Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-713-332-2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-08-27Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-07-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
1A-713-332-2014
Teisminio proceso Nr.
1-31-3-00009-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Vidmantas Mylė, Gražvydas Poškus
Kaltinamasis
K. Ž.
Advokatai
Petras Labanauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-713-332/2014Teisminio proceso Nr. 1-31-3-00009-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.8.1.2.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.1.; 2.4.; 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant gynėjui advokatui Petrui Labanauskui,išteisintajam K. Ž.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendžio, kuriuo K. Ž. išteisintas nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., privačios kaltintojos R. V. civilinis ieškinys dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d., 105 str. 6 d., privačios kaltintojos R. V. prašymas priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-11-03 per visuomenės informavimo priemonę (LNK televizijos laida „24 valandos“) paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie R. V., kuri paniekina ir žemina bei pakerta pasitikėjimą R. V., tai yra, jog R. V. yra skolinga K. Ž. 70 000, t. y. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį.

Apeliaciniu skundu privati kaltintoja R. V. panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad teismas nuosprendžio 7 lape nurodo, jog liudytoja A. L. teisme davė parodymus, tačiau toks asmuo pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas. Apeliantės teigimu, teismas priimdamas nuosprendį remiasi prasimanymu.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodo, kad liudytojų A. A., D. K. santykiai tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiąja yra neutralūs, kadangi ji juos skundė Finansinių nusikaltimų tarnybai, A. A. ir D. K. yra bendradarbiai, mano, kad jie gana artimai bendrauja., A. A. jai buvo iškėlęs dvi privataus kaltinimo bylas. Nurodo, jog tokia pat situacija yra ir su K. D., kuris ją skundė Finansinių nusikaltimų tarnybai ir jis yra etatinis liudytojas jai iškeltose privataus kaltinimo bylose.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, jog ji neva gavusi pinigus užmokėjo už kurą, tačiau po tariamo pinigų gavimo nėra jokių mokėjimo už kurą duomenų, nes didelį kiekį kuro buvo įsigyta būtent iki tariamo pinigų gavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai nagrinėjo bylą, nes iš esmės tenkino tik kaltinamojo reikalavimus, įsivėlė į parodymų vertinimą tikėjimo ir netikėjimo principu, nors jos nuomone buvo galima tiesos kriterijų patikrinti rašytiniais įrodymais, tokiais kaip (duomenys neskelbtini) unijoje esančiais K. Ž. paskolos byloje, (duomenys neskelbtini) unijos ir Lietuvos banko patvirtintomis paskolų išdavimo taisyklėmis. Šie rašytiniai įrodymai, pasak apeliantės, būtų buvę neneigtinais įrodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas jų iš (duomenys neskelbtini) unijos neišreikalavo.

Teismo posėdyje išteisintasis K. Ž. ir jo gynėjas prašė privačios kaltintojos R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Privačios kaltintojos R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad K. Ž. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Su apylinkės teismo nesutinka apeliacinį skundą pateikusi privati kaltintoja R. V., prašydama panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Pirmiausia pažymėtina, kad nu­tar­tis pa­nai­kin­ti nuosp­ren­dį ir per­duo­ti by­lą iš nau­jo nag­ri­nė­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui ga­li bū­ti pri­im­ta tik tais at­ve­jais, kai by­lą iš­nag­ri­nė­jo ša­liš­kas teis­mas ar­ba ji iš­nag­ri­nė­ta pa­žei­džiant BPK 224 ir 225 straips­niuo­se nu­sta­ty­tas teis­min­gu­mo tai­syk­les (BPK 326 straips­nio 1 da­lies 4 punktas). Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo šališkumu. Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, proceso dalyviams buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą, R. V. tokia teise pasinaudojo ir teismas R. V. pareikštą nušalinimą išsprendė, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų (155–156, 164–165 b. l.). Kitų duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį tendencingumą ar būtų nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo, nėra. Tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo privati kaltintoja, dar nereiškia, kad teismas buvo šališkas.

Atsižvelgdama į ankščiau išdėstytus argumentus bei apeliaciniame skunde pateiktų reikalavimų vertinimą kolegija pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismas, remdamasis objektyviu vidiniu įsitikinimu ir įstatymu, ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, ir atsižvelgęs į konkrečios bylos specifiką, padarė teisingas išvadas, todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, kaip prašė privati kaltintoja, nėra teisinio pagrindo.

Privačios kaltintojos R. V. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta liudytoja A. L., teisme apklausti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, teismas neobjektyviai nagrinėjo bylą, nes iš esmės tenkino tik kaltinamojo reikalavimus, byloje nėra jokių mokėjimo už kurą duomenų, yra nepagrįsti ir atmestini.

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-10 teisiamojo posėdžio protokolo (77 b. l.) matyti, jog liudytoja A. L. teisme apklausta, pati privati kaltintoja uždavė liudytojai klausimus. Byloje nėra tokių duomenų, jog liudytojai A. A., D. K., K. D. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti R. V., todėl netikėti liudytojų nuosekliais ir tapačiais parodymais teismas neturi pagrindo. Nepagrįstai privati kaltintoja nurodo, jog teismas tenkino tik kaltinamojo reikalavimus, nes kaip matyti iš teisiamųjų posėdžių protokolų R. V. prašymai taip pat buvo tenkinami.

Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad naikinti skundžiamą nuosprendį privačios kaltintojos R. V. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

privačios kaltintojos R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Vidmantas MylėGražvydas Poškus