Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-860-606/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
1-860-606/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
E.K.
Advokatai
Antanas Lekstutis
Baudžiamoji byla Nr. 1-860-606/2012Teisminio proceso Nr. (1-33-1-00841-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.6.; 1.2.4.8.1.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Erikai Palepšienei,dalyvaujant prokurorui Irmantui Balčiūnui,gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,nukentėjusiajai V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E.K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 2011 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį – 15 MGL, tai yra1950 Lt bauda. Bauda Nesumokėta;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą.

2012 m. birželio 9 d., apie 22.10 val., bute, esančiame adresu - (duomenys neskelbtini) artimoje aplinkoje, kaltinamasis E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavė smūgius nukentėjusiajai motinai V. K. į veidą, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. K. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino, ir parodė, jog, iš tiesų, tą vakarą jie su mama nukentėjusiąja V. K. susiginčijo, tačiau nurodė, jog smūgių pastarajai jis nesudavė. Kaltinamasis patikslino, kad jų santykiai su nukentėjusiąja yra įtempti, kadangi, kuomet jis grįžta iš Ukrainos, kur šiuo metu gyvena, motinai daug kas nepatinka, todėl ir kyla jų tarpusavio konfliktai.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad vakare, apie 22.10 val., sūnus E. K. į namus grįžo labai girtas, purvinais rūbais, su kuriais atsigulė ant lovos. Ji sūnaus paprašiusi purvinas kelnes nusivilkti, ir tuo pačiu paprašiusi atiduoti ryte paimtus raktus nuo bendrųjų patalpų. Sūnus dėl to labai supyko, pradėjo ją kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tarp jų kilęs žodinis konfliktas, po ko sūnus pradėjęs ją stumdyti, bei ranka, delnu sudavęs smūgius į veidą. Nukentėjusioji tikslaus suduotų smūgių skaičiaus negalėjo įvardinti, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jai buvę suduoti ne mažiau kaip trys ir ne daugiau nei penki smūgiai. Nukentėjusioji nurodė ir tai, jog į policiją ji kreipėsi nedelsiant, tačiau kreipėsi tik norėdama kad sūnų iškeldintų, o ne dėl jai suduotų smūgių.

Liudytojas A. V. paliudijo, kad iš Klaipėdos VPK gavus pranešimą apie šeimyninį konfliktą, nuvykus nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo durų juos pasitiko nukentėjusioji, kuri paaiškino, kad sūnus ją mušė ir išvarė iš namų bei perspėjo, kad pastarasis yra agresyvus. Liudytojas parodė, kad buto duris kaltinamasis atidarė tik po kurio laiko, ir tikrai buvo agresyviai nusiteikęs, rankoje laikė peilį, ko pasekoje asmens atžvilgiu buvo panaudotos specialios prievartos priemonės – dujos ir antrankiai. Liudytojas parodė ir tai, kad namuose buvusi netvarka, daiktai išmėtyti, išvartyti.

Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pareiškimą policijai pateikė 2012 m. birželio 9 d., 23.15 val. Nustatyta, kad nukentėjusioji nurodė, kad 2012 m. birželio 9 d., apie 22.10 val. adresu –(duomenys neskelbtini), sūnus E. K. ją sumušė, tai yra du kartus sudavė ranką jai per veidą (b. l. 1).

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad Klaipėdos AVPK vyr. patrulis J. J. nurodė, jog 2012 m. birželio 9 d., apie 22.30 val., iš Klaipėdos AVPK budėtojų dalies gavus pranešimą apie šeimyninį konfliktą ir nuvykus nurodytu adresu- (duomenys neskelbtini), juos pasitikusi nukentėjusioji V. K. paaiškino, kad sūnus ją mušė ir išvarė iš namų. Nustatyta, kad policijos pareigūnas nurodė, jog E. K. buvo agresyvus, rankoje turėjo peilį, į jokius policijos pareigūnų perspėjimus nereagavo, todėl asmens atžvilgiu buvo panaudoti koviniai veiksmai ir specialiosios prievartos priemonės (b. l. 4).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta – Minijos g. 147-428, Klaipėdos m., butas bendrabučio tipo name, ketvirtame aukšte. Nustatyta, jog daiktai, maisto produktai bute išmėtyti (b. l. 5-6).

Alkotesterio parodymais nustatyta, kad 2012 m. birželio 9 d., 22.35 val.. E. K. nustatytas 1,70 promilių girtumo laipsnis (b. l. 18).

Kaltinamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teigia jokių smūgių nukentėjusiajai motinai V. K. nesudavęs. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, bei atmestini kaip neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusioji V. K. policijos įstaigai pateikiant pareiškimą nurodė, jog 2012 m. birželio 9 d., apie 22.10 val., namuose, adresu – Minijos g. 147-428, Klaipėdos m., sūnus E. K. sudavė jai du smūgius ranka į veidą (b. l. 1). Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu nukentėjusioji vėlgi nurodė, jog 2012 m. birželio 9 d., apie 22.10, namuose –(duomenys neskelbtini), sūnus ranka, delnu sudavė jai į veidą ne mažiau kaip tris ir ne daugiau kaip penkis smūgius (b. l. 7-8). Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir tai, jog tai, kad 2012 m. birželio 9 d., apie 22.10 val., būnant namuose, sūnus jai sudavė delnu per veidą ne mažiau kaip tris ir ne daugiau kaip penkis kartus nukentėjusioji nurodė ir akistatos su kaltinamuoju metu (b. l. 42-43). Galiausiai nustatyta, jog faktą, kad 2012 m. birželio 9 d., apie 22.10 val., namuose, smūgiai delnu jai į veidą, ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip penki, buvo suduoti nukentėjusioji patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant išdėstytą, akivaizdu, jog jau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek per visą tolimesnį ikiteisminį tyrimą, kuomet procesiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti ir nukentėjusiosios parodymai užfiksuoti kelis kartus, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiosios parodymai visais atvejais be išimties buvę nuoseklūs ir visiškai analogiški. Nustatyta, jog nukentėjusiosios apklausos atliktos ir nukentėjusiosios parodymai užfiksuoti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų. Imant domėn nukentėjusiosios parodymų identiškumą, procesinių veiksmų, kuomet nukentėjusiosios parodymai užfiksuoti, atitikimą įstatymui, netikėti, abejoti nukentėjusiosios paaiškinimais ar juos atmesti kaip netinkamus baudžiamojo proceso kodekso 20 prasme, nėra visiškai jokio pagrindo.

Pažymėtina, jog nukentėjusioji parodymus, įvardijant reikšmingas įvykio aplinkybes, visais atvejais davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu kaltinamasis šios pareigos nėra saistomas. Ir ši aplinkybė taip pat suponuoja kaltinamojo parodymus atmetant, baudžiamojoje byloje kaip įrodymu, grindžiančiu E. K. kaltę, remtis būtent nukentėjusiosios parodymais.

Baudžiamosios bylos medžiaga akivaizdu, jog nukentėjusiosios V. K. parodymai yra vieninteliai tiesioginiai, esminiai įrodymai baudžiamojoje byloje. Vienok, ši aplinkybė nukentėjusiosios parodymų kaip tinkamų įrodymų byloje savaime neeliminuoja. Nustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytojas policijos pareigūnas A. V. nurodė, jog tik atvykus į įvykio vietą, juos pasitikusi nukentėjusioji V. K. nurodė, kad sūnus ją mušė. Faktą, kad vos tik jiems atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji nurodė, kad sūnus ją mušė, ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniu pranešimu patvirtino ir kitas įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas J. J.. Matyti, jog minėtų asmenų parodymai, paaiškinimai, nors ir netiesiogiai, tačiau nukentėjusiosios įvardintas aplinkybes patvirtina.

Neigdamas jam pareikštus kaltinimus, kaltinamasis E. K. nurodo, kad su mama nuolat kyla konfliktai, kadangi, tik jam grįžus iš Ukrainos, ji nuolat jam priekaištaujanti, todėl ji yra nusiteikusi prieš jį. Šie kaltinamojo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atmesti šiuos kaltinamojo nurodymus logiškai suponuoja ir nukentėjusiosios paaiškinimai, jog policijos pareigūnus ji kvietusi tik tam, kad agresyvų, ir ją mušantį sūnų iškeldinti. Tai objektyviai pagrindžia, jog tikslo, kad sūnaus atžvilgiu būtų pradėtas būtent ikiteisminis tyrimas ir sūnus būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nukentėjusioji neturėjusi. Taigi aplinkybių, bylojančių nukentėjusiąją esant priešiškai nusiteikusią kaltinamojo atžvilgiu ir todėl duodančią neteisingus parodymus, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytą kaip vieningą visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką yra įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo E. K. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, kad E. K. smurtaudamas nukentėjusiosios V. K. atžvilgiu sukėlė pastarajai fizinį skausmą.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, nukreiptas atkreiptina prieš fiziškai silpnesnį, vyresnio amžiaus, ir, svarbiausia, artimą asmenį, pastarojo atžvilgiu panaudojant fizinio pobūdžio veiksmus. Kaltinamasis yra teistas. Teistumas už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką nėra išnykęs. Maža to, minėta nusikalstama veika padaryta, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – skirta bauda nesumokėta.

Kaltinamasis kaltu padarius įstatymui priešingą veiką neprisipažino, savo veiksmų kritiškai nevertino. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė, laikytina, nusikalstamiems veiksmams įtakos neabejotinai turėjo.

Vertinant išdėstytas aplinkybes bei siekiant efektyvaus bausmės vykdymo užtikrinimo – asmuo realiai gyvena ne Lietuvoje, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, vienok, jos terminą nustatant artimą minimaliai įstatymu apibrėžtai ribai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E.K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti areštu dvidešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2011 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės visiškai pridėti 2011 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius E. K. paskirti – areštą dvidešimčiai parų ir 15 MGL, tai yra 1950 Lt baudą.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

E. K. sulaikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. K. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. birželio 9 d. iki 2012 m. birželio 11 d., dvi laikinajame sulaikyme išbūtas paras prilyginant dviem arešto paroms.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė