- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 1N-26/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00125-2006-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus (pirm.), Linas Šiukšta, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- J. U., R. C.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų J. U. ir R. C. skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarties, kuria pakeista Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio vykdymo tvarka dalyje dėl automobilio „Renault“ v/n (duomenys neskelbtini) , t. y. automobilis „Renault“ v/n (duomenys neskelbtini) , saugomas UAB „Sauda“ aikštelėje Minsko pl. 21, Vilniuje, konfiskuotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu nuteisti J. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, kurį J. U. išbuvo kardomajame kalinime, ir paskirta bauda sumažinta 22 MGL, paliekant 178 MGL (22 250 Lt) dydžio baudą. R. C. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, kurį R. C. išbuvo kardomajame kalinime, ir paskirta bauda sumažinta 4 MGL, paliekant 196 MGL (24 500 Lt) dydžio baudą.
Automobilis „Renault“ v/n VF-RZ, saugomas UAB „Sauda“ aikštelėje Minsko pl. 21 Vilniuje, perduotas Vilniaus apygardos prokuratūros žinion, spręsti klausimui dėl jo perdavimo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms.
69 padėklai, saugomi Lietuvos policijos logistikos centre, konfiskuoti.
Grąžinta R. C. 7 SIM kortelės, saugomos Kauno teritorinės muitinės centralizuotame „F“ tipo sandėlyje, Ramygalos g. 151, Panevėžyje.
CD laikmena su automobilio „Renault“, v/n (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu padarytomis fotonuotraukomis, CD laikmena su R. C. pokalbių su L. v. T. įrašais, gauta iš (duomenys neskelbtini) pagal teisinės pagalbos prašymą, CD laikmena su J. U. pokalbių įrašais, CD laikmena su fotonuotraukomis iš parodymo asmenis atpažinti ir parodymų patikrinimo vietoje paliktos prie bylos.
Cigarečių „J. L.“ vienas blokas (dešimt pakelių) nuspręsta sunaikinti.
Nuosprendis apeliacine tvarka neskųstas ir įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 29 d.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė D. Kazlauskaitė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kad vadovaujantis BPK 93, 94, 361, 362 straipsnių tvarka, būtų išspręsti po Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio priėmimo atsiradusius, taip pat nuosprendžio vykdymo metu kylančius neaiškumus ir automobilį „Renault“ v/n (duomenys neskelbtini) konfiskuoti. Nurodo, kad iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog automobiliu „Renault“, v/n (duomenys neskelbtini) , saugomu UAB „Sauda“ aikštelėje Minsko pl. 21, Vilniuje, buvo gabenamos akcizinės prekės – cigaretės, todėl jis pripažintas kaltinamiesiems J. U. ir R. C. inkriminuoto nusikaltimo priemone ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu.
Amsterdamo mokesčių tarnybos pareigūnas, vykdydamas teisinės pagalbos prašymą, nustatė, kad ši transporto priemonė pirmą kartą įregistruota 1989 m. liepos 7 d. Registre padarytas įrašas, kad 2007 m. sausio 4 d. šis automobilis buvo eksportuotas, yra išrašas iš Mokesčių tarnybos sistemos HSB (nuosavybės mokesčių registro). Be to, gauta duomenų iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus, kad transporto priemonė v/n (duomenys neskelbtini) Lietuvoje neregistruota, jokie asmenys nesikreipė dėl šio automobilio grąžinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. nutartimi prokurorės prašymą tenkino, motyvuodamas tuo, kad byloje surinktais duomenimis buvo nustatyta, kad automobiliu „Renault“ v/n (duomenys neskelbtini) , buvo gabenamos akcizinės prekės – cigaretės, todėl jis pripažintinas J. U. ir R. C. inkriminuoto nusikaltimo priemone, tačiau byloje nebuvo patikimų duomenų, ar šio automobilio savininkas žinojo, kad asmenys, kurie naudojosi šiuo automobiliu, jį naudojo uždraustai veikai daryti. Be to, baudžiamoji byla dėl Olandijos piliečių L. v. T. ir G. J. H. yra atskirta ir perduota (duomenys neskelbtini) baudžiamosios atsakomybės klausimui spręsti, todėl minėtas automobilis buvo perduotas Vilniaus apygardos prokuratūros žinion dėl šio automobilio perdavimo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms organizavimo. Kadangi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti buvo palikti pagrindinėje baudžiamojoje byloje, kuri yra Lietuvoje, o minėtas automobilis Lietuvoje neregistruotas ir jokie asmenys dėl jo nesikreipė, todėl keičiama nuosprendžio vykdymo tvarka ir automobilis konfiskuojamas.
Nuteistieji J. U. ir R. C. skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. priimtą nutartį arba grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti baudžiamąją bylą Nr. .1-170/2011 iš naujo. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendyje buvo aiškiai konstatuota kas ir iš kur važiavo automobiliu „Renault“ v/n (duomenys neskelbtini) ir kam jis priklauso. Byloje nėra duomenų, kad buvo pranešta automobilio savininkui Olandijos piliečiui R. O. dėl sulaikymo ir/arba konfiskavimo, kad šis galėtų pareikšti teises į minėtą automobilį, bei pateikti raštus, todėl buvo pažeistos jo teisės. Pažymi, kad teismas nepagrįstai remiasi Amsterdamo mokesčių tarnybos pareigūno raštu, nes nebuvo imtasi priemonių pranešti savininkui ar nustatyti naujai atsiradusio savininko.
Atkreipia dėmesį į tai, kad dabar minėtas automobilis pripažįstamas jų (J. U. ir R. C.), o byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant, nes Vilniaus apygardos teismas nepranešė apie posėdžio dieną. Nurodo, kad kreipėsi į apygardos teismą su prašymais nurodyti dieną, tačiau atsakymo negavo. Jiems (J. U. ir R. C.) šis teismo posėdis buvo aktualus, nes atsirado naujos aplinkybės dėl minėto automobilio ir jie (J. U. ir R. C.) nesutinka, kad minėtas automobilis būtų pripažintas kaip inkriminuoto nusikaltimo priemonė ir konfiskuotas, nes automobilis jiems (J. U. ir R. C.) nepriklausė. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad akcizais apmokestinamas prekes gabeno Olandijos piliečiai: L. v. T. ir G. J. H., o F. V. O. buvo davęs automobilį ir nurodymą parvežti cigarečių krovinį iš Lietuvos, dėl jų ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą procesą, o automobilis „Renault“ v/n (duomenys neskelbtini) , savininkas nežinojo, kad asmenys, kurie naudojosi šiuo automobiliu, jį naudos uždraustai veikai daryti, tokių duomenų byloje nėra.
Teismo posėdyje nuteistieji prašė skundus tenkinti, o prokurorė prašė nuteistųjų skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų J. U. ir R. C. skundai atmetami.
Apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalies nuostatos reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, taikomos sprendžiant klausimus nuosprendžių ir nutarčių vykdymo procese, t. y. po nuosprendžių ar nutarčių įsiteisėjimo. BPK 361 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepasikeičia nuosprendžio esmė. Vadovaujantis BPK 361 straipsnio 2 dalimi teismas turi teisę priimti sprendimą šalinant nuosprendžio vykdymo metu kylančius neaiškumus dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 29 d. Šiame nuosprendyje nurodyta, kad automobilis „Renault“ v/n (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „ Sauda“ aikštelėje Minsko pl. 21 Vilniuje, turi būti perduotas Vilniaus apygardos prokuratūros žinion, spręsti klausimui dėl jo perdavimo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (duomenys neskelbtini) piliečių G. J. H. ir L. v. T. buvo atskirtas ir išsiųstas prašymas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms perimti šių piliečių baudžiamąjį persekiojimą. Prokuroras savo prašyme nurodė, kad daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti palikti pagrindinėje baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-125-06.
Buvo nustatyta, kad automobilis „Renault“ v/n (duomenys neskelbtini), kuris buvo sulaikytas Lietuvoje su cigarečių kroviniu, registruotas (duomenys neskelbtini) piliečio R. O. vardu (gim. 1953 m. gruodžio 14 d.), kuris yra (duomenys neskelbtini) piliečio F. V. O. (nuteistas už cigarečių „Marlboro“ pervežimą iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) per kontaktinį asmenį, t. y. R. C.) partnerio brolis. Vykdant teisinės pagalbos prašymą R. O. nebuvo apklaustas, o apklausiamas F. V. O. parodymų nedavė. Amsterdamo mokesčių tarnybos pareigūnas, vykdydamas teisinės pagalbos prašymą, nustatė, kad ši transporto priemonė pirmą kartą įregistruota 1989 m. liepos 7 d. Registre padarytas įrašas, kad 2007 m. sausio 4 d. šis automobilis buvo eksportuotas. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius pateikė duomenis, kad transporto priemonė „Renault“ v/n (duomenys neskelbtini) Lietuvoje neregistruota, jokie asmenys nesikreipė dėl šio automobilio grąžinimo. Iš to seka, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsniu toks turtas būtų laikomas bešeimininkiu, kuris CK 4.58 straipsnio tvarka nuosavybės teises galėtų būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu.
Tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad išnagrinėjus įrodymų visetą buvo nustatyta: 2006 m. lapkričio 15 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 18 val. J. U. ir R. C. su nenustatytais asmenimis pakrovė akcizines prekes į krovininį automobilį „Renault“, v/n (duomenys neskelbtini) , paslėpdami jas po mediniais padėklais, po to Vievyje, prie kavinės „Sėkmės užeiga“, apie 18 val., J. U. ir R. C. perdavė tą cigaretėmis pakrautą automobilį (duomenys neskelbtini) piliečiams L. v. T. ir G. J. H. Tą pačią dieną po automobilio su kroviniu perdavimo G. J. H. vairuojant krovininį automobilį „Renault“, v/n (duomenys neskelbtini) , L. v. T. lydint jį automobiliu „Renault Laguna“, v/n (duomenys neskelbtini), J. U. ir R. C. lydint iš paskos savo automobiliu „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) jie toliau tokiu būdu gabeno cigaretes į Lenkiją keliu Vilnius – Klaipėda, kada apie 19 val., prie degalinės „Baltic Petroleum“, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, krovininis automobilis „Renault“, v/n (duomenys neskelbtini) , buvo sulaikytas. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių šis automobilis „Renault“, v/n (duomenys neskelbtini) vertinamas kaip priemonė, kurios pagalba buvo daroma BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyta uždrausta veika. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi tokia priemonė turi būti konfiskuojama, t. y. perduota valstybės nuosavybėn. Teismo nuomone, nuteistųjų J. U. ir R. C. teisės ir interesai nėra pažeisti sprendžiant šį klausimą. Be to, nuteistieji nepateikė jokių naujų aplinkybių dėl minėto automobilio.
Nuteistųjų J. U. ir R. C. skunduose nurodyta argumentai dėl netinkamo Vilniaus apygardos teismo pranešimo apie teismo posėdžio dieną, yra pagrįsti, tačiau šis trūkumas neesminis ir buvo ištaisytas aukštesnės instancijos teismo. Pažymima, kad šio teismo nuteistieji apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai bei išklausyti jų argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarties.
Aukštesnės instancijos teismas nenustatė pagrindų skundžiamai nutarčiai pakeisti ar panaikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų J. U. ir R. C. skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.