- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- 1-63-830/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00079-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Nukentėjusysis
- D. J., S. J.
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Jonas Pliekaitis
Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Ruplėnienei,
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2012 m. vasario 24 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), motinos D. J. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmė mažametį brolį S. J. gim. (duomenys neskelbtini) už pečių ir trenkė jį į žemę, tuo sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam S. J..
Be to, A. J. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t.y. 2012 m. vasario 24 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), motinos D. J. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė rankomis D. J. už kaklo ir ją smaugė, tuo sukėlė D. J. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu buvo visiškai girtas ir nelabai atsimena įvykio aplinkybes. Galėjo taip būti, kaip nurodyta kaltinime. Atsimena, kad tą dieną gėrė kartu su motina. Vėliau susipyko, kad motina neiškepė jam kiaušinienės. Apsistumdė su motina, nepamena kad smaugtų. Broliui S. kliuvo, nes jis matomai buvo šalia. Galėjo jį pastumti, tačiau nepamena. Su motina ir broliu susitaikė, motina ir brolis S. jam atleido.
Nukentėjusioji D. J. parodė, kad 2012-02-24 gėrė alkoholį su sūnumi – kaltinamuoju. Susipyko, nes neiškepė sūnui A. kiaušinienės. A. griebė jai už kaklo, tačiau neskaudėjo. Tarp jų įvyko susistumdymas. A. pastūmė brolį S., tačiau nieko neatsitiko, nesužalojo. Policiją kvietė nes norėjo, kad sūnus apsiramintų. Po įvykio su sūnumi A. susitaikė, jam atleido.
Nukentėjusysis S. J. parodė, kad 2012-02-24 jis namuose žiūrėjo televizorių. Mama su broliu išgėrinėjo. Mama su A. susipyko dėl kiaušinienės. A. klausė kur kiaušinienė. Jis (S. J.) jam sakė, kad suvalgė. A. užpyko ir paėmęs už pečių tempė jį nuo lovos. Jis griuvo, trenkė galvą į bufeto kampą. Skaudėjo. Po įvykio su broliu A. susitaikė, jis atleido broliui.
Iš 2012-02-25 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Butas 2 kambarių. Butas netvarkytas, jame tvyro alkoholio kvapas (b.l. 4-5).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. J. sužalojimų nenustatyta (b.l. 9)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. J. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-02-24, suduodant ne mažiau vieno smūgio kumščiu į galvos sritį. Būdingų smaugimui sužalojimų apžiūros metu nenustatyta. Dėl nustatyto sužalojimo D. J. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 11)
Iš 2012-02-24 Asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. 2012-02-24, 23.33 val. nustatytas 4,04 ‰ (promilės) girtumas (b.l. 19).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis A. J. 2012 m. vasario 24 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmė mažametį brolį S. J. už pečių ir trenkė jį į žemę, tuo sukėlė fizinį skausmą S. J., sugriebė rankomis D. J. už kaklo ir ją smaugė, tuo sukėlė D. J. fizinį skausmą.
Nors prokuroro pareiškime A. J. veiksmai prieš D. J. kvalifikuoti pagal 140 str. 2 d., tačiau prokuroras paskelbęs pareiškimą nurodė, kad tai yra rašymo apsirikimo klaida. Galutinio įtarimo matu A. J. veiksmai prieš D. J. buvo kvalifikuojami pagal 140 str. 1 d. (b.l. 27). Visa tai įvertinus, prokuroro pareiškime kaltinamojo veiksmų prieš D. J. kvalifikacija vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida ir laikytina, kad dėl šios veikos A. J. kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d.
A. J. nurodo, kad nepilnai prisimena įvykio aplinkybes, tačiau be paties A. J. parodymų, jo kaltę dėl padarytų nusikaltimų įrodo ir kiti bylos nagrinėjimo metu ištirti ir patikrinti įrodymai – nukentėjusiųjų D. J. bei S. J. parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Įvertinęs šiuos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. J. padarytos veikos yra nusikalstamos, kvalifikuotos teisingai ir atitinka nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. sudėtį ir yra pilnai įrodytos minėtais aptartais įrodymais. Nors D. J. yra nustatytas sužalojimas – kraujosruva kairiame skruoste, tačiau A. J. nėra kaltinamas šio sužalojimo padarymu. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad šį sužalojimą padarė A. J..
Kaltinime nurodyta, kad A. J. veiksmus atliko savo namuose - (duomenys neskelbtini). Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini), ir nusikalstamas veikas padarė svečiuodamasis pas motina D. J.. Įvertinus tai, šios kaltinime nurodytos aplinkybės tikslintinos, nurodant, kad nusikalstamas veikas A. J. padarė motinos namuose.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
A. J. padarė du nesunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog jis šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 90 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiaisiais. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji ir kaltinamasis parodė, kad jie yra susitaikę, pretenzijų nukentėjusieji kaltinamajam neturi, jam atleido, kaltinamojo gynėjas prašė bylą prieš A. J. nutraukti BK 38 str. pagrindu. Kaltinamajam prisipažinus dėl nusikalstamų veikų padarymo ir susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, nukentėjusiesiems nenurodant padarytos žalos ir nereiškiant civilinio ieškinio, bei atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (veikos truko trumpa laiko tarpą, pasekmės nėra sunkios) ir kaltinamojo asmenybę: neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimą (b.l. 47), šiuo metu nedirba (b.l. 43), Darbo biržoje neregistruotas (b.l. 45), šiuo metu turi sveikatos problemų dėl lūžusios kojos, nėra nustatyta, kad ankščiau yra naudojęs smurtą artimoje aplinkoje, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nedarys ir gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 str. 1 d.). Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).
Kadangi kaltinamojo padaryta veika susijusi su smurto panaudojimu prieš artimus giminaičius, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str., 72² str.).
Proceso išlaidų byloje nėra. Daiktinių įrodymų nėra. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 - 308 straipsniais, baudžiamojo kodekso 72² straipsniu,
nusprendžia:
A. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. bei 140 str. 2 d., ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius.
Paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemones įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Išaiškinti A. J., kad per vienerius metus jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 d. ir 4 d.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Biržų rajono apylinkės teisme.