Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. V. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir nubaustas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, J. V. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir nubaustas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Nukentėjusiojo J. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai bei iš S. V. ir J. V. solidariai priteista 10 000 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. ir J. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

S. V., susitaręs su J. G. ir pastarajam pažadėjęs surasti pirkėją ir padėti parduoti šiam priklausantį automobilį Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugsėjo 26 d., apie 10.00 val., kartu su sūnumi J. V. atvyko prie VĮ „Regitra“, esančios Lentvario g. 7, Vilniuje, kur J. G., būdamas suklaidintas šio pažado, padedamas J. V., sutvarkė minėto automobilio išregistravimo dokumentus. Po to, visus automobilio dokumentus, kartu su automobilio rakteliais ir patį automobilį Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė S. V., kuris pažadėjo pinigus atiduoti po kelių dienų, kai parduos automobilį ir automobiliu Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo, tačiau iki šios dienos J. G. sutartų pinigų nesumokėjo bei automobilio negrąžino. Šiais veiksmais, S. V. ir J. V., veikdami bendrininkų grupe, apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą J. G. priklausantį automobilį Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistieji S. V. ir J. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-17 nuosprendį ir bylą nutraukti, nes įsiteisėjusiu nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (BPK 3 str. 1 d. 8 p.), arba priimti išteisinamąjį nuosprendį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui. Ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, netikrinant kitų įvykio versijų, civilinis ieškinys yra neįrodytas.

Vieni iš įrodymų, kuriais pagrįstas skundžiamas nuosprendis, yra nukentėjusiojo J. G. ir liudytojo I. A. parodymai, nors šie asmenys Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteisti už S. V. sumušimą ir todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai tyčia nukreipti prieš nuteistuosius, t.y. melagingi. Be to, teismas neišsireikalavo baudžiamosios bylos, kurioje buvo nuteisti J. G. ir I. A., medžiagos iš Trakų rajono apylinkės teismo ir apsiribojo tik priimto nuosprendžio analize, nesirėmė toje byloje J. G. ir I. A. parodymais, kurie šioje byloje taip pat turi esminę reikšmę.

Pažymi, kad J. V. neigė pildęs 2008-09-26 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, liudytojas V. Č. taip pat neatpažino J. V. kaip vieno iš pardavėjų, iš kurių pirko automobilį 2008-09-26 Molėtų plente prie parduotuvės „Norfa“, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada Nr. 11-2787 (11), kurioje nurodyta, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje rankraštinius-skaitmeninius įrašus „2008 09 26“ eilutėje (data), (duomenys neskelbtini) eilutėje (pardavėjas, asmens kodas) įrašė J. V., teismas nesiėmė priemonių kilusioms abejonėms dėl specialisto išvados teisingumo paneigti, nesvarstė galimybės paskirti pakartotinę ekspertizę.

Kaltinime nurodyta, jog nuteistieji automobilį paėmė 2008-09-26 apie 10 val., nors liudytojas V. Č. nurodė tuo pačiu metu pirkęs tą patį automobilį Molėtų plente prie parduotuvės „Norfa“ iš dviejų jam nepažįstamų vyriškių, tačiau nuosprendyje teismas padarė niekuo nepagrįstą prielaidą, spėjimą, kad V. Č. galėjo suklysti dėl to, jog automobilį įsigijo 2008-09-26 apie 10 val. Molėtų plente prie parduotuvės „Norfa“.

Taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas prokuroro 2011-03-02 nutarimu buvo nutrauktas, pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą J. G. galėjo šį nutarimą apskųsti per 14 dienų, tačiau to nepadarė, vadinasi nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjo, todėl ikiteisminis tyrimas galėjo būti atnaujintas tik paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, kurios yra numatytos BPK 444 str., bet prokuroras ikiteisminį tyrimą atnaujino 2011-09-05 nesivadovaudamas nustatyta tvarka. Be to, tyrėja dėl savo aplaidumo praleido terminą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, todėl ikiteisminis tyrimas turėjo būti baigtas, nes jis nepratęstas, tačiau prokuroras 2011-10-10 nutarimu atnaujino praleistą terminą, bet toks prokuroro nutarimas neteisėtas, nes praleistas terminas gali būti atnaujintas tik dėl svarbių priežasčių, o tyrėjos aplaidumas negali būti pripažįstamas svarbia priežastimi.

