Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. T. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. T. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2023 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. ADP1-200, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Skunde nurodė, kad pareiškėjas yra Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos narys. Jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl neva netinkamai organizuoto pavaldinio A. Š. darbo vykdant kontrolę naftos produktais užterštame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kaltinamas neveikimu, t. y., kad nesėmė aktyvių priemonių užtikrinti administracinio nusižengimo tinkamą tyrimą, taršos nutraukimą ir žalos gamtai apskaičiavimą. Tyrimo išvadoje konstatuota, kad jis neatliko savo pareigų, dėl ko jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas nesutinka su išvada ir argumentuoja, kad jis tinkamai organizavo pavaldinio darbą pagal teisės aktų reikalavimus, o užteršto sklypo tyrimas buvo sudėtingas ir reikalavo detalių išaiškinimų. Jis tvirtina, kad dėjo maksimalias pastangas išaiškinti visas aplinkybes ir laikėsi nustatytų procedūrų, įskaitant privalomųjų nurodymų davimą ir jų vykdymo kontrolę. Be to, tyrimas dėl kuro išsiliejimo iš pradžių buvo laikomas vagyste ir buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tik vėliau, prokuratūrai jį nutraukus, byla buvo perduota Departamentui dėl žalos gamtai nustatymo. Pasak pareiškėjo, ši situacija buvo sudėtinga ir reikalavo atidumo, todėl išvadoje jo kaltė konstatuota formaliai, be išsamaus aplinkybių tyrimo.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas apie galimą taršą naftos produktais buvo informuotas dar 2022 m. lapkričio mėn. Tai buvo nustatyta Jurbarko policijai tiriant dyzelinio kuro vagystę, kai paaiškėjo, kad teršalai galėjo ištekėti į aplinką iš privačios teritorijos. Aplinkos apsaugos specialistai vietoje nustatė, kad naftos produktų kvapas sklido iš šulinių, o laboratoriniai tyrimai parodė didelę taršą (1 500 mg/l). Preliminariais duomenimis, į aplinką galėjo patekti apie 5 m³ dyzelinio kuro. Nepaisant šių duomenų, pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų ir nesiėmė tyrimo organizavimo. Pareiškėjas tik 2023 m. birželio 7 d. kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nors apie incidentą buvo žinoma jau 2022 m. lapkritį. Be to, jo pavaldinys, vyriausiasis specialistas A. Š., netinkamai vykdė tyrimą – nebuvo surašytas apžiūros aktas, nepradėta administracinė teisena, nebuvo apskaičiuota žala gamtai. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti pavaldinių darbą ir užtikrinti, kad būtų laiku priimti reikiami sprendimai dėl aplinkos taršos. Dėl šių pažeidimų jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Atsakovo teigimu, tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs Departamento pareigūnas išsamiai išnagrinėjo visus tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviuosius, objektyviuosius požymius bei kitas aplinkybes, svarbias tarnybinės nuobaudos skyrimui, nurodytas teisės aktuose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. ADP1-200, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) G. T. 2022 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. AD5-22728 kreipėsi į Jurbarko r. sav. merą ir nurodė, kad Jurbarko policijai tiriant dyzelinio kuro vagystę, nustatyta požeminio vandens tarša naftos produktais. Taršos židinys – privatus sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir prašė artimiausiu metu organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo komisijos posėdį šios problemos sprendimui.

Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas A. Š. 2022 m. lapkričio 21 d. tarnybiniu pranešimu informavo Departamento Kauno valdybos (duomenys neskelbtini) S. P. apie iš policijos pareigūno V. V. 2022 m. lapkričio 3 d. gautą informaciją, kad Jurbarko policijai tiriant dyzelinio kuro vagystę, namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kilo įtarimas, kad kuras ne pavogtas, o ištekėjo į aplinką. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kartu su policija nuvykus į vietą ir apžiūrėjus šalia kuro talpyklos esančius drenažinius ir šachtinius šulinius, buvo jaučiamas naftos produktų kvapas. Taip pat nurodyta, kad laboratorijai atlikus vandens mėginio tyrimus, naftos produktų koncentracija siekė 1 500 mg/l. Nurodyta, kad preliminariais duomenimis į aplinką galėjo patekti iki 5 m³ dyzelinio kuro. Su šiuo tarnybiniu pranešimu G. T. susipažino 2022 m. lapkričio 23 d.

