- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-01
- Bylos Nr.
- 1S-193-312/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- D. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Ž. (D. Ž.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. Ž. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. D. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1, 2 dalis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį.
2. Be to, D. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimą, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio ir 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytas jam taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gruodžio 23 d., 23.10 val., iki 2019 m. gruodžio 25 d., 11.51 val. (dvi paros), ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis. Tenkintas UAB „V.“ civilinis ieškinys, priteista solidariai iš D. Ž. ir R. N. UAB „V.“ naudai 4866,64 Eur turtinei žalai atlyginti.
3. Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 9 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 23 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko – 2022 m. balandžio 7 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 2 metai 3 mėnesiai 25 dienos.
4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam D. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimu rekomenduota nuteistajam: tęsti dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse. Pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2022 m. spalio mėnesį.
4.1. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi 2022 m. balandžio 29 d. posėdyje (protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus , nutarė netaikyti nuteistajam D. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Komisija nustatė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, visą bausmės atlikimo laikotarpį rizikos lygis nekito ir šiuo metu nestebima reikšmingų rizikos valdymo pokyčių, nuteistasis stokoja įžvalgų ir motyvacijos elgesio korekcijai ir pokyčiams. Nuteistasis Komisijos rekomendacijas įvykdė tik dalinai, intervencinėse priemonėse dalyvauja, nes jį tai daryti įpareigojo Komisija. Anksčiau jis teistas 16 kartų, ne kartą teistas už įsibrovimą, nusikaltimai sunkėjantys, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka devintą kartą, jam yra būdingas nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelis, yra teismo pripažintas recidyvistu. Komisija vienbalsiai padarė išvadą, kad D. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
5. Nuteistasis D. Ž. Komisijos nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6. Išnagrinėjęs nuteistojo skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi atmetė nuteistojo D. Ž. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
6.1. Teismas pažymėjo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), bausmės atlikimo metu pasižymėjo nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymusi, nebaustas, tačiau ir neskatintas. D. Ž. dalinai įvykdė Komisijos rekomendacijas, vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones. Pagal OASys vertinimo metodiką D. Ž. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta. Tokia ji išliko viso bausmės atlikimo metu. Teismas pažymėjo, jog anksčiau jis teistas 16 kartų, net keliolika kartų už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, laisvės atėmimo bausmę atlieka jau devintą kartą, todėl puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nepadarė ir neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, kas rodo visišką visuomenės vertybių sistemos atmetimą, neigiamą požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Tokias teismo išvadas sustiprina ir tai, kad anksčiau nuteistajam net tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas, lygtinio paleidimo metu yra įvykdęs apysunkį nusikaltimą. Teismas pažymėjo, jog nuteistasis pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo skolingas 13 809,51 Eur. Teismo nuomone, įvertinus D. Ž. elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma ilgalaike ir esmine, jį charakterizuojančius duomenis bei likusią pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, sprendė, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
II. Skundo argumentai ir prašymai
7. Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį, kuria atmestas jo skundas.
7.1. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė analizuodamas aplinkybes, nesusijusias su šios bausmės atlikimo nuteistąjį apibūdinančiomis aplinkybėmis. Pakankamai daug dėmesio skyrė nuteistojo praeities elgesio analizei ir tuo vadovaudamasis teikė išvadas. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai objektyviai vertino nuteistojo elgesio korekciją ir pastangas pavyzdingai elgtis bei prieštaringai ir kritiškai įvertino jo elgesio bausmės atlikimo metu padarytus pokyčius ir pažangą, mažinant kriminogeninius veiksnius, nepateikė reikšmingų argumentų, kodėl šiuo metu negalima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikius lygtinį paleidimą, ir kokios aplinkybės galėtų sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslus, neizoliuojant nuteistąjį nuo visuomenės. Pirmosios instancijos teismas teikė nepagrįstą išvadą, iš esmės nenurodė jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis išlieka pavojingas visuomenei.
7.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis šiuo metu pavyzdingai įvykdė ir laikosi jam nustatytų įpareigojimų. Jis per nustatytą laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, t. y. laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, tęsia darbinę veiklą pataisos namuose bei dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą pozityvus, jis nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, siekdamas rodyti pavyzdinę iniciatyvą. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį vykdo ir įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė aplinkybes, susijusias su darbe įvykusiu nelaimingu atsitikimu, kurio metu buvo sunkiai sužalotas ir per plauką neprarado gyvybės, kaip neturinčias reikšmės lygtiniam paleidimui. Nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl jo kaltės, tačiau, jo vertinimu, tiesiogiai yra susijęs su nustatytų įpareigojimų vykdymu.
7.3. Nuteistasis pažymi, jog lygtinio paleidimo taikymas neatleidžia nuteistojo nuo likusios bausmės ir nesutrumpina skirtą bausmę, bet tik palengvina neatliktos bausmės dalies atlikimo sąlygas, vadovaujantis bausmės vykdymo tikslais proporcingumo principu, suteikiant galimybę nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų, nušalinimų ar kitokių prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo D. Ž. skundas atmetamas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, skundžiamos nutarties motyvais ir nuteistojo D. Ž. skundo argumentais, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti dėl skunde nurodomų argumentų nėra pagrindo.
10. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo). Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatyme numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam D. Ž. yra paskirta galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nuteistasis pradėjo atlikti 2021 m. balandžio 9 d., bausmės pabaiga numatyta 2024 m. rugpjūčio 23 d. Svarstymo metu (2022 m. balandžio 29 d.) neatlikta bausmės dalis sudarė 2 metai 3 mėnesiai 25 dienos. Įstatyme reikalaujamą 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2022 m. balandžio 7 d. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. Ž. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2022 m. balandžio 25 d. atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad D. Ž. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji įvertinta kaip aukšta. Toks rizikos įvertinimas savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, kadangi lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, tačiau stebima akivaizdi nuteistojo pažanga šią riziką mažinant. Taigi, tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Nagrinėjamu atveju, nei Komisija, nei apylinkės teismas neįžvelgė pagrindo pripažinti, kad nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip minėta, įvertinta aukšta, jau šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis su tokiu Komisijos ir žemesniojo teismo vertinimu nesutinka ir mano, kad jo atžvilgiu sprendimas priimtas visapusiškai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, yra neobjektyvus, nemotyvuotas. Apygardos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Įvertinus nuteistojo skundo turinį, skundžiamos nutarties, o taip pat ir Komisijos nutarimo argumentus, darytina išvada, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pateiktą socialinio tyrimo išvadą (joje yra aiškiai išskirtos sritys, kuriose nuteistasis turėtų daryti didesnę pažangą) ir nuteistojo asmens bylos medžiagą. Nors toks sprendimas ir neatitinka nuteistojo asmeninių lūkesčių, tačiau jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apygardos teismas neturi pagrindo jį panaikinti.
14. Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos ir socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. Ž. yra (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, ankstesnių bausmių atlikimo metu įgijo keletą profesinių kvalifikacijų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (asmens bylos l. 85). Bausmės atlikimo metu dalyvauja mokymosi procese, šiuo metu siekia įgyti santechniko profesinę kvalifikaciją (asmens bylos l. 90). (duomenys neskelbtini) dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ programoje; 2021 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) įsakymu ir jo paties prašymu buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), vėliau perkeltas į (duomenys neskelbtini), o 2021 m. gruodžio 22 d. paskirtas į (duomenys neskelbtini); 2021 m. gegužės 5 d. atliko gerbuvio darbus; 2021 m. birželį pradėjo dalyvauti „Smurtinio elgesio keitimo“ programoje; 2021 m. lapkričio 9 d. lankėsi „Carito“ savanorių vedamoje konsultacijoje; laisvės atėmimo bausmės metu pasižymėjo nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų laikymusi; nebaustas, tačiau ir neskatintas (asmens bylos l. 90). Nuteistasis bausmę atlieka (duomenys neskelbtini); išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, planuoja įsidarbinti UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) (asmens bylos l. 86). D. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė (duomenys neskelbtini) su E. Z., turi dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Iš pirmosios santuokos turi sūnų, kuriam (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu socialinius ryšius palaiko su žmona, vaikais ir broliu telefonu, yra jų lankomas. Nuteistojo teigimu, jo tėvai (duomenys neskelbtini) (asmens bylos l. 86). Lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai.
15. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.
16. Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos ir socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. Ž. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta už dviejų sunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, ir vieno apysunkio nusikaltimo nuosavybei padarymą. Paskutiniuose priimtuose apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose nurodoma, kad savo kaltę dėl sunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, D. Ž. pripažino tik iš dalies, o dėl apysunkio nusikaltimo nuosavybei kaltę išvis neigė. Nors nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdis ir laipsnis buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, skiriant bausmę, šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę ir visumoje yra reikšmingos. Nuteistojo asmenybės vertinimas nereiškia subjektyvios jo charakterio savybių analizės. Tai yra konkrečių faktinių aplinkybių, atspindinčių asmens vidines nuostatas ir jo elgesio motyvus, vertinimas. D. Ž. praeityje yra teistas 16 kartų, net keliolika kartų už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tai rodo, jog nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinės, priešingai, buvo nulemtos susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Pažymėtina ir tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu, o daromi nusikaltimai sunkėja. Nurodytos aplinkybės neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Be to, anksčiau nuteistajam net tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas, lygtinio paleidimo metu yra įvykdęs apysunkį nusikaltimą. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, tačiau pagal vykdomuosius dokumentus įsiskolinimų nėra padengęs (iš 13 809,51 Eur sumokėta 313,15 Eur (iš darbo užmokesčio) ir 215,88 Eur (iš trečiųjų asmenų gautų lėšų)). Pagal OASys vertinimo metodiką D. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta. Tokia ji išliko viso bausmės atlikimo metu. D. Ž. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo pačio nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o aukštai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Dėl šių priežasčių pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įvertinus D. Ž. elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma ilgalaike ir esmine, jį charakterizuojančius duomenis bei likusią pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, spręstina, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu D. Ž. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo.
17. Pažymėtina, jog pateiktame skunde nuteistasis tikina darantis pažangą, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Galima pastebėti, kad pastarojo skundas yra paremtas daugiausiai deklaratyviais, bendro pobūdžio teiginiais, be to, priešingai nei teigiama skunde, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo. Būtent nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nepadaryta pakankama pažanga mažinant pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, o ne padarytų nusikaltimų sunkumas, ankstesnių teistumų faktas nulėmė nuteistajam nepalankaus sprendimo priėmimą, t. y. netaikyti lygtinio paleidimo.
18. Taigi, šiuo atveju, vertinant pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, specialistų nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį D. Ž., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.