo. Jis atsimena tik vieną J. K. jam suduotą smūgį į galvą, kuris jo nespardė, o kai buvo mušamas kito vaikino, girdėjo, kaip J. K., sėdėdamas ant kėdės, tą vaikiną ragino mušti žodžiais „ duok jam, duok daugiau jam, ko jis čia žiūri “. Jis jau tada buvo be jėgų ir tam jaunam vaikinui nebesipriešino, kuris, jį mušdamas, sakė J. K., kad jam tinsta rankos nuo durnių daužymo. Po to J. K. su savo draugu pradėjo mušti kitus tris su jais atėjusius vyrus. Mušė rankomis, kojomis, kažkuris iš jų vieną iš vyrų mušė ir su šluota, kuri net sulūžo. J. K. su kitu draugu tyčiojosi iš jų visų, ne kartą liepė jiems klauptis, o po to vėl stotis. Vėliau J. K. nuo stalo paėmė jo mobilaus ryšio telefoną „ Nokia “ ir kažkam skambino. Jis prašė atiduoti telefoną, tačiau J. K., kažkam paskambinęs, telefoną padavė savo draugui ir liepė įsidėti, kad jis(nukentėjusysis A. J.) nepaskambintų į policiją. Vienu metu, kai J. K. su savo draugu mušė kitus vyrus, jis, nutaikęs momentą, kai jie jo nematė, pabėgo iš namų. Nubėgęs pas artimiausią kaimyną, jis paprašė, kad šis paskambintų į policiją. Netrukus atvyko policija, kuri sulaikė J. K. ir jo draugą. Telefoną jis atgavo, dėl kurio jokių pretenzijų neturi. Tai buvo pirmas toks atvejis, kai jis buvo sumuštas ir dėl to labai išsigando, nes po šio įvykio gyveno pas giminaičius, kadangi bijojo būti namuose, kad niekas neateitų jam keršyti už pranešimą policijia. Jis jaučiasi nekaltai sumuštas, todėl nori, kad J. K. su draugu, kuriems negali dovanoti, atsakytų už savo veiksmus ir būtų nubausti(b.l. 24-25, 27-29, t. 1). Šiuos savo parodymus nukentėjusysis A. J. patvirtino ir atliktų akistatų su kaltinamaisiais V. Ž. ir J. K. metu(b.l. 33-34, 36-37, t. 1).

Liudytoja L. J., duodama parodymus byloje, pilnai patvirtino savo tėvo-nukentėjusiojo A. J. aiškinamas aplinkybes apie J. K., kurį jis gerai pažinojo, ir kartu su juo buvusių dar kelių vyrų apsilankymą jo namuose 2015m. gegužės 11d., kada jis buvo stipriai sumuštas. Apie sumušimą tėvas jai telefonu pranešė dar tą pačią dieną, o kitą dieną papasakojo ir visas įvykio aplinkybes. Po įvykio kurį laiką tėvas bijojo vienas būti namuose, todėl gyveno pas savo giminaičius. Tėvas tikrai yra įbaugintas, nes jis jai ne vieną kartą yra sakęs, kad jeigu jam kas nors nutiks, tai dėl to bus kaltas tik J. K..