Be to, G. T. pavaldinys, Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas A. Š. netinkamai surašė 2 privalomuosius nurodymus (2023 m. sausio 25 d. Nr. PN-47 ir 2023 m. vasario 20 d. Nr. PN-127), todėl nebuvo pradėta administracinės teisenos procedūra. A. Š. susirgus pareiškėjas perėmė savo žinion tyrimą, t. y. 2023 m. balandžio 17 d. atliko užteršto sklypo apžiūrą ir 2023 m. gegužės 18 d. surašė naują privalomąjį nurodymą Nr. PN-418. Pareiškėjas 2023 m. birželio 7 d. raštu Nr. AD5-11602 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą prašant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 2 dalį.

Pagal Departamento direktoriaus pavaduotojos J. R. 2023 m. balandžio 6 d. tarnybinį pranešimą „Dėl tarnybinio atlikimo ((duomenys neskelbtini))“ Nr. BDR-1237, Departamento direktorius nurodė Vidaus tyrimų skyriui (toliau – Skyrius) pradėti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas buvo įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, kadangi būdamas (duomenys neskelbtini) bei žinodamas apie aukščiau aprašytą situaciją, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų tinkamai ir operatyviai užfiksuotas administracinis nusižengimas, nustatyti ir patraukti atsakomybėn kalti asmenys, visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, nutraukta tarša, paskaičiuota padaryta žala gamtai (žala neskaičiuota nei užteršus gruntą, nei paviršinį ir požeminį vandenį).

Skyrius 2023 m. balandžio 18 d. pareiškėjui pateikė pranešimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. TNT-33, kuriame buvo pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Skyriuje 2023 m. balandžio 25 d. gautas paaiškinimas dėl pradėto tarnybinio nusižengimo kuriame pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su nurodytais tarnybinio nusižengimo kaltinimais.

Skyrius, atlikęs faktinių aplinkybių tyrimą nustatė, kad pareiškėjui pavaldus pareigūnas – Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas A. Š., pagal Jurbarko policijos komisariato pareigūnų 2022 m. lapkričio 3 d. pateiktą informaciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl dyzelinio kuro vagystės iš požeminės talpos, adresu (duomenys neskelbtini), galimai netinkamai vykdė tyrimą dėl galimos didelės aplinkos taršos naftos produktais. Tai yra, nepaisant to, kad pareiškėjas nustatė galimą administracinį nusižengimą ir gamtos taršą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesurašė apžiūros akto, nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, neužregistravo veikos administracinių nusižengimų registre, nepaskaičiavo padarytos žalos gamtai, nedavė privalomojo nurodymo dėl nustatytos taršos naftos produktais, nurodant nedelsiant nutraukti taršą. Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), nevykdė pareigos taip organizuoti padalinio darbą, kad būtų užtikrinta pavaldinių darbo kontrolė ir savalaikiai priimti atitinkami su struktūrinio padalinio veikla susiję sprendimai. Žinodamas apie tai, kad jo pavaldinys nerinkamai vykdė savo pareigas, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų tinkamai ir operatyviai užfiksuotas administracinis nusižengimas, nustatyti ir patraukti atsakomybėn kalti asmenys, visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, nutraukta tarša, paskaičiuota padaryta žala gamtai.

Departamento direktorius 2023 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. ADP1-200 „Dėl G. T. tarnybinio nusižengimo“, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, paskyrė Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) G. T. tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento 2023 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. ADP1-200, kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) (toliau – VTĮ), taip pat Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Tvarkos aprašas).

VTĮ nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus. VTĮ 16 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis; laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose įtvirtinti reikalavimai valstybės tarnautojams laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, yra bendro pobūdžio. Minėtos VTĮ normos, kurios yra blanketinės, gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą).

Tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VII skyrius „Valstybės tarnautojų skatinimas ir atsakomybė“, taip pat Tvarkos aprašas.

Pagal VTĮ 32 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tvarkos aprašo numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veikimą ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas teises akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, padarymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-200/2011, 2014 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 756-825/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-971/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520- 971/2013). Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Tarnybos nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5520-2748/2012).

Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (VTĮ 33 straipsnio 2 dalis). Pagal VTĮ 33 straipsnio 3 dalį už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų.

Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę. Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y., objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų įstatyme, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Nagrinėjamu atveju atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. būdamas valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnu, eidamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas, 2022 m. lapkričio 24 d. susipažinęs su pavaldaus pareigūno A. Š. 2022 m. lapkričio 24 d. tarnybiniu pranešimu Nr. BDR-3870 apie taršą naftos produktais privačioje namų valdoje, adresu – (duomenys neskelbtini), neatsakingai ir paviršutiniškai jį vertino, nesiėmė aktyvių veiksmų organizuoti padalinio darbo, nepriėmė su struktūrinio padalinio veikla susijusio sprendimo pavesti pavaldžiam pareigūnui atlikti tyrimą dėl nustatytų aplinkybių, tai yra, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena, užregistruota veika Administracinių nusižengimų registre, visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, nedelsiant duotas privalomasis nurodymas nutraukti taršą, paskaičiuota padaryta žala gamtai, tinkamai nekontroliavo, kad 2023 m. sausio 25 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-47 būtų tinkamai ir laiku įteiktas fiziniam asmeniui, todėl tokiu savo neveikimu padarė tarnybinį nusižengimą (neatsargumo kaltės forma) ir pažeidė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. AD1-178, 9, 13 punktus, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. AD1-216 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, 6.7.1, 6.7.2 papunkčius, Privalomojo nurodymo davimo, formos pildymo, įvykdymo termino nustatymo, įteikimo, įvykdymo termino pratęsimo bei įvykdymo kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. AD1-158 „Dėl privalomojo nurodymo formos ir pildymo reikalavimų patvirtinimo“, 24.4, 24.5 papunkčius, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą prevencijos principą, 4 punkte įtvirtintą atsakomybės neišvengiamumo principą, 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, 20 straipsnį ir VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktus.

Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu įsakymu grindžia tuo, jog jis ėmėsi visų teisės aktuose numatytų veiksmų taršos atvejo tyrimui ir administracinės atsakomybės taikymui užtikrinti. Jis teigia, kad neturėjo objektyvios galimybės anksčiau pradėti administracinio nusižengimo teisenos, nes informacija apie galimą taršą buvo pateikta etapais, o galutinius duomenis apie taršos mastą ir padarinius gavo tik po laboratorinių tyrimų. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios administracinė teisena nebuvo pradėta laiku, buvo pavaldinio A. Š. klaidos, už kurias jis negali būti laikomas asmeniškai atsakingu. Vis dėlto, perėmęs tyrimą, jis ėmėsi visų reikiamų veiksmų – organizavo užteršto sklypo apžiūrą, surašė naują privalomąjį nurodymą ir kreipėsi į prokuratūrą dėl galimo nusikaltimo. Pareiškėjas taip pat teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvados yra nepagrįstos, nes nebuvo objektyviai įvertintos visos faktinės aplinkybės, neatsižvelgta į tai, kad jis veikė pagal tuo metu turėtą informaciją ir atliko reikiamus veiksmus situacijai suvaldyti. Be to, jo nuomone, paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga, nes nėra įrodyta, kad jis sąmoningai ar aplaidžiai neatliko savo pareigų, o nustatyti trūkumai buvo pašalinti jam perėmus tyrimą.

VTĮ 16 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tarnautojų pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 punktas); laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 punktas); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 4 straipsnyje įtvirtinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principai, tarp kurių, prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai (1 punktas); minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą (2 punktas); atsakomybės neišvengiamumo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes (4 punktas). Pagal AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti.

Kaip jau minėta, pareiškėjas savo skunde teigia, kad tinkamai organizavo padalinio darbą ir atliko visus būtinus veiksmus pavaldiniui įpareigoti ištirti taršos atvejį bei pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Tačiau, teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė nei pasitarimų protokolų, nei elektroninių laiškų, nei kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis iš tiesų ėmėsi aktyvių veiksmų užtikrinti tinkamą tyrimą. Vien tai, kad privalomasis nurodymas buvo pakartotinai išsiųstas ir, remiantis Lietuvos pašto siuntų sekimo duomenimis, įteiktas, savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas atliko nuoseklią ir veiksmingą pavaldinių veiklos priežiūrą. Be to, nėra pateikta duomenų, kad jis būtų ėmęsis aktyvių priemonių sklandžiam taršos atvejo tyrimui organizuoti, o ne tik pasikliovęs pavaldinio atliktais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), todėl būtent jis buvo tiesiogiai atsakingas už veiksmingą pavaldžių pareigūnų veiklos koordinavimą ir kontrolę. Pareiškėjo pareiga buvo ne tik pavesti užduotis, bet ir užtikrinti jų tinkamą vykdymą. Tuo atveju, net jei būtų pripažinta, kad pareiškėjo pavaldinys A. Š. padarė klaidų tiriant taršos atvejį, tai vis vien neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės, kadangi jis privalėjo užtikrinti efektyvią darbo organizaciją ir, kilus neaiškumams, laiku imtis korekcinių priemonių. Pareiškėjo skunde nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus jis atliko siekdamas ištaisyti pavaldinio trūkumus ar kokias prevencines priemones taikė, jog ateityje panašūs pažeidimai nepasikartotų. Pažymėtina, kad vienas esminių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų yra atsakomybės neišvengiamumas. Tai reiškia, kad kontrolės institucijos ir jų pareigūnai turi veikti operatyviai ir užtikrinti, jog kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas atsakomybėn ir laiku nubaustas. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas delsė imtis veiksmų ir tik gavęs papildomą informaciją ėmėsi priemonių, kurios jau turėjo būti atliktos anksčiau. Tokie veiksmai prieštarauja ne tik AAVKĮ įtvirtintiems principams, bet ir VTĮ nustatytam valstybės tarnautojo pareigos tinkamai atlikti pavestas užduotis reikalavimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl tariamai tinkamo darbo organizavimo ir objektyvių kliūčių administracinio tyrimo pradėjimui nėra pagrįsti, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo aktyvų įsitraukimą į padalinio darbo koordinavimą, o faktiniai duomenys rodo, kad jo veiksmai buvo nepakankami ir neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Nors pareiškėjas skunde nurodo veiksmus, kuriuos jis atliko perėmęs tyrimą iš savo pavaldinio A. Š. jo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau svarbu pažymėti, kad šie veiksmai buvo atlikti tik gerokai vėliau, kai padariniai dėl jo neveikimo jau buvo įvykę. Kaip nurodyta Departamento atsiliepime, dėl šių konkrečių veiksmų atsakovas pretenzijų neturi, tačiau, teismo vertinimu, jie nepaneigia fakto, kad iki tol pareiškėjas neužtikrino tinkamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, o jo neveikimas prisidėjo prie aplinkos taršos tęstinumo ir nepagrįsto uždelsimo imtis būtinų teisinių priemonių. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės esmė yra operatyvumas ir prevencija, todėl negalima pateisinti delsimo tuo, kad vėliau vis dėlto buvo imtasi veiksmų. Pareiškėjas, kaip patyręs specialistas, turėjo suprasti, kad laiku neinicijuotas tyrimas gali turėti reikšmingų pasekmių tiek taršos plitimo, tiek atsakingų asmenų nustatymo bei patraukimo atsakomybėn aspektu. BK 270 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus suponuoja pareigą laiku reaguoti į galimus pažeidimus, o ne tik konstatuoti padarinius po ilgo delsimo. Taigi, net ir pripažįstant, kad pareiškėjas atliko tam tikrus veiksmus vėlesniame etape, tai nepaneigia jo atsakomybės už ankstesnį neveikimą. Pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), pareiga buvo užtikrinti ne tik pavaldinių veiksmų koordinavimą, bet ir savalaikį bei efektyvų atsaką į nustatytus pažeidimus, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

Pareiškėjas skunde teigia, jog jo atžvilgiu pritaikyta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra per griežta. Pažymėtina, jog kaip matyti iš Skyriaus atlikto tarnybinio tyrimo, pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, kuris neapsiribojo vien pavienių veiksmų neatlikimu, bet sisteminiu neveikimu, nulėmusiu reikšmingas neigiamas pasekmes aplinkos apsaugos srityje. Būdamas (duomenys neskelbtini), pareiškėjas privalėjo organizuoti padalinio darbą taip, kad būtų užtikrinta pavaldinių veiklos kontrolė ir savalaikiai priimti atitinkami sprendimai, būtini tinkamam funkcijų vykdymui. Tyrimo metu nustatyta, kad jis, turėdamas informaciją apie savo pavaldinio netinkamai vykdomas pareigas, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų operatyviai užfiksuotas administracinis nusižengimas, nustatyti ir patraukti atsakomybėn kalti asmenys, išsamiai ir objektyviai ištirtos aplinkybės, nutraukta tęsiama aplinkos tarša bei paskaičiuota gamtai padaryta žala. Nepaisant aiškių atsakomybių, įtvirtintų teisės aktuose, pareiškėjas nei pats ėmėsi aktyvių veiksmų, nei davė aiškius nurodymus jam tiesiogiai pavaldiems pareigūnams, kad būtų tinkamai reaguota į situaciją. Dėl tokio jo neveikimo buvo pažeisti AAVKĮ reikalavimai, valstybės tarnautojų etikos kodekso nuostatos, pareigybės aprašymo reikalavimai ir VTĮ nuostatos. Papeikimas, kaip tarnybinė nuobauda, buvo skirta ne vien dėl formalių pareigų nevykdymo, bet ir dėl to, kad toks neveikimas turėjo realių padarinių – neužtikrinta efektyvi aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, buvo tęsiama tarša, o būtinos priemonės buvo inicijuotos pavėluotai.

Teismo vertinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs Departamentas, nagrinėjamu atveju, išsamiai išnagrinėjo visus tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviuosius, objektyviuosius požymius bei kitas aplinkybes, svarbias tarnybinės nuobaudos skyrimui, nurodytas VTĮ 33 straipsnio 2 dalyje. Šio tyrimo rezultatai užfiksuoti motyvuotoje 2023 m. birželio 12 d. išvadoje Nr. TNT-64. Šiuo atveju subjektas – pareiškėjas, tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – pareiškėjo nustatytas neteisėtas neveikimas, tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai pareiškėjo, neatlikusio jam pavestas pareigas, kaltė, kuri kaip nurodyta, pasireiškė neatsargumu. Pareiškėjo neteisėta veika pasireiškė neveikimu, jis privalėjo ir galėjo įvertinti savo veikos neteisėtumą bei dėl jos kylančias pasekmes, turėjo ir galėjo imtis aktyvių veiksmų, tačiau dėl aplaidumo to nepadarė. Akivaizdu, jog pareiškėjo elgesys prisidėjo prie visuomenės pasitikėjimo aplinkos apsaugos sistema griovimo, jis menkino Aplinkos apsaugos departamento, kaip institucijos, prestižą ir formavo neigiamą įvaizdį apie jo veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei taikomi itin griežti reikalavimai, tokio pobūdžio neveikimas negali būti toleruojamas ir už jį turi būti taikoma proporcinga atsakomybė. Tarnybinė nuobauda – papeikimas – šiuo atveju, yra ne per griežta, o adekvati ir proporcinga priemonė, atsižvelgiant į pareiškėjo padarytą pažeidimą ir jo sukeltas pasekmes.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į aktualų teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas laikantis objektyvumo, nešališkumo ir išsamumo principų. Tyrimo metu buvo nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, įtvirtinti VTĮ 33 straipsnio 2 dalyje, o surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai atitiko tarnybinio pažeidimo požymius. Pareiškėjas skunde visiškai nepagrįstai teigia, jog tyrimas atliktas neatsižvelgiant į visas faktines bei teisines aplinkybes ir kad situacija buvo vertinta vienpusiškai ar paviršutiniškai. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad tyrimo metu buvo įvertinti visi reikšmingi aspektai, atsižvelgta į surinktus įrodymus bei galiojančius teisės aktus, o tyrimo išvados grindžiamos aiškiais ir objektyviais argumentais. Teismas pažymi, kad 2023 m. birželio 12 d. išvada Nr. TNT-64 yra išsami ir pagrįsta – joje nuosekliai ir aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas išsamus teisinis vertinimas ir tinkamai atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis. Tyrimo eigoje buvo ne tik išanalizuoti pareiškėjo veiksmai ir jų atitiktis teisės aktų reikalavimams, bet ir įvertintos jų pasekmės, kurios turėjo reikšmingą įtaką aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei. Be to, svarbu pažymėti, kad net ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga, kurios nariu yra pareiškėjas, 2023 m. liepos 3 d. rašte Nr. LAAA17-56(23) pritarė tarnybinės nuobaudos skyrimui. Tai tik dar kartą patvirtina, kad tarnybinės atsakomybės taikymas buvo teisėtas, pagrįstas ir proporcingas padarytam nusižengimui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl tariamo tyrimo šališkumo ar nepakankamo aplinkybių vertinimo laikytini nepagrįstais.

Sprendžiant pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą buvo įvertintos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės, be to svarbu ir tai, jog Departamento direktoriaus 2023 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. ADP1-180 pareiškėjui jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad būdamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu ir žinodamas savo kaip pareigūno įgalinimus, piktnaudžiavo valstybės tarnyba, pažeidė VTĮ nuostatas, eilę teisės aktų, taip pat nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių. Pažymėtina, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl minėto Departamento direktoriaus 2023 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. ADP1-180 panaikinimo, tačiau Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio tarnautojo kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes ir kitas jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą.

Apibendrinant nurodytus argumentus, teismas vertina, jog atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant 2023 m. birželio 12 d. išvadą Nr. TNT-64 bei priimant skundžiamą Departamento 2023 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. ADP1-200, nebuvo padaryta esminių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidimų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti ir visapusiškai išanalizuoti duomenys, kurie pakankami išvadai padaryti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tarnybinio nusižengimo pobūdį, sudėtingumą, pareiškėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes skirti pareiškėjui įstatyme nustatytą tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Todėl, remiantis nurodytais argumentais, skundžiamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, o teisinio pagrindo jį naikinti nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas skundu taip pat prašė atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai.

Nagrinėjamu atveju, sprendimu atmetus pareiškėjo skundą, t. y. sprendimą priėmus atsakovo naudai, skundu pareikštas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.