Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.5.4; 2.5.10.2; 2.5.10.2.4.1. 2.5.10.5.2.1; 2.5.2.1; 3.2.3.1

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 3 d.

dalyvaujant atsakovo atstovei Karolinai Grubinskienei, trečiajam asmeniui M. A., ieškovo atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui M. A. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 6 d. apie 09.33. Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje ties Ateities gatve, automobilis „Peugeot 607“ v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. A., įvažiavo į duobę ir dėl to šis automobilis buvo apgadintas. Eismo įvykis įvyko ryškiai šviečiant saulei ir esant intensyviam automobilių eismui. Vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti, kad vairuojamojoje kelio dalyje yra duobė ir išvengti eismo įvykio, nes duobė buvo nepažymėta kelio ženklais. Nurodyto eismo įvykio metu buvo nustatyti automobilio sugadinimai, t.y. įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Peugeot 607“ v/n (duomenys neskelbtini) - sugadinti priekinės ir galinės dešinės pusės padangos bei ratlankiai ir priekinė ir galinė pakabos. Kliūtis – duobė gatvėje, nebuvo paženklinta ar aptverta. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą. (b.l.9-11) Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013-07-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Minėtame Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarime nurodyta, kad vairuotojas neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio (b.l.8). Apgadintas automobilis „Peugeot 607“ v/n (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 5-6) Apgadinto automobilio savininkas kreipėsi į draudiką su prašymu išmokėti draudimo išmoką. (b.l.7) Po eismo įvykio jis buvo apžiūrėtas draudimo ekspertų (b.l.12)_Automobiliu padaryta žala nustatyta pagal serviso “Protera“ pateiktą remonto sąmatą ir išrašytą sąskaitą (b.l.13-16), įvertinus automobilio padangų nusidėvėjimą pinigine išraiška. (b.l.17) Ieškovas atlygino nuostolius, draudimo išmoką išmokėdamas už automobilio „Peugeot 607“ v/n (duomenys neskelbtini), remontą pagal pateiktą sąskaitą - V. K. įmonei „Proteros autoservisas sumokėdamas remonto kainą - 1898,49 Lt. arba 549 Eur (b.l.18-20) Sumokėjęs draudimo išmoką, ieškovas 2013-07-31 su pretenzija kreipėsi į atsakovą.(b.l.21) Iki bylos nagrinėjimo teisme pretenzija nebuvo patenkinta.

Dėl turtinės žalos (nuostolių) priteisimo

Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė turtinę žalą kildina iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės neveikimo, nevykdant pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Lietuvos Respublikos CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ginčo atveju, eismo įvykis kilo Panevėžio miesto savivaldybei priklausančioje Klaipėdos gatvėje, kuomet automobilio valdytojas, apakintas saulės šviesos, įvažiavo į kelio duobę ir sugadino automobilį. Teismo nuomone, atsižvelgus į pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą, už netinkamą gatvės priežiūrą yra atsakinga ieškovė Panevėžio miesto savivaldybė kaip susisiekimo komunikacijos – Klaipėdos g. – savininkė.

Lietuvos Respublikos CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Ieškovas pateikė įrodymus, jog jis kompensavo transporto priemonei „Peugeot 607“ v/n (duomenys neskelbtini), padarytą žalą 1898,49 Lt. arba 549 Eur , sumokėdamas už jos remontą. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013-07-12 nutarimu konstatuota, jog automobilio valdytojas, vairuodamas automobilį, neturėjo galimybės pastebėti, kad vairuojamojoje kelio dalyje yra duobė ir išvengti eismo įvykio, nes eismo įvykis įvyko ryškiai šviečiant saulei ir esant intensyviam automobilių eismui, duobė gatvėje, nebuvo paženklinta ar aptverta, todėl įvažiavo į duobę ir apgadino automobilį, t. y. sugadinti priekinės ir galinės dešinės pusės padangos bei ratlankiai ir priekinė ir galinė pakabos. Taigi žala automobiliui padaryta dėl duobės, esančios Klaipėdos g., Panevėžio mieste. Be to, kelių policijos atstovai konstatavo, kad automobilio vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta. Atsakovas ir jo atstovas neginčijo fakto, kad įvykio vietoje nebuvo duobės ir nepateikė priešingų įrodymų, kad toje vietoje važiuojamoji kelio dalis buvo be trūkumų ar kitaip sugadinta, bei įrodymų apie tai, kad automobilio vairuotojas vairavo nerūpestingai, nesilaikydamas Kelių eismo tiesyklių reikalavimų. Todėl darytina išvada, kad transporto priemonei „Peugeot 607“ v/n (duomenys neskelbtini) žala padaryta dėl statinių (gatvės) trūkumų, t. y. tarp šių trūkumų – kelio dalyje esančios duobės – yra priežastinis ryšys. Nustačius, kad egzistuoja visos „griežtosios civilinės atsakomybės“ taikymui būtinos sąlygos – objekto trūkumą, Klaipėdos g., kurioje buvo duobė, valdymo faktą, „Peugeot 607“ v/n (duomenys neskelbtini) automobilio savininkui padarytą žalą bei trūkumo ir žalos priežastinį ryšį, bei draudimo kompensavimo už padarytą žalą faktus, konstatuotina, kad atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė turi atsakyti už padarytą žalą visa apimtimi, kadangi šio asmens neteisėti veiksmai ar kaltė nėra būtinos sąlygos atsakomybei pagal LR CK 6.266 str. 1 d. taikyti.

Atsakovas prašomos priteisti žalos dydžio neginčija, jis yra pagrįstas ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovas su pretenzija jau buvo kreipęsis į atsakovą Panevėžio miesto savivaldybę, kuria, vadovaudamasis LR CK 6.1015 straipsniu, reikalavo atlyginti 1898,49 Lt. arba 549 Eur turtinę žalą regreso tvarka, tačiau atsakovas jos neatlygino (, b. l. 25).

Teismas taip pat atmeta atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės argumentus, kad pagal LR CK 6.253 straipsnio 1 dalį jam atsakomybė netaikoma ar jis turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, nes byloje nėra duomenų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas vairuodamas automobilį. Visų pirma teismas pažymi, kad Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, jame konstatuojant, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, nes vairuotojas to iš anksto numatyti negalėjo, nes ryškiai švietė saulė, vairuotojas galėjo nepamatyti ir neišvengti įvažiavimo į duobę, kuri buvo nepažymėta kelio ženklais. (b.l.8) Teismas taip pat įvertina teismo posėdžio metu M. A. duotus paaiškinimus, kad jis važiavo saugiai, laikydamasis reikalingo atstumo, nes buvo susidariusi automobilių eilė. Teismas taip pat atsižvelgia į M. A. 2013-07-06 paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad važiavo dešinėje eismo juostoje apie 50 km/h greičiu, ryškiai šviečiant saulei nepastebėjo asfalte duobės (b.l.11)

Teismas pažymi, kad atsakovas Panevėžio miesto savivaldybė visiškai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo M. A., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltės, veiksmų neatidumo ar neatsargumo, tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vairuotojas susidariusioje situacijoje elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, Kelių eismo taisyklių nepažeidė, todėl atmestini šie atsakovo argumentai kaip visiškai neįrodyti ( LR CPK 178 straipsnis).

LR CK 6.263 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius – už žalą atsakingas asmuo privalo ją atlyginti. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (LR CK 6.251 straipsnio 1 dalis). LR CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte yra numatyta, kad priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos inter alia yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų organizavimas. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą ir į teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ patyrė nuostolius dėl atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei priklausančio kelio trūkumo, jame esančios duobės, ir tuo pačiu dėl atsakovo netinkamo savo įstatyminių pareigų vykdymo – netinkamos kelio priežiūros, ieškovo civilinės teisės turi būti ginamos priteisiant jam visišką nuostolių atlyginimą (LR CK 6.251 straipsnio 1 dalis), nes draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (LR CK 6.1015 straipsnis).

Todėl reikalavimą į dėl žalos priteisimo regreso tvarka teismas tenkina pilna apimtimi kaip visiškai pagrįstą ir pilnai įrodytą (LR CPK 178 str., 185 str.).

Dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo skolos sumos – 549,84 Eur, t.y. 77,43 Eur palūkanų už piniginės prievolės neįvykdymą, jas skaičiuojant nuo pareikalavimo įvykdyti piniginę prievolę momento -2013-08-16 iki kreipimosi į teismą dienos – 2016-06-08, t.y. už 1028 pradelstas dienas. Nurodo, kad šios palūkanos yra apriorinių nuostolių kompensavimui, nes laiku negrąžinus skolos , kreditorius patiria nuostolių , kadangi negali šių pinigų naudoti pats. Šias palūkanas laiko minimaliais ieškovo nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka, laiko jį nepagrįstu. Patvirtina, jog ieškovo 2013-07-31 pretenziją gavo, žalos atlyginti neatsisakė, prašė ieškovą pateikti papildomus įrodymus – eismo įvykio schemą, kurių ieškovas nepateikė. Šią nurodytą aplinkybę atsakovas pagrindė 2013-08-12 Panevėžio savivaldybės administracijos raštu dėl papildomos informacijos pateikimo. (b.l.39) Todėl mano, kad skaičiuoti palūkanas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę - 2013-08-16 nėra pagrindo.

Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas. Patenkinus kaip pagrįstą ir įrodytą pagrindinį ieškovo reikalavimą dėl žalos priteisimo, konstatuotina, kad atsakovas praleido prievolės atlyginti ieškovui patirtus nuostolius terminą, kurią privalėjo įvykdyti per 7 dienas nuo ieškovo pareikalavimo įvykdyti prievolę. (LR CK 6.53 str. 2 d.. ). Skolininkas , praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. (LR CK 6.260 str., 6.261 str.) Ši nuostata taikoma ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. ( LR CK 6.37 str. ) Kompensuojamos palūkanos šuo atveju skaičiuotinos nuo 2013-08-16 ( LR CK 6.288 str. 1d., 6.53 str.2d.), nes ieškovas atsakovui pateiktoje pretenzijoje pats nurodė prievolės įvykdymo terminą -15 dienų, kuris baigėsi 2013-08-16 Todėl pagrįstas ieškovo reikalavimas palūkanas priteisti už 1028 dienas. Palūkanų dydis paskaičiuotinas 5 proc. metinių palūkanų ieškovas pagrįstai paskaičiavo remdamasis LR CK 6.210 str. 1d. nustatyta palūkanų norma. Teismas kritiškai vertina atsakovo atsikirtimą , kad jis piniginės prievolės nevykdė, nes ieškovas nepateikė jo prašomų duomenų, nes 2013-08-12 rašte jokių duomenų apie prievolės įvykdymo pripažinimą atsakovas nepateikė, teisme jis ištyrus visus įrodymus, tame tarpe ir prašomą pateikti eismo įvykio schemą, ieškinio nepripažino ir bylos nagrinėjimo metu jokių prieštaravimų bei abejonių dėl eismo įvykio schemos nepateikė, bei, turėdamas anksčiau pageidautą įrodymą, jo neginčijo ir prievolės atsakovui bylos nagrinėjimo metu neįvykdė. Todėl šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir vertintinas kaip siekimas išvengti civilinės atsakomybės. Todėl reikalavimas dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo tenkintinas pilnai.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo prašymas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje administracinė byla Nr. A858-1423/2014, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos) nuostatas, pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju LR CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2281/2013). Teismas pažymi, kad LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo AB „Lietuvos draudimas, ieškinį visiškai patenkinus, tenkintina ir ieškinio dalis priteisti iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės įstatyme (LR CK 6.210 straipsnio 1 dalyje) nustatytas procesines palūkanas ieškovo naudai. Šiomis procesinėmis palūkanomis atsakovas Panevėžio miesto savivaldybė skatinamas greičiau įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti ieškovui jam priteistą nuostolių atlyginimą.

Teismui ieškinį visiškai patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (b.l.26), 70,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 27-28), o valstybei iš atsakovo priteistinos jos patirtos 3 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92, 93, 263–270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės, kodas 288724610, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, naudai 549,84 Eur (Penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 84 ct.) turtinės žalos (nuostolių), ir 77, 43 Eur ( Septyniasdešimt septynis eurus 43 ct.) palūkanų už laikotarpį nuo 2013-08-16 iki 2016-06-08, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 627,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-06-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas : 15 Eur (Penkiolika eurų) žyminio mokesčio ir 70,08 (Septyniasdešimt eurų 8 ct. ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės, kodas 288724610, valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 3 Eui (Trys eurai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio mieto apylinkės teismą.