Be kita ko, kaltinamiesiems ir jų gynėjams nebuvo pateikta susipažinti visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateiktoje medžiagoje nebuvo prokuroro 2011-09-05 nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą, prokuroro nutarimų pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą nuo 2010-01-05 iki 2010-10-01, nuo 2010-12-22 iki 2011-03-02. Nesant byloje šių nutarimų teismas privalėjo konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir nutraukti baudžiamąją bylą, o ne paprašyti prokuroro papildomai pateikti šiuos nutarimus. Minėti nutarimai buvo pateikti tik teismo posėdžio metu, taip buvo suvaržyta teisė žinoti kuo ir kokiu pagrindu kaltinamieji yra kaltinami, pažeistos jų teisės ir teisėti lūkesčiai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. V. ir nuteistųjų gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas bei prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistųjų S. V. ir J. V. kaltės

Nuteistieji apeliaciniame skunde teigia, jog jokio nusikaltimo nepadarė bei pateikia priešingą įvykių versiją nei nustatė apylinkės teismas, tačiau įvertinus byloje surinktą medžiagą, konstatuotina, jog spręsdamas nuteistųjų kaltės klausimą apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje tinkamai kvalifikavo S. V. ir J. V. veiksmus pagal BK 182 str. 1 d.

Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pažymėtina, kad įrodymais pripažįstami tik tokie duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šiuo atveju nusikaltimo padarymas pasireiškė svetimo turto, t.y. nukentėjusiajam J. G. priklausančio automobilio, įgijimu apgaule. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė gali pasireikšti asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan., asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu. Apgaulė sukčiavimo atveju turi daryti esminę įtaką nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl turto perleidimo. Viena iš apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris pasireiškia tuo, jog kaltininkas nusikalstamą veiką padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą.

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąją išvadą S. V. ir J. V. atžvilgiu pagrįstai grindė nukentėjusiojo J. G., liudytojų V. A., I. A. parodymais, specialisto išvadomis, byloje esančiais rašytiniais dokumentais bei atmetė nuteistųjų pateiktą įvykių versiją.

Tiek nukentėjusysis J. G., tiek liudytojai V. A. ir I. A. parodė, kad jie 2008-09-26 apie 10 val. atvyko prie VĮ „Regitra“ Vilniuje, kur jau laukė S. V. su J. V.. Pažymėtina, kad patys nuteistieji taip pat patvirtino, jog J. G. atvyko su dviem draugais. Pagal nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus toliau J. G. nuėjo su J. V. į VĮ „Regitra“ išregistruoti automobilio, šio fakto neneigia ir J. V.. Tolimesnė įvykių eiga pagal nukentėjusiojo ir liudytojų bei nuteistųjų parodymus skiriasi. J. V. teigia, jog jokių dokumentų VĮ „Regitra“ už J. G. nepildė, taip pat nuteistieji nurodo, kad grįžus prie automobilio jau laukė atvykęs pirkėjas, su kuriuo J. G. pasirašė kažkokius dokumentus, paskui pirkėjas pavedė S. V. nuvaryti automobilį į servisą. Tačiau nuteistųjų parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, nuteistųjų pateikta įvykių versija vertintina kritiškai kaip siekis išvengti atsakomybės. Nukentėjusysis ir liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu davė analogiškus ir nuoseklius parodymus, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kuriuos be kita ko patvirtina ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis parodė, jog išregistruojant automobilį VĮ „Regitra“ darbuotojų paklaustas J. V. nurodė, kad jis bus išgabentas į Baltarusiją, ši aplinkybė yra pažymėta 2008-09-26 10.22 val. pranešime-deklaracijoje. Liudytojai V. A. ir I. A. taip pat patvirtino aplinkybę, jog nukentėjusiajam ir J. V. grįžus prie automobilio iš VĮ „Regitra“, nuteistieji pasakė, kad pinigai už automobilį bus po kelių dienų, kai automobilis bus pervežtas į Baltarusiją. Be to, nukentėjusysis ir liudytojai paneigė aplinkybę, jog išregistruojant automobilį dalyvavo ir šio automobilio pirkėjas, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistieji jokių konkrečių duomenų apie jų minimą pirkėją negalėjo nurodyti, nors jį tariamai buvo suradęs būtent S. V.. Atmetus nuteistųjų pateiktą versiją dėl tariamo automobilio pirkėjo dalyvavimo išregistruojant automobilį, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pagrindo tikrinti apeliaciniame skunde keliamos versijos dėl to, kad S. V. iš J. G. gautą automobilį nuvairavo į servisą pirkėjo nurodymu. J. V. parodymus, kad jis nepildė jokių dokumentų paneigia specialisto išvada Nr. 11-2787 (11), kurioje nustatyta, jog rankraštinius-skaitmeninius įrašus „2008 09 26“ ir (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje parašė J. V.. Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės dėl šios specialisto išvados teisingumo, nuteistieji nenurodo jokių objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti specialisto išvados teisingumu, ir remiasi vien J. V. parodymais, kuriuos teismas pagrįstai atmetė kaip nepatikimus ir prieštaraujančius bylos medžiagai. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismui neturint abejonių dėl specialisto išvados teisingumo, nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Minėta specialisto išvada kartu su specialisto išvada Nr. 11-2664 (10), 11-260 (11), kurioje nustatyta, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje rankraštinį įrašą „J. G.“ parašė ir greta pasirašė J. G., patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog jis tik pasirašinėjo J. V. jam pateiktus dokumentus.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmos instancijos teismas privalėjo išsireikalauti iš Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos, kurioje nuteisti J. G. ir I. A., medžiagą, kad būtų galėjęs vadovautis J. G. ir I. A. parodymais. Nuteistieji apeliaciniame skunde nenurodė, kaip su šia byla yra susiję J. G. ir I. A. duoti parodymai Trakų rajono apylinkės teisme, kokias aplinkybes šioje byloje jie gali patvirtinti arba paneigti.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, Trakų rajono apylinkės teismo 2010-12-02 nuosprendžio dalimi, kurioje nustatyta, kad konfliktas tarp J. G., I. A. bei S. V. su R. P. kilo dėl parduoto automobilio Nissan Terrano, vadovavosi pagrįsdamas išvadą, jog J. G. pinigus už parduotą automobilį bandė atsiimti dar iki kreipimosi į policiją, ši Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendyje nustatyta aplinkybė neturi esminės reikšmės kvalifikuojant nuteistųjų veiksmus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Be to, kadangi Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę remtis nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis iš naujo netirdamas ir nevertindamas J. G. ir I. A. toje byloje duotų parodymų. Kartu pažymėtina, kad vien tai, jog J. G. ir I. A. buvo nubausti už nusikalstamos veikos S. V. atžvilgiu padarymą, dar nesudaro pagrindo kritiškai vertinti jų parodymų šioje byloje, ypač atsižvelgiant į tai, jog šių asmenų parodymus patvirtina kiti įrodymai.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių nuteistųjų S. V. ir J. V. kaltę apgaule, piktnaudžiaujant nukentėjusiojo J. G. pasitikėjimu, pasisavinus nukentėjusiajam priklausantį automobilį Nissan Terrano. Šiuo atveju piktnaudžiavimas pasitikėjimu pasireiškė tuo, jog J. G. pasitikėjo S. V. kaip senu pažįstamu ir patikėjo pastarojo ir J. V. pažadais, kad automobilis per kelias dienas bus išgabentas į Baltarusiją ir tada bus sumokėti pinigai už automobilį. Nuteistųjų tyčią apgaule pasisavinti turtą patvirtina aplinkybė, jog automobilis buvo parduotas V. Č. Lietuvoje, nors išregistruojant automobilį buvo nurodyta, kad jis bus išgabentas į Baltarusiją. Iš visų bylos aplinkybių matyti, jog J. V. žinojo apie savo tėvo nusikalstamą sumanymą ir padėjo jį įgyvendinti padėdamas išregistruoti automobilį, iš dalies užpildydamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį bei patvirtindamas, jog automobilis per kelias dienas bus išgabentas į Baltarusiją.

Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas darė nepagrįstą prielaidą, spėjimą, kad liudytojas V. Č., duodamas parodymus, suklydo dėl tikslios automobilio Nissan Terrano pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datos. Nukentėjusiojo J. G., liudytojų I. A. ir V. A. parodymai, VĮ „Regitra“ informacinėje sistemoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog automobilis Nissan Terrano buvo išregistruotas 2008-09-26 apie 10 val., be to, patys nuteistieji teigia, jog dėl automobilio Nissan Terrano išregistravimo į VĮ „Regitra“ atvyko apie 9-10 val. Esant neginčijamai nustatyta, jog automobilis Nissan Terrano 2008-09-26 10 val. buvo išregistruotas, apylinkės teismas darė pagrįstą išvadą, jog liudytojas V. Č. negalėjo tuo pačiu metu sudaryti šio automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmą kartą liudytojas V. Č. buvo apklaustas tik 2009 m. gruodžio mėnesį, t.y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po automobilio įsigijimo, apklausiamas liudytojas tiksliai nebegalėjo prisiminti daugelio su automobilio įsigijimu susijusių aplinkybių, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog parodymus apie automobilio įsigijimo datą liudytojas davė atsižvelgdamas į automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą datą, kurią įrašė J. V. ir kuri neatitiko tikrosios automobilio įsigijimo datos. Nors liudytojas V. Č. neatpažino nė vieno iš dviejų jam automobilį pardavusių asmenų, tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog automobilio įsigijimo metu jis nematė, ar prieš pradedant pildyti pirkimo-pardavimo sutartį jau buvo iš anksto padaryti kokie nors įrašai, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad V. Č. parodymai paneigia specialisto išvadą dėl to, kad J. V. padarė įrašus automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje.

Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad civilinio ieškinio dydis yra neįrodytas, tačiau kaip matyti iš pateiktų skelbimų apie analogiškus parduodamus automobilius, 2008 metais nukentėjusiajam J. G. priklausęs automobilis Nissan Terrano buvo vertas 10 000 litų, todėl apylinkės teismas pagrįstai civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė šią sumą iš nuteistųjų.

Dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pagal J. G. pareikšimą buvo pradėtas 2009-11-05. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo (nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroro T. T. 2011-03-02 nutarimu ikiteisminis tyrimas S. V. atžvilgiu buvo nutrauktas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, turinčią nusikaltimo numatyto BK 182 str. 1 d. požymių. Pagal tuo metu galiojusią BPK redakciją šis prokuroro nutarimas galėjo būti apskųstas per 14 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos. Nors byloje yra 2011-03-08 dienos lydraštis dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išsiuntimo J. G., tačiau iš to, kad šis 2011-06-27 padavė skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, matyti, jog J. G. negavo prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašo. Pakartotinai prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašas J. G. buvo išsiųstas 2011-07-18, skundą dėl prokuroro nutarimo J. G. padavė 2011-08-02, t.y. nepraleidus įstatymo nustatyto termino. Išnagrinėjęs J. G. skundą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. R. skundą tenkino ir atnaujino ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad BPK 214 str. suteikia asmenims teisę apskųsti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, J. G. šia teise pasinaudojo ir ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas išnagrinėjus J. G. skundą dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir konstatavus, jog prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįstas, o ne dėl paaiškėjusių esminių aplinkybių kaip teigiama apeliaciniame skunde. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas neturėjo teisės atnaujinti ikiteisminio tyrimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Minėtas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimas į baudžiamąją bylą buvo pateiktas tik teisminio nagrinėjimo metu, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog dėl šios aplinkybės buvo iš esmės suvaržyta nuteistųjų teisė į gynybą, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą S. V. buvo pranešta 2011-09-06 raštu (t. 2 b.l. 20). Šis raštas buvo baudžiamojoje byloje nuteistiesiems susipažįstant su bylos medžiaga, todėl prašymus dėl baudžiamosios bylos medžiagos papildymo S. V. ir J. V. galėjo pateikti dar iki perduodant bylą teismui. Kadangi tokių prašymų nebuvo pateikta, todėl laikytina, kad nuteistiesiems buvo žinomos ir aiškios visos baudžiamosios bylos aplinkybės.

Konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis bei iki kartu su kaltinamuoju aktu pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, teismas privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios baudžiamosios bylos aplinkybės ar būtų papildomai gauta bylai teisingai išnagrinėti reikalinga medžiaga, todėl vien teismo įpareigojimas prokurorei pateikti papildomą bylai reikalingą medžiagą nėra laikytinas procesiniu pažeidimu, priešingai, procesinis pažeidimas būtų buvęs padarytas ir baudžiamoji byla nebūtų buvusi teisingai išnagrinėta, jei teismas būtų vadovavęsis tik kartu su kaltinamuoju aktu pateikta medžiaga. Papildoma medžiaga buvo pateikta teismo posėdyje atnaujinus įrodymų tyrimą, suteikiant teisę kaltinamiesiems su šia medžiaga susipažinti, todėl šiuo atveju papildomos medžiagos išsireikalavimas šiuo atveju nesuvaržė kaltinamųjų teisės į gynybą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo pabaigos atvejai yra aiškiai reglamentuoti, pagal BPK ikiteisminis tyrimas pasibaigia jį nutraukus BPK 212 str. numatytais pagrindais arba perdavus bylą į teismą (surašius kaltinamąjį aktą, pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka). BPK nesieja ikiteisminio tyrimo pabaigos su BPK 176 straipsnio 1 dalyje numatytais ikiteisminio tyrimo terminais, šie terminai yra skirti ikiteisminio tyrimo kontrolei sustiprinti ir ikiteisminio tyrimo vilkinimo galimybėms sumažinti, šiais terminais siekiama operatyvesnio ikiteisminio tyrimo, todėl BPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto ikiteisminio tyrimo atlikimo termino pabaiga nereiškia ikiteisminio tyrimo pabaigos. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro vėlavimas pratęsti BPK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą ikiteisminio tyrimo atlikimo terminą turėtų būti svarstytinas drausmine tvarka.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų S. V. ir J. V. apeliacinį skundą atmesti.