Liudytojas J. P., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2015m. gegužės 11d., jam būnant prie savo namų, pamatė atbėgantį kaimyną A. J., kurio veidas ir drabužiai ties pilvu buvo kruvini. Kaimynas buvo labai išsigandęs, rėkė „ įleisk, o tai mane užmuš “, sakė, kad reikia kviesti policiją. Kai A. įėjo į kiemą, jis pamatė link jo namų ristele atbėgantį iš matymo pažįstamą šviesų aukštą jaunuolį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini),. Matėsi, kad tas jaunuolis vijosi kaimyną, nes buvo agresyvus, vartodamas keiksmažodžius, liepė kaimynui A. ateiti prie jo. Tas jaunuolis bandė lipti per jo tvorą, bet pamatęs, kad skambinu į policiją, pasakė, kad su „ bita “ sudaužys jam galvą ir viską padegs. Kai jis paklausė kaimyno, ko šis pats nepaskambino į policiją, A. atsakė, kad tas jaunuolis iš jo paėmė telefoną. Tada jis pamatė nuo kaimyno namų ateinantčius kitą žemą tamsių plaukų jaunuolį su pagyvenusiu, nusigėrusiu vyriškiu. Jie buvo nesumušti. A. nurodė, kad jį mušė tiek tas šviesus jaunuolis, tiek ir kitas žemesnio ūgio jaunuolis.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Prie įėjimo durų, ant betono matosi raudonų lašų, panašių į kraują. Įėjus į verandą, ant grindų 2 m plote, link priekinėje sienoje esančių durų, taip pat matosi raudoni lašai, panašūs į kraują. Koridoriuje, ant grindų 1,5 m plote irgi matosi pavieniai lašai, panašūs į kraują. Trys apie 2 cm skersmens raudonos dėmės, panašios į kraują, rastos ir virtuvėje, ant dujinės viryklės. Prie kairės sienos, šalia dujinės viryklės, yra plastikinis dubuo, ant kurio taip pat matosi raudoni lašai, panašūs į kraują. Praėjus tarp krosnies ir spintos, esančios kairėje, patenkama į kambarį, kuriame prieš suolą, ant grindų mėtosi sulaužyti skutimosi peiliukai, du peiliai, sulaužyta šluota, prie kurios 1 m plote irgi matosi raudonos dėmės, panašios į kraują. Tarp lovos ir krosnies galo-išvartyti daiktai, suolas, kėdė, malkos. Mėtosi peilis ir kirvis. Apžiūrėjus namą, didžiausios raudonų dėmių koncentracija rasta kambaryje, prie kairės sienos, kur stovi suolas(b.l. 7-13, t. 1).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresn. patrulės 2015m. gegužės 11d. rašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad, minėtą dieną, apie 15⁵⁴ val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu: (duomenys neskelbtini), nepažįstami asmenys muša kaimyną. Nuvykus minėtu adresu, buvo rasti stovintys žmonės ir du gatve einantys jaunuoliai, kurie buvo nurodyti kaip asmenys, mušę pranešėjo kaimyną. Priėjus prie tų vaikinų, matėsi, kad jų rankos ir veidai buvo kruvini, vienas iš kurių, kaip vėliau paaiškėjo V. Ž., buvo agresyvus, puolė policijos pareigūnus, ko pasekoje prieš pastarąjį buvo panaudotos spec. priemonės, o kitas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo J. K., pamatęs policijos pareigūnus, pasileido bėgti, tačiau buvo pasivytas ir, panaudojus spec. priemones, sulaikytas. Tiek abu minėti asmenys, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, tiek ir pats nukentėjęs asmuo A. J., pasak kurio, šie asmenys jį sumušė, buvo pristatyti į Ukmergės raj. PK, kur atlikus vieno iš sulaikytų asmenų V. Ž. dalinę apžiūrą, pas jį kelnių kišenėje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „ Nokia “, kaip pasisavintas nukentėjusiajam priklausantis daiktas(b.l. 102, t. 1).

Iš neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitų matyti, kad, patikrinus 2015m. gegužės 11d., 16¹⁰ val., sulaikytų ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatytų abiejų kaltinamųjų fiziologinę būseną, kaltinamajam V. Ž. buvo nustatytas 3,47 promilės girtumas, o kitam kaltinamajam J. K.-3,55 promilės girtumas(b.l. 105, 136, t. 1).

Iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2015m. liepos 29-31d.d. atlikus iš gydymo įstaigos-VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo A. J. asmens medicininę apžiūrą ir susipažinus su pateikto įvykio aplinkybių aprašymu, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas, t.y. nosies kaulų lūžis, buvo padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje, paveikus kietu buku daiktu nosies sritį. Nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2015m. gegužės 11d., ir būdu. Dėl padaryto kūno sužalojimo nukentėjusiajam A. J. buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes gydymas dėl nosies kaulų lūžio užtrunka ilgiau nei 10 dienų(b.l. 45, t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu abiems kaltinamiesiems yra inkriminuojami nusikalstami veiksmai pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2d. 8p., vienam iš kaltinamųjų J. K. inkriminuojant ir ne mažiau kaip vieno karto įspyrimo nukentėjusiajam A. J. į šoną aplinkybę, o kitam kaltinamajam V. Ž.-ne mažiau kaip 20 kartų įspyrimo nukentėjusiajam A. J. į galvos-kaklo sritį aplinkybę.

LR BK 138 str. 2d. apibrėžia kvalifikuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejus, iš kurių 8 punkte baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už nesunkų žmogaus sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad vienas iš kaltinamųjų A. K. gerai pažinojo nukentėjusįjį A. J., nes šis kaltinamasis, būdamas susipykęs su tėvais, ne vieną kartą nakvojo nukentėjusiojo namuose. Kaip matyti iš teisme nedalyvavusio nukentėjusiojo A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pagarsinti LR BPK 276 str. 4d. pagrindu(b.l. 24-25, 27-29, t. 1), prieš dvi savaites iki įvykio pas jį buvo atėjęs vienas iš kaltinamųjų A. K., kurio jis neįsileido į namus, po ko kaltinamasis J. K. iš pykčio išdaužė jo(nukentėjusiojo A. J.) gyvenamojo namo langą. Apie tai nukentėjusysis pranešė kaltinamojo J. K. tėvams. Pasak nukentėjusiojo A. J., kada 2015m. gegužės 11d. jis abu kaltinamuosius, atėjusius dar su keliais jam iš matymo pažįstamais vyriškiais, įsileido pas save į namus, kurie su savimi atsinešė alkoholio, kambaryje vykusių išgertuvių metu kaltinamasis J. K. ėmė jam priekaištauti, kad jis(nukentėjusysis A. J.) jį(kaltinamąjį J. K.) įskundė tėvams dėl išdaužto lango. Nukentėjusiojo A. J. žodžiais, jis supratęs, kad dėl tokio elgesio tėvai kaltinamąjį J. K. barė. Apie tai, kad buvo kalba su nukentėjusiuoju A. J. apie išdaužtą langą, duodamas parodymus teisme, nurodė ir pats kaltinamasis J. K.. Nežiūrint į tai, kad abu kaltinamieji ir negalėjo nurodyti priežasčių, dėl ko jie, svečiuodamiesi pas nukentėjusįjį A. J. namuose, pastarąjį sumušė, nes, kaltinamųjų teigimu, dėl išgerto didelio alkoholio kiekio jiems kažkas buvo pasimaišę galvose, tačiau iš paties nukentėjusiojo A. J. aiškinamų aplinkybių byloje matyti, kad jis buvo sumuštas būtent dėl vieno iš kaltinamųjų J. K. įskundimo pastarojo tėvams dėl išdaužto lango. Tą patvirtina tiek byloje apklaustos nukentėjusiojo dukros-liudytojos L. J. duoti parodymai, pasak kurios, dar prieš savaitę iki tėvo sumušimo pastarasis jai sakęs, kad jeigu jam kas nors atsitiks, tai dėl to bus kaltas tik langus jam(nukentėjusiajam A. J.) išdaužęs kaltinamasis J. K., tiek ir tolimesni pačių kaltinamųjų veiksmai įvykio dieną nukentėjusiojo A. J. namuose, nes bylos duomenimis nustatyta, kad po išsakytų priekaištų nukentėjusiajam A. J. pastarąjį pirmas užsipuolė kaltinamasis J. K., kuris, nukentėjusiojo teigimu, jam sėdint kambaryje, ant taburetės, jam vieną kartą su kumščiu sudavė į kaktą, po ko nuo suduoto smūgio nukentėjusysis parkrito ant grindų ir kuriam tai laikui buvo paradęs sąmonę. Pasak nukentėjusiojo A. J., kaltinamasis J. K. jam sudavė tik vieną smūgį su kumščiu, po ko daugiau jo nemušė, ką duodamas parodymus byloje, visą laiką nurodė ir pats kaltinamasis J. K.. Toliau ant grindų gulintį nukentėjusįjį A. J. pradėjo mušti kitas kaltinamasis V. Ž., kuris raginamas kaltinamojo J. K. žodžiais, ėmė nukentėjusįjį daužyti kumščiais ir spardyti kojomis. Duodamas parodymus byloje, nukentėjusysis A. J. negalėjo įvardinti tikslaus jam suduotų smūgių skaičiaus, pasak kurio, jam bendrai galėjo būti suduota apie 30 smūgių. Tuo tarpu pats kaltinamasis V. Ž. nurodė, kad nukentėjusiajam A. J. su kumščiais buvo suduota apie dešimt smūgių, o su kojomis įspirta apie 8-10 kartų.

Kadangi nukentėjusysis A. J., pats įsileidęs abu kaltinamuosius, atėjusius dar su keliais jam iš matymo pažįstamais vyriškiais, į savo namus, juose vykusių išgertuvių metu buvo sumuštas dėl kilusio konflikto su vienu iš kaltinamųjų J. K., kurį gerai pažinojo, o konfliktas kilo dėl šio kaltinamojo priekaištų nukentėjusiajam, kad šis įskundė jį(kaltinamąjį J. K.) jo tėvams dėl išdaužto lango, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo vietą, fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiojo A. J. asmenį priežastį, laikytina, kad nukentėjusysis buvo sumuštas ne iš chuliganiškų motyvų, o dėl asmeninių paskatų, todėl kaltinamųjų V. Ž. ir J. K. padaryti nusikalstami veiksmai yra perkvalifikuotini iš LR BK 138 str. 2d. 8p. į LR BK 138 str. 1d., t.y. nesunkus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą(paprastas nesunkus sveikatos sutrikdymas), iš kaltinimo vieno iš kaltinamųjų J. K. atžvilgiu pašalinant įspyrimo su koja nukentėjusiajam A. J. į šoną aplinkybę, o kito kaltinamojo V. Ž. atžvilgiu-10 kartų įspyrimo su kojomis nukentėjusiajam A. J. į galvos-kaklo sritį aplinkybę.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinis ieškinys 211,21 Eur.(dviejų šimtų vienuolikos eurų ir 21 eur/ct.) sumai ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo A. J. gydymui, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 16-18, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Bylos nagrinėjimo teisme metu 2016m. kovo 18d. įvykusiame teismo posėdyje vieno iš kaltinamųjų J. K. gynėja pateikė teismui nurodymo įnešti grynuosius pinigus kopiją, iš kurios matyti, kad 2016m. kovo 17d. šio kaltinamojo motina Z. K. AB bankas „ Swed-bank “ Ukmergės klientų aptarnavimo skyriuje į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą įnešė dalį pinigų 105,61 Eur.(veino šimto penkių eurų ir 61 eur/ct.) sumoje valstybės turėtoms nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 23, t. 2). Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta bendrais tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų V. Ž. ir J. K. veiksmais, tarp abiejų kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, t.y. nukentėjusiojo sužalojimo fakto, yra tiesioginis priežastinis ryšys(b.l. 45, t. 1), o ligonių kasos baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl suteiktų gydymo paslaugų dydžio yra pagrįstas dokumentais(b.l. 19, t. 1), likusi neatlyginta valstybės patirtų išlaidų, išleistų nukentėjusiojo A. J. gydymui, dalis iš abiejų kaltinamųjų yra priteistina bendrais pagrindais, taikant jų atžvilgiu solidarinės atsakomybės formą(LR CK 6.263 str. 2d., 6.279 str. 1d.).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir paties nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumai jam nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti(b.l. 30-31, t. 1).

