- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-11-03
- Bylos Nr.
- 2-567
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas (pran.), Donatas Šernas
- Atsakovas
- A.Z.
- Ieškovas
- D.K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.Z. atstovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria pastarojo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.2-1212-42/2005 pagal ieškovės D.K. ieškinį atsakovui A.Z. dėl autoįvykio metu padarytos žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu pripažino A.Z. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pirmojoje dalyje, ir nuteisė jį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams bei pripažino civiliniam ieškovui D.K. teisę į ieškinio patenkinimą. Klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovė D.K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu A.Z., prašydama priteisti iš atsakovo 104 564,98 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovės D.K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino - areštavo atsakovui A.Z. priklausantį turtą 104 564,98 Lt sumai. Teismas, atsižvelgęs į didelę ieškinio - 104 564,98 Lt sumą bei aplinkybę, kad atsakovas sutinka sumokėti žalos atlyginimui 10 000 Lt ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas atlygino bent dalį ieškovės patirtos žalos, sprendė, jog atsakovas, siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo, gali turimą turtą bei lėšas perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovui, argumentuodamas tuo, jog toks pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 148 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo A.Z. atstovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį - ieškovės D.K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantės manymu, aplinkybės, kad pareikštas 104 564, 98 Lt ieškinys ir atsakovas sutinka sumokėti kaip žalos atlyginimą 10 000 Lt, teismui nesuteikia pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje nėra duomenų, kad A.Z. perleidžia ar ruošiasi perleisti turimą turtą bei lėšas tretiesiems asmenims ar savo turtą slepia. Be to pareikštas ieškinys teismo nėra dar priteistas ir neįrodytas šio ieškinio pagrįstumas. Apeliantė mano, jog ieškovė, prašydama taikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones, o teismas priimdamas nutartį šį prašymą tenkinti, grubiai pažeidė CK įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ( CK 1.5 str.). A.Z. yra diagnozuota pikčiausio vėžio forma, nustatyta IV stadija, kuri yra paskutinė ligos stadija, dėl ligos jo būklė yra bloga, artimieji užsiėmę jo slauga. Dėl to, apeliantės teigimu, nėra jokios, netgi teorinės galimybės, kad A.Z. būdamas tokioje padėtyje galėtų užsiimti savo turto ar lėšų perleidimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D.K. ginčija atskirojo skundo argumentus, prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką reglamentuoja CPK penktojo skirsnio normos. Šio skirsnio 144 straipsnio pirma dalis nurodo, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei interesų pusiausvyrą, sprendžia ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimas, pirmiausiai įvertinant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui motyvavo didele ieškinio suma ir tuo, kad atsakovas neatlygino ieškovei nei dalies žalos, kuri atsirado dėl jo kaltės. Šios aplinkybės teismų praktikoje pripažįstamos svarbiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tikėtina, kad didelė ieškinio suma – 105 000 Lt gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą reiškiamo ieškinio sumai.
Apeliantas nurodo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, grubiai pažeidė CK įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes A.Z. yra diagnozuota pikčiausio vėžio forma, nustatyta IV stadija, kuri yra paskutinė ligos stadija, dėl ligos jo būklė yra bloga, artimieji užsiėmę jo slauga ir dėl to, jis neturi jokios galimybės užsiimti savo turto ar lėšų perleidimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Tačiau, apeliantui manant, jog ieškinio užtikrinimo nukreipimas į atsakovo nekilnojamąjį turtą, pažeidžia jo teises, jis turi teisę nurodyti kitą areštuotiną ieškinio sumai savo turtą, pateikti banko garantiją ieškinio sumai, laidavimo raštą, prašyti nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147) ar atlikti kitus CPK 146 straipsnyje numatytus veiksmus ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo. Tokiu būdu garantuojama šalių interesų ir procesinių teisių pusiausvyra, užtikrinamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas ir protingumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl atskirojo skundo argumentai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pažeisti apelianto interesai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, nepagrįsti.
Pagal CPK nereikalaujama, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo iš esmės klausimą, įvertinti ieškinio pagrįstumą. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl atmestinas apelianto argumentas, jog pareikštas ieškinys teismo nėra dar priteistas ir neįrodytas šio ieškinio pagrįstumas, dėl to nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.