- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 1-640-859/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00546-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Civilinis ieškovas
- V. M.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K., būdamas UAB “ Stadita”, įmonės kodas 304601898, registruotos adresu Veiverių g. 9 B-41, Vilniuje, direktoriumi, žinodamas, kad bendrovė jokios veiklos nevykdo, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir nedidelės vertės svetimą turtą:
- tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku laikraštyje „Ekspres nedelia“ patalpino skelbimą, kuriame nurodė, kad įmonė pigiai daro plastikinius langus, bei duris, turėdamas tikslą apgaule įgyti pinigines lėšas 2018-09-06 apie 10:00 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pasirašė durų pirkimo-pardavimo sutartį 440 eurų sumai su M. M., žadėdamas per 30 darbo dienų pristatyti ir įstatyti įstatyti lauko duris bei minėtos sutarties pagrindu paėmė 200 eurų dydžio avansą, tačiau iki nurodyto termino durų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimus M. M. priklausančius 200 eurų. Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje;
- turėdamas tikslą apgaule įgyti pinigines lėšas 2018-09-06 apie 13:30 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pasirašė langų pirkimo-pardavimo sutartį 1000 eurų sumai su V. M., žadėdamas per 30 dienų pagaminti ir įstatyti buto langus bei minėtos sutarties pagrindu paėmė 400 eurų dydžio avansą, tačiau iki nurodyto termino langų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimus V. M. priklausančius - 400 eurų. Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas. Parodė, kad UAB „Stadita“ nėra PVM mokėtoja, todėl ją nupirko iš kito asmens. Siekė vykdyti veiklą. Galiausiai, jam nebepavyko susisiekti su Lenkijos piliečiu, per kurį jis užsakydavo iš Lenkijos gamintojo langus. Negali paaiškinti, kodėl paėmė pinigus iš nukentėjusiųjų nors tuo laiku jau nebegalėjo susisiekti su minėtu Lenkijos piliečiu. Pradžioje norėjo tikrai vykdyti veiklą bet, galiausiai nepavykus, nusprendė pasilikti nukentėjusiųjų pinigus, duotus pagal pasirašytas sutartis, sau. Dėl padaryto gailisi. Nukentėjusiesiems žalą atlygino visiškai. Su jais susitaikė.
Iš esmės analogiški pastarojo parodymai dėl paimtų pinigų ir neįvykdytos prievolės, buvo duoti ir po to, kai ikiteisminiame tyrime jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (b. l. 99-100; 101, 102).
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.
Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui kaltinamasis pareiškė, kad prisipažįsta esą kaltas, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Prokuroras ir kaltinamasis, kuris atsisakė naudotis teise į gynėją, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teismas, apklausęs kaltinamąją ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau nuosprendyje – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, pastarojo padarytas nusikalstamas veikas patvirtina šie įrodymai:
- nukentėjusioji M. M. apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė protokolu-pareiškimu 2018-10-17 (b. l. 15, 39). 2018-10-17 atlikta įvykio vietos apžiūra, t. y. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 26-29). Apklausta ikiteisminiame tyrime nukentėjusiąja parodė, kad 2018-09-06 apie 10 val., į namus adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvyko vyriškis, kurį rado pagal skelbimą laikraštyje "Ekspres nedelia", kad firma daro pigiau, plastikinius langus ir duris. 2018-09-05 paskambino numeriu 867607101. Buvo nustebusi, kad vyriškis po užsakymo telefonu atvyko jau kitą dieną. Vyriškis išmatavo jos užsakomas lauko duris ir paėmė kaip užstatą 200 eurų, paliko 2 lapus, kuriuos pridėjo prie apklausos. Vyriškis savo vardo ir pavardės nesakė. Praėjus maždaug trims savaitėms ji nesulaukė užsakytų durų, todėl pradėjo skambinti pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytu telefono numeriu 860227277. Pradžioje vyriškis telefonu atsiliepdavo ir vis žadėjo duris atvežti. Vėliau telefono numeris jau buvo išjungtas. Suprato, kad yra apgauta ir kreipėsi į policiją (b. l. 33-35). Nukentėjusioji byloje pareiškė civilinį ieškinį 200 eurų turtinei žalai atlyginti (b. l. 49, 50). Papildomai apklausta M. M. papildė, kad 2018-12-04 A. K. jai grąžino 200 eurų avansą, pretenzijų jam neturi (b. l. 48, 51, 52). Iš pateiktos 2018-09-06 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp nukentėjusiosios ir UAB „Stadita“ direktoriaus A. K. dėl gamino – lango ir durų gamybos pagal sutarties priedą, matyti, kad A. K. nukentėjusioji perdavė 200 EUR avanso. A. K. sutartimi įsipareigojo gaminius pristatyti ir sumontuoti per 30 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo (b. l. 34, 35);
- nukentėjusysis V. M. pranešė BPC, kas užfiksuota BIRT ataskaitų žiūryklėje 2018-10-23, kad UAB „Stadita“ iki 2018-10-06 neatliko darbų ir pinigų negražino (b. l. 70-71). Tai nurodė ir 2018-10-23 pareiškime (b. l. 69). Apklaustas nukentėjusiuoju parodė, kad naršydamas internete ieškojo įmonės, kuri galėtų įstiklinti buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, du balkonus ir pakeistų virtuvės langą. Susirado bendrovę UAB "Stadita" ir paskambino telefonu 8 676 07 101. 2018-09-06 apie 13.30 val., atvykęs į namus bendrovės atstovas pasivadino esąs A., viską išmatavo. Su savimi jis turėjo pirkimo-pardavimo sutartį, kurią vietoje pasirašė. Sutartyje nurodyta, kad bendrovę atstovauja direktorius A. K.. Asmens, kuris pasirašė sutartį, dokumento neprašė ir asmenybės nelygino. Darbai turėjo būti atlikti iki 2018-10-06, tačiau niekas nepaskambino ir neatvažiavo. Tada pradėjo skambinti jis pats. Skambino visą laiką iš savo telefono, tačiau autoatsakiklis vis sakė, kad abonentas nepasiekiamas. Tada 2018-10-18 paskambino iš žmonos telefono. Į skambutį atsiliepęs A. pasakė, kad 2018-10-20 10.00 val., atvyks darbininkai atlikti darbus. Pralaukė dieną, tačiau niekas taip ir neatvyko. Vėl ėmė skambinti minėtu telefonu, tačiau numeris buvo visai išjungtas. Bandė paskambinti iš kitų telefonų bet buvo tas pats. Neprisiskambino. Suradęs internete bendrovės buveinę kartu su žmona nuvyko Veiverių g. 9B-41, Vilniuje. Šiuo rado tik garažų masyvą su dviem uždarytais įvažiavimais. Apėję pastatą jokios iškabos kad jame randasi kokia nors bendrovė nerado. Asmuo, kuris pasirašė sutartį buvo apie 175 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, smulkių veido bruožų, kalbėjo rusiškai su nedideliu akcentu. Jo aprangos neprisimena. Matė jį vieną kartą, kai buvo pasirašoma sutartis. Sutarties pasirašymo metu vizualiai atrodė, kad žmogus išmano savo darbą. Dar skambino telefonu keletą kartų, tačiau vėl autoatsakiklis nurodo, kad abonentas yra nepasiekiamas, todėl suprato, kad buvo apgauti. Dėl šio įvykio patyrė 400 eurų turtinę žalą (b. l. 83, 87). Papildomai apklaustas V. M. parodė, kad sutinka, jog A. K. jam atlygintų padarytą žalą - 400 eurų, ir 100 eurų moralinės žalos, kadangi teko papildomai paruošti vietą langų statymui. Per tą laiką, kol jis neįstatė langus galėtų susirasti kitą įmonę. Viso padaryta 500 eurų turtinė žala. Sutiktų su juo susitaikyti (b. l. 84). Papildomai apklaustas V. M. parodė, kad 2018-12-13 į jo sąskaitą A. K. pervedė 400 eurų. Civilinis ieškinys buvo reikštas 500 eurų sumai, todėl keičia jį į 100 eurų (b. l. 85). Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį 500 eurų turtinei žalai atlyginti (b. l. 88, 89). Šį reikalavimą tikslino 2018-12-19, nurodydamas, kad 400 EUR jam A. K. atlygino, pinigus pervesdamas į jo sąskaitą (b. l. 92, 93), todėl žalos dydį yra 100 eurų (b. l. 90, 91). Pinigų pavedimą patvirtino ir A. K. pateikti įrodymai dėl perlaidos atlikimo nukentėjusiajam (b. l. 104-106). Iš nukentėjusiojo pateiktos 2018-09-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ST-0904, sudarytos tarp nukentėjusiojo ir UAB „Stadita“ direktoriaus A. K. dėl gaminių – langų gamybos pagal sutarties priedą, matyti, kad A. K. nukentėjusysis perdavė 400 EUR avanso. A. K. sutartimi įsipareigojo gaminius pristatyti ir sumontuoti per 30 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo (b. l. 78, 79).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnis), teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kadangi iš nukentėjusiųjų M. M. ir V. M. turtą, atitinkamai 200 EUR ir 400 EUR, užvaldė apgaule, su pastaraisiais tą pačią dieną, 2018-09-06 pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartis dėl gaminių, t. y. lango ir durų su nukentėjusiąja, ir langų – su nukentėjusiuoju, pristatymo ir sumontavimo, nors faktiškai jau tuo laiku žinojo, kad negalės sutarties įvykdyti ir jos nevykdys. Tai patvirtina gan prieštaringi A. K. parodymai ikiteisminiame tyrime, dalyje dėl Lenkijos piliečio dalyvavimo jo versle ir problemų pastarąjį surandant. Tuo pačiu nurodant, kad jis aptartas sutartis su nukentėjusiaisiais pasirašė būtent dėl to, kad bendradarbiavo su minėtu „mistiniu“ Lenkijos piliečiu, kurio jis pats tuo metu jau „neberasdavo“. Kitas svarbus aspektas šiame A. K. versle yra ir tai, kad jis faktiškai nebedirbo UAB „Stadita“ jau nuo 2017 m. gruodžio mėnesio 2 d. (b. l. 111), ir nuo to laiko niekur nebedirbo, o pateiktose sutartyse, kurias pasirašė su nukentėjusiaisiais dėl gaminių, įvardijo save kaip minimos bendrovės direktorius. Galiausiai, kaltinamasis siekį užvaldyti apgaule svetimą turtą pripažino ir teisme. Todėl šiuo atveju tarp sutarties šalių nebuvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nes tokiomis sutartimis buvo paveiktas nukentėjusiųjų budrumas tikslu įgyti pasitikėjimą kaltinamuoju. Kuo šis ir pasinaudojo įgydamas apgaule nukentėjusiųjų turtą - pinigus. Šios veikos padarytos tiesiogine tyčia. Jos yra baigtos, nes nukentėjusiųjų turtas kaltinamojo buvo užvaldytas. Todėl kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos kaip sukčiavimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, užvaldant nukentėjusiojo 400 EUR, ir 182 straipsnio 3 dalyje – padarant baudžiamąjį nusižengimą, apgaule užvaldant nukentėjusiosios 200 EUR (BK 190 straipsnis).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą esant kelių sąlygų visetui: 1) kaltinamasis turi pripažinti savo kaltę, 2) jis turi savo noru atlyginti padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo, 3) jis turi susitaikyti su nukentėjusiuoju, 4) byloje turi būti nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, su nukentėjusiaisiais susitaikė. Pastarieji pateikė teismui 2019-02-19 taikos sutartis, kad nukentėjusiesiems visiškai atlyginta kaltinamojo padaryta žala, jie su kaltinamuoju susitaikė. Susitaikymo protokolus pasirašė kaltinamasis ir nukentėjusieji.
Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos – nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Pastarasis nusikalto pirmą kartą, neteistas. Teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai. Nuoširdžiai gailėjosi.
Dėl aptarto reglamentavimo ir to, kas nustatyta teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos, kai kaltinamasis gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta. Todėl teismas atleidžia kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnio 1 dalis).
Kardomosios priemonės.
Kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-64, 103) naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas
nusprendė:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais M. M. ir V. M., o šią baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
A. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti A. K., kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.