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities-kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. yra neįgalus asmuo, kuriam dar 2013m. lapkričio 05d. neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus 3-čiojo teritorinio skyriaus sprendimu(pagrindas: 2013m. lapkričio 05d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. 5038) buvo nustatytas 85% netektas darbingumas(I invalidumo grupė)(b.l. 48, t. 2). Po to, kai buvo sumuštas, nukentėjusysis A. J. 2015m. gegužės 13d. pats kreipėsi į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo ir skubios pagalbos skyrių ir iš karto buvo stacionarizuotas į chirurgijos skyrių, kur buvo gydomas iki 2015m. gegužės 14d. Dėl diagnozuoto nosies kaulų lūžimo nukentėjusiajam A. J. buvo atlikta operacija, t.y. nosies kaulų repozicija(b.l. 45, t. 1). Pasak paties nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir po bylos perdavimo teismui rašytų prašymų, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant(b.l. 24-25, 27-29, 200, t. 1, b.l. 47, t. 2), dėl patirto smurto savo atžvilgiu, kurio metu jis buvo stipriai sumuštas, jam ne tik buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, bet jis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir moralinį pažeminimą, nes buvo mušamas savo namuose pašalinių asmenų akivaizdoje. Kadangi tai buvo toks pirmas atvejis, kai jis buvo sumuštas, nukentėjusiojo A. J. žodžiais, po įvykio jis kurį tai laiką gyveno pas giminaičius, bijodamas grįžti į savo namus dėl galimo keršto, kad apie įvykį pranešė policijai. Be to, nukentėjusiojo A. J. teigimu, po sumušimo dar labiau pablogėjo jo sveikata, pradėjo dažnai skaudėti galvą, pablogėjo atmintis. Tai, kad nukentėjusysis A. J. buvo stipriai sumuštas savo namuose 2015m. gegužės 11d. patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų J. P. ir nukentėjusiojo dukros-liudytojos L. J. parodymai, pastarajai patvirtinus tėvo aiškinamas aplinkybes apie jo elgesį ir patirtus išgyvenimus po sumušimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu procese nedalyvavęs pats nukentėjusysis A. J., dėl turimų sveikatos problemų nuo 2015m. lapkričio 18d. iki 2016m. balandžio 03d. buvęs gydytas VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, dėl nuolatinės globos ir priežiūros reikalingumo nuo 2016m. spalio 18d. buvo patalpintas į Ukmergės raj. Želvos parapijos katalikiškus senelių namus, kur tebegyvena ir šiuo metu, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 196, t. 1, b.l. 4, 45-46, 123-125, t. 2).

Nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, teismas atsižvelgia ne tik į abiejų kaltinamųjų elgesį ir veiksmus panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo A. J. asmenį metu, pastarajam padaryto kūno sužalojimo sunkumo laipsnį(nesunkus kūno sužalojimas) ir jo sukeltas pasekmes, bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiojo A. J. asmenį metu pastarasis buvo neįgalus asmuo, turėjęs I gr. ivalidumą) bei į pačių žalą padariusių kaltinamųjų V. Ž. ir A. J. kaltės formą-tyčią, abiejų kaltinamųjų asmenybes ir jų turtinę padėtį(kaltinamasis J. K. mokosi, o kitas kaltinamasis V. Ž. uždarbiauja, dirbdamas padienius darbus pas žmones). Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laikytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti žalos suma pagal sveikatos sutrikdymo mastą nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 1.5 str.), todėl abu kaltinamieji V. Ž. ir J. K. visa apimtimi privalo atlyginti savo neteisėtais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. J. jo prašomą priteisti neturtinę žalą bendrais pagrindais, taikant jų atžvilgiu solidarinės atsakomybės formą(LR CK 6.263 str. 2d., 6.279 str. 1d.).

Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamųjų V. Ž. ir J. K. taikymo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, abiejų kaltinamųjų kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamųjų V. Ž. ir J. K. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas abiejų kaltinamųjų atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad tiek kaltinamasis V. Ž., tiek ir kitas kaltinamasis J. K. nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kiekvienas iš jų po vieną kartą jau yra buvę teisti už smurtinius nusikaltimus, kas rodo abiejų kaltinamųjų didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jiems nedaro jokio poveikio. Nusikaltimą padarė bendrininkų grupė, kas sunkina abiejų kaltinamųjų atsakomybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamųjų V. Ž. ir J. K. atžvilgiu yra laikytina tai, kad abu kaltinamieji jiems inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio. Nežiūrint į tai, tiek kaltinamasis V. Ž., tiek ir kaltinamasis J. K. visiškai prisipažino padarę jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jiems kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina abiejų kaltinamųjų atsakomybę.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 27 str. prasme tiek kaltinamasis V. Ž., tiek ir kitas kaltinamasis J. K., yra laikytini pirmą kartą teisiamais asmenimis, iš kurių pirmasis jam inkriminuojamos veikos padarymo šioje baudžiamojoje byloje metu anksčiau teistas nebuvo, nes 2015m. gegužės 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už ankstesnį, t.y. 2014m. gruodžio 19d., padarytą nusikaltimą žmogaus sveikatai, t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimą smurtaujant artimoje aplinkoje, o antrajam teistumas už praeityje padarytus nusikaltimus jam inkriminuojamos veikos padarymo šioje baudžiamojoje byloje metu jau buvo išnykęs(b.l. 117-118, 121-122, 150-152, 154-156, t. 1).

Visgi nagrinėjamu atveju yra atsižvelgtina į tai, kad teismai, dar patikėdami abiem kaltinamaisiais, pastariesiems jau buvo suteikę galimybę pasitaisyti, nes už anksčiau padarytas veikas neskyrė jiems realių su laisvės atėmimu susijusių bausmių, tačiau kaltinamieji V. Ž. ir J. K. iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, padarydami naują įžūlų grupinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo sukeltas pasekmes, kurios iki šio laiko dar nėra pašalintos, ir į paties bylos procese nedalyvavusio nukentėjusiojo A. J. išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamiesiems taikymo, pasak kurio, jis kaltinamiesiems už patirtą smurtą negali dovanoti, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad tiek kaltinamajam V. Ž., tiek ir kitam kaltinamajam J. K., kaip linkusiems nusikalsti asmenims, yra tikslinga paskirti tik griežčiausią sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę-terminuotą laisvės atėmimą, nes kitos rūšies bausmių abiejų kaltinamųjų nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka, vienam iš kaltinamųjų V. Ž. dalinio sudėjimo būdu pridedant paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalį pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį sprendimą, t.y. 2015m. gegužės 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo baudžiamąjį įsakymą, pastarosios bausmės atžvilgiu taikant LR BK 65 str. 2d. numatytas bausmių keitimo taisykles(LR BK 63 str. 4 ir 9d.d., 65 str. 1d. 1p. papunktis „ b “). Nežiūrint į tai, kartu atsižvelgiant į abiejų kaltinamųjų sveikatos būklę, kurie abu turi psichikos sveikatos problemų, ir į tai, kad kitas kaltinamasis J. K., turintis nesantuokinę mažametę dukrą, šiuo metu dar mokosi(b.l. 16-17, 24-26, 88-91, t. 2), teismas laiko, kad tiek kaltinamasis V. Ž., tiek ir kaltinamasis J. K., dar gali būti pataisyti ir perauklėti, ir neizoliavus jų nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmių atlikimo. Tokiu būdu abiems kaltinamiesiems yra tikslinga paskirtinų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti, paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamųjų V. Ž. ir J. K. atžvilgiu elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.).

Tiek kaltinamojo V. Ž., tiek ir kito kaltinamojo J. K., ikiteisminio tyrimo metu atsisakiusių gynėjų paslaugų, interesus nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme gynėjai atstovavo pagal paskyrimą atitinkamai LR BPK 51 str. 1d. 2 ir 4p.p. ir 51 str. 1d. 4p. pagrindu(b.l. 181, 183-186, t. 2).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu 2016m. gegužės 16d., 2017m. sausio 16d. ir 2017m. balandžio 26d. buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl byloje vienam iš kaltinamųjų J. K. turėtų suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios bendroje sumoje sudaro 254,76 Eur.(dviejų šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir 76 eur/ct.) sumą(b.l. 54, 105, , t. 2). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kadangi šiuo atveju kaltinamasis J. K. dar mokosi ir niekur nedirba, o bylą perdavus nagrinėti teismo posėdyje, abiems kaltinamiesiems teisė į gynybą buvo užtikrinta paties teismo iniciatyva(LR BPK 51 str. 1d. 2 ir 4p.p.), todėl, atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo J. K. padarytos grupinės veikos atsiradusios pasekmės nėra pašalintos, t.y. padaryta žala dar nėra atlyginta, bei įvertinus šio kaltinamojo dabartinę esamą turtinę padėtį, iš kaltinamojo J. K. nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo J. K., kaip ir kito kaltinamojo V. Ž., interesus baudžiamojoje byloje atstovavusių advokatų, kaip gynėjų pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., perkvalifikuojant iš LR BK 138 str. 2d. 8p., ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 4 ir 9d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, taikant LR BK 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ b “ nuostatas, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti 2015m. gegužės 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį-du mėnesius laisvės apribojimo, šią bausmę pakeitus laisvės atėmimu, galutinę bausmę paskirti vienerius metus penkis mėnesius laisvės atėmimo.

LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam V. Ž. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, darbo biržos siuntimu mokytis(persikvalifikuoti) ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; c) įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu darbo susiradimo atveju be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; d) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą; e) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; f) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir g) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpius nuo 2015m. gegužės 11d., 16¹⁰ val., iki 2015m. gegužės 13d., 14⁰⁰ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis V. Ž. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą šioje baudžiamojoje byloje, ir nuo 2016m. spalio 12d. iki 2016m. lapkričio 14d. imtinai, t.y. laiką, kurį kaltinamasis V. Ž. praleido stacionarioje ekspertizės įstaigoje, šioje baudžiamojoje byloje jos nagrinėjimo teisme metu jam paskyrus stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir visiškai atliktą bausmę pagal bendrintiną 2015m. gegužės 28d. baudžiamąjį įsakymą Ukmergės raj. apyl. teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., perkvalifikuojant iš LR BK 138 str. 2d. 8p., ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam J. K. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su mokslu, užklasine veikla, darbu, darbo biržos siuntimu mokytis(persikvalifikuoti) ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; c) įpareigoti tęsti mokslą Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje, be pateisinamų priežasčių nepraleidinėjantį pamokų(paskaitų), o baigus mokyklą, įpareigoti per vieną mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje arba bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu darbo susiradimo atveju be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; d) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą; e) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; f) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir g) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2015m. gegužės 11d., 16¹⁰ val., iki 2015m. gegužės 13d., 13⁵² val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis J. K. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą šioje baudžiamojoje byloje, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamųjų V. Ž. ir J. K. solidariai 105,60 Eur.(vieno šimto penkių eurų ir 60 eur/ct.) sumą valstybinės ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo A. J. gydymui, atlyginti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamųjų V. Ž. ir J. K. solidariai 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovaujant vieno iš kaltinamųjų J. K. interesus teisme baudžiamojoje byloje, priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Rinaldas Adamonis