Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-02-25 · Administracinė byla Nr. eI2-3902-342/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-25
Bylos Nr.
eI2-3902-342/2025
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Romanas Klišauskas, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Igor Smirnov
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3902-342/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06057-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 25 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja)

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. M., pareiškėjo atstovui advokatui Igor Smirnov,atsakovo atstovei Laimai Zajankauskienei,vertėjai Aušrai Katkutei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2024-11-11 teismas nutartimi priėmė pareiškėjo skundą dėl atsakovo Migracijos departamento prie VRM dėl 2024-10-10 ir 2024-10-22 sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kitoje dalyje pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino ir dėl Migracijos departamento 2024-08-27 sprendimo Nr. 24S197187 panaikinimo atsisakė priimti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento 2024-10-10 sprendimą Nr. 24S228599 – dalyje dėl uždraudimo pareiškėjui A. M. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-10-10 iki 2027-10-09. Panaikinti Migracijos departamento 2024-10-10 sprendimą Nr. 24S228599 – dalyje dėl įtraukimo į SIS Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui A. M. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-10-10 iki 2027-10-09. Panaikinti Migracijos departamento 2024-10-22 sprendimą Nr. 24S236171 – dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir įpareigoti Migracijos departamentą svarstyti iš naujo pareiškėjo pateiktą (2024-10-08) prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje jam išdavimo.

Nurodo, kad neproporcingas, itin jautrias ir reikšmingas pasekmes bei jo teisių ribojimus: jis 3 metus negalės nei atvykti į Lietuvos Respubliką, ES (ir Šengeną) nei pasinaudoti ES pagrindinių teisių Chartijos 1 15 straipsnyje nurodyta teise ir teisėtu interesu dirbti ES.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi šeimą ir 6 vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, todėl MD sankcija, dėl kurios pareiškėjas negalės dirbti ES ypač (neproporcingai) skaudžiai atsilieps jo galimybei išlaikyti šeimą ir vaikus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad turi šešis nepilnamečius vaikus ir vienas iš jų yra neįgalus. Jis vienas išlaiko šeimą, žmona nedirba, nes prižiūri vaikus. Taip pat paaiškino, kad dirba Estijos bendrovėje, kuri komandiruoja jį į kitas šalis.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio

1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, t. y. sprendimas panaikinti leidimą

laikinai gyventi grindžiamas aplinkybėmis, jog pareiškėjas, prašydamas išduoti leidimą, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, t. y. nebuvo mokamas darbo užmokestis, darbo sutartis nutraukta. Pažymėtina, kad pareiškėjas pripažįsta jog buvo tinkamai supažindintas su sprendimu Nr. 24S197187 ir jo neskundė. Pareiškėjas su tuo sprendimu sutiko.

Pažymi, kad teisės aktai numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų Lietuvos Respublikoje reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant leidimo laikinai gyventi šalyje ir darbdavio tarpininkavimo rašte. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą Nr. 24S197187 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje išdavimo. Todėl Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 5 p.).

Mano, kad ši aplinkybė gali būti vertinama kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Tuo tarpu pareiškėjo skundo argumentai jog aptariama situacija susiklostė ne dėl jo, o dėl jo buvusio darbdavio kaltės, atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiškėjui išduoto leidimo galiojimas tiesiogiai priklausė nuo to, ar pagal prašymą išduoti šį leidimą prisiimti reikalavimai bus įgyvendinti, o išduotas leidimai negali galioti, jei pagrindai, susiję su užsieniečio teise laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo įvykdyti. Asmenų kaltės klausimas šiuo požiūriu neturi esminės teisinės reikšmės vertinant ginčijamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, nes jie buvo priimti nustačius savarankiškus imperatyvius Įstatyme įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti, teigdamas, kad pareiškėjo argumentai neįrodyti ir nepagrįsti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ginčas byloje kilo dėl 2024-10-10 sprendimo Nr. 24S228599 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-10-10 iki 2027-10-09; dėl įtraukimo į SIS Šengeno informacinę sistemą perspėjimo 3 metams; Migracijos departamento 2024-10-22 sprendimo Nr. 24S236171 dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Kazachstano pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).

2023-07-19 darbdavys pateikė tarpininkavimo raštą bei prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 20230719-132237 tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti vamzdyno montuotoju. Šiame prašyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo Lietuvos Respublikoje šaltinis – planuojamas gauti darbo užmokestis 1390 Eur, kitų pajamų šaltinio pareiškėjas neturi.

Pagal pateiktus Sodros duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. vasarį, kovą, balandį negavo darbo ar su darbu susijusių išmokų. Darbo sutarties nutraukimo data nurodyta 2024-04-17.

Migracijos departamentas 2024-08-27 priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr.24S197187, galiojantį iki 2025-09-11, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nutraukta darbo sutartis su asmeniu.

Migracijos departamentas 2024-10-10 priėmė skundžiamą sprendimą Nr.24S228599 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendimas priimtas, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.

Migracijos departamentas priėmė 2024-10-22 sprendimą Nr.24S236171 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Asmeniui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027-10-09.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, UTPĮ nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką. UTPĮ 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi.

Šiuo atveju konstatuota, kad Migracijos departamentas 2024-08-27 sprendimu Nr. 24S197187 panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Remiantis bylos duomenimis buvo nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi asmeniui įteiktas 2023-10-04 per pasirinktą išorės paslaugų teikėją Kazachstane. VSDFV IS duomenimis, asmuo bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023-10-17 iki 2024-04-17. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jam tik vieną kartą buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1390 Eur. Už 2023 m. spalio mėn. išmokėta 691,03 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. lapkričio mėn. – 1390 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 804,74 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 69,32 Eur, už laikotarpį nuo 2024 m. vasario mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. darbo užmokestis nebuvo mokėtas, t. y. jis bendrovėje nedirbo. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas asmuo šiuo metu nedirba.

Taip pat nustatyta, kad asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš bendrovės, sudarantis 1390 Eur. Tuo tarpu pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Kadangi asmuo bendrovėje dirbo, tačiau sulygtą darbo užmokestį gavo tik vieną kartą ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog asmuo, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, dirbo bendrovėje, tačiau neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, sulygtą darbo užmokestį gavo tik vieną kartą, konstatuotina, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Migracijos departamentas vertintino, kad asmuo nors formaliai atitiko UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, bet remiantis tyrimo metu gautais duomenimis – nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o aplinkybė, kad jis nesilaikė nustatytos tvarkos, vertinama kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija), todėl kilo abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, be to yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė. Kaip nustatyta byloje pareiškėjas skundė Migracijos departamento 2024-08-27 sprendimą Nr. 24S197187, tačiau teismas nutartimi atsisakė priimti šį skundo reikalavimą, kaip pasibaigus nustatytam terminui procesiniam dokumentui paduoti. Remiantis LITEKO duomenimis, nei pareiškėjas, nei jo atstovas 2024-11-11 teismo nutarties neskundė.

Dėl 2024-10-10 Migracijos Departamento sprendimo

Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo” 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvą trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Be kita ko, vadovaujantis šia dalimi, priimta Kriterijų vertinimo tvarka, kurios 11 punkte, be kita ko, nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo panaikintas leidimas gyventi; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pagal 35 str. 1 d. 2 p.) nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Iš ginčijamo Departamento 2024-10-10 sprendimo 24S228599 turinio matyti, kad draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir atsižvelgus į tai, kad, prašydamas išduoti leidimą gyventi, su pareiškėju buvo nutraukta darbo sutartis, jis neturėjo alternatyvaus pragyvenimo šaltinių Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neturi jokių socialinių ar šeimyninių ryšių. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes ir teisinį reguliavimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas pagrįstai uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Dėl perspėjimo į SIS II sistemą įvedimo Migracijos departamentas nurodė, kad ginčijame sprendime nusprendė įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, minėtą sprendimą grįsdamas UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p., UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. ir 5 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II sistema) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 str. 1 d. a p. ir 2 d. c p.. Duomenys iš sąrašo teikiami į SIS II sistemą, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Nagrinėjamu atveju, priimdamas sprendimą atsakovas grindė jį pareiškėjo keliama nelegalios migracijos grėsme, grėsme viešajai tvarkai.

Dėl Migracijos departamento sprendimo dalies įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesių pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, 24 straipsnis, reglamentuojantis perspėjimų dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo sąlygas, be kita ko, nustato: valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 1 d.); situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.).

Remiantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio „Proporcingumas“1 dalies „Prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.“ ir 2 dalies „Kai 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sprendimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra susijęs su teroristiniu nusikaltimu, atvejis laikomas pakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Dėl su visuomenės ar nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių išimtiniais atvejais valstybės narės gali neįvesti perspėjimo, kai dėl jo gali būti trukdoma atlikti oficialius ar teisinius paklausimus, tyrimus ar procedūras“, taip pat Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad aplinkybė, jog yra Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga, savaime nėra pagrindas įvesti perspėjimą dėl draudimo trečiosios šalies piliečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, kadangi, prieš įvesdamos perspėjimą, valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, pagal kriterijus, aptartus Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą, kuris gali būti skundžiamas (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.), kas nagrinėjamo ginčo atveju nėra padaryta (nėra motyvų, kodėl atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS).

Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas įvertino tik tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, kad jis neturėjo pajamų pragyvenimo šaltinio Lietuvoje ir kėlė grėsmę viešajai tvarkai, nes nesilaikė teisės aktų, nustatančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo, buvimo ir išvykimo tvarką, reikalavimų. Tačiau sprendimas nėra pakankamai motyvuotas tuo, kad šis atvejis yra pakankamai reikšmingas, jog perspėjimas būtų įvestas į SIS. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į pareiškėjo veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų padaręs nusikalstamas veikas, kėlęs grėsmę valstybės saugumui ar sistemingai pažeidinėjęs migracijos procedūras.

Pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

Dėl 2024-10-22 Migracijos Departamento sprendimo

Byloje nustatyta, kad 2024-10-22 Departamentas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Nr.24S236171, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, nes pareiškėjas nepateikė objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių įstatyme reguliuojamas aplinkybes.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a)pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesni negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-492/2019).

Migracijos departamentas nustatė, kad atlikus pareiškėjo darbdavio patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjui tris mėnesius atlyginimas nebuvo mokamas ir, galiausiai, darbo sutartis buvo nutraukta. Atsakovui tai sukėlė akivaizdžių abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio dirbti bendrovėje. Galimai bendrovė ir asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad atitinka jam darbo sąlygų keltų kriterijų, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. Teismas atkreipia dėmesį, kad teikiant prašymą leidimui laikinai gyventi gauti, prašymą teikiantis asmuo patvirtina, kad žino, kad turi informuoti apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tai nebuvo padaryta ir nagrinėjamu atveju, kaip ir neįrodytos darbo sutarties pasibaigimo priežastys, pareiškėjas neskundė ir neįrodė darbdavio neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) vertindamas aptarto reglamentavimo turinį, yra pažymėjęs, jog vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu tokiu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Aptartas reglamentavimas suteikia Migracijos departamentui diskreciją spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo. Ne tik užsieniečiui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvą trukmė, bet ir Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Atlikdamas šį vertinimą, Migracijos departamentas taip pat turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus, vadovaujantis ir laikantis konstitucinio atsakingo valdymo principo bei viešojo administravimo principų (2024 m. liepos 17 d. nutartis Nr.eA-1909-662/2004). Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, atsižvelgė į nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nustatytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų. Nėra aiškiai išdėstytos aplinkybės, kodėl asmuo nebuvo įdarbintas, taip pat nėra duomenų, kad bendrovės sprendimas atsisakyti jį įdarbinti buvo apskųstas. Atsakovui nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys apie kitą pragyvenimo lėšų šaltinį. Pažymėtina, kad atsakovas priimdamas sprendimą, vertino pareiškėjo situaciją Kriterijų vertinimo tvarka ir atsižvelgė į individualias aplinkybes, netaikė griežčiausio penkerių metų uždraudimo atvykti laikotarpio. Todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas nepaneigė Departamento 2024-10-10 sprendime Nr. 24S228599 nustatytų faktinių aplinkybių ir atlikto jų vertinimo, šis sprendimas yra teisėtas ir galiojantis.

Pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamame sprendime Departamentas nurodė faktinius duomenis, kurie sudaro pagrindą jį priimti, pