Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2014 m. gruodžio 31 d., apie 15.53 val., Ančios g., Skaudvilės mstl., Tauragės r., vairuodamas automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio sukdamas į dešinę, apledėjusioje nuokalnėje nesuvaldė transporto priemonės, dėl ko apgadino stovėjusio pastato stogą ir savo vairuojamą automobilį. Tokiais veiksmais V. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d.

V. J. taip pat buvo kaltinamas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., tai yra tuo, kad pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos apie tai nepranešęs policijai.

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, patraukiant V. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. bei paskiriant administracinę nuobaudą – baudą nuo 868 EUR iki 1158 EUR su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. J. suprato, jog padarė eismo įvykį. Apeliantas pabrėžia, kad vis dėlto jis yra vairuotojas ir privalo žinoti teisės aktus, reglamentuojančius eismą. Apeliantas paaiškina, kad įvykus eismo įvykiui, vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, yra du būdai eismo įvykiui įforminti, tai yra pagal KET 220 p. užpildyti eismo įvykio deklaraciją su nukentėjusiuoju, o jeigu jo nėra, pagal KET 222 p. privaloma pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šiuo atveju pranešti nukentėjusiajam buvo įmanoma, kadangi pats nukentėjusysis pranešė apie eismo įvykį policijai.

Skunde pažymima, kad Tauragės rajono apylinkės teismas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje yra nagrinėjama visai nepanaši situacija.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad KET yra įtvirtinta, jog tais atvejais, kai nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudytojai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Vadinasi, eismo įvykio deklaracijos teisiniame reguliavime pabrėžiama ne tik tai, kad deklaracija turi būti užpildoma (surašoma) eismo įvykio vietoje ir visų su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių, bet ir tai, kad tai turi būti padaryta nedelsiant. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad eismo įvykio deklaracijos surašymo teisiniame reguliavime nėra nustatyta galimybės šios deklaracijos surašymą atidėti vėlesniam laikui, po su eismo įvykiu susijusių asmenų, tarp jų ir nukentėjusiųjų, paieškos, tarimosi su jais ir ne eismo įvykio vietoje ar pan. Elgiantis priešingai, tokios deklaracijos užpildymas ir pati deklaracija laikytina nesukeliančia pagrindinės, jos tikslą atitinkančios teisinės paskirties – sudaryti prielaidas išvengti administracinės teisenos dėl sukelto eismo įvykio.

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad iš eismo įvykio deklaracijos užpildymo teisinio reguliavimo matyti, kad neužpildžius šios deklaracijos nedelsiant eismo įvykio vietoje ir dalyvaujant ne visiems su eismo įvykiu susijusiems asmenims, vėliau nei policijos pareigūnams, tiriantiems tokį eismo įvykį, nei teismams, nagrinėjantiems administracines bylas dėl tokių eismo įvykių, nekyla pareiga aiškintis nukentėjusio asmens pozicijos dėl galimybės susitaikyti, taip pat to, ar jis būtų sutikęs pildyti eismo įvykio deklaraciją.

Apeliantui nesuprantama, kaip asmuo galėjo sąžiningai klysti dėl savo veiksmų, nes yra reglamentuota, ką daryti, jei yra padaromas eismo įvykis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra parašyta grįžti namo, pasikonsultuoti su tėvais ir panašiai, todėl daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir vadovautis teisės aktais.

Skunde nurodoma, kad apie eismo įvykį pranešė nukentėjusieji 2014-12-31 15.53 val. Policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą atvyko tik apie 16.30 val., tai yra maždaug už 40 minučių. V. J. teigia, kad grįžo į eismo įvykio vietą už 15 minučių, tai, apelianto nuomone, yra akivaizdus melas. Be to, pastato savininko sūnus K. B. paaiškino, kad maždaug 15 val. 40 min. dirbdamas savo gyvenamojo namo kieme išgirdo, kad į jo ūkinio pastato sieną atsitrenkė mašina. Nuėjęs pažiūrėti pastebėjo, kad į ūkinio namo sieną atsitrenkė mėlynos spalvos automobilis VOLKSWAGEN GOLF, kurio valstybinių numerių tiksliai neįsidėmėjo. Vairuotojas, atsitrenkęs į pastatą, greitai nuvažiavo link Skaudvilės m. esančios parduotuvės „Maxima“.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad net ir pats V. J. paaiškino, kad atsitrenkęs į ūkinį pastatą iš eismo įvykio vietos pasišalino, nežinojo, kad apie eismo įvykį reikia pranešti policijai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde V. J. kaltė, padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, daugiausiai grindžiama Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nustatančiomis teisėtą vairuotojo, padariusio eismo įvykį, elgesio modelį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad V. J. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams, neieškojo ūkinio pastato savininko ir kuriam laikui pasišalino iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienodindamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013; 2AT-7-3-2013). Tiesioginė tyčia pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai. Apygardos teismas, atkreipdamas dėmesį, kad V. J. praėjus išgąsčiui ir pakonsultavus tėvams pats grįžo į įvykio vietą, apie eismo įvykį pranešė draudimo atstovui, kaltės dėl sukelto eismo įvykio neneigė, administracinės bylos medžiagoje nėra duomenų, kad eismo įvykio padarymo metu būtų buvęs neblaivus, sprendžia, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog V. J. veikoje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo nėra tyčios (ATPK 10 str.), kartu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla atskiroje dalyje nutraukta pagrįstai.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.