- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-26
- Bylos Nr.
- 1S-1613-238/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. nuteistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šios bausmės iš dalies pridėta neatlikta laisvės atėmimo bausmė, paskirta Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 8 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2008-07-10, bausmės pabaiga – 2018-07-10. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 metai 11 mėnesių 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014 m. liepos 31 d.).
Nuteistasis V. G. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija 2014 m. rugpjūčio 4 d. priimtu nutarimu Nr. 95-345 nutarė taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 11 mėnesių 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014 m. liepos 31 d.) laisvės atėmimo bausmės, siūlyti nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 77 balai, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad V. G. atlieka bausmę už įvairaus sunkumo nusikaltimus, tarp jų ir už padarytą labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymą), ne kartą teistas, jam buvo ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, polinkį nusikalsti, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 11 mėnesių 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014-07-31), dar yra gana didelė. Nors iš pažymos apie nuteistojo gautas nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis net penkiolika kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas tik keturis kartus, tačiau galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi, darytina išvada, jog jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas, savo elgesį nuteistasis koreguoja tik nuo 2012 m. vidurio. Nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 77 balai, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, o ne žema. Be to, pagal HCR-20 smurto vertinimo metodiką nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra taip pat vidutinė. Nors nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Psichologinės tarnybos bei Socialinio tyrimo išvadose nurodoma, kad nuteistasis gali pasiduoti kriminalinių kompanionų įtakai, pataisos namuose turėjo neigiamai charakterizuojamų draugų, ne visada atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką, laisvėje vartojo alkoholį, išpūstai vertina savo vertę, savivaizdis neturi realaus pagrindo, neformalios nuteistųjų tradicijos šiuo metu nėra svarbios, nors gali ir pasireikšti, yra pagrindo manyti, kad neseniai vadovavosi tokiomis nuostatomis, išskiriami kriminogeniniai veiksniai bei pakartotinių nusikaltimų riziką didinantys veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, ankstesni nusikaltimai, išsilavinimas, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys; pagrindiniai nuteistojo smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje didinantys veiksniai – jaunas amžius pirmo smurtinio nusikaltimo metu, ankstesnių teistumų istorija, delinkventinis elgesys paauglystėje.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai. Skunde nurodo, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis neturėtų būti kriterijus ir argumentas, lemiantis nuteistojo nepaleidimą iš pataisos įstaigos. Teigia, kad galiojantys įstatymai neskirsto neatliktų laisvės atėmimo bausmės dalių į pakankamai dideles ar pakankamai mažas, o jo atlikta bausmės dalis yra būtent tokia, kokios reikalauja BVK 157 straipsnio nuostatos. Mano, kad teismas nutartyje teigia, jog Komisija neišmano savo darbo, kadangi nutartyje konstatavo, kad nutarimas yra nepagrįstas, tačiau Komisija susideda iš kvalifikuotų ir didelę darbo patirtį su nuteistaisiais turinčių pareigūnų, kurie turi pakankamai patirties ir kvalifikacijos surašyti pagrįstą nutarimą. Vien tai, kad teismas rėmėsi argumentais, paimtais iš Komisijos nutarimo, kurį patvirtinti, kaip teigia, nėra pagrindo, verčia susimastyti apie nutarties teisinį pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. G. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).
Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino anksčiau paminėtas nutartyje nurodytas aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą (padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs nepataisomas pasekmes), nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus (anksčiau teistas 3 kartus), nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu (net 15 kartų baustas drausmine tvarka, skatintas tik 4 kartus, ir nors galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas, savo elgesį nuteistasis koreguoja tik nuo 2012 m. vidurio) ir kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos darant išvadas dėl asmenų nusikalstamo elgesio rizikos. Pažymėtina ir tai, kad V. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (77 balai pagal OASys) yra vidutinė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo V. G. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nesiremia pataisos įstaigos nuteistajam palankiu nutarimu dėl lygtinio paleidimo, kadangi Komisijos nariai yra kvalifikuoti pareigūnai, atmestini. Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus, nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Konstatuotina, kad dar neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, palyginus su paskirtąja bausme, yra gana didelė. Paleidus nuteistąjį V. G. lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik apelianto pabrėžiamais lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui. Per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali V. G. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Taip pat pabrėžtina, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo, nes jis pernelyg švelniai nubaustas.
Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo V. G. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo V. G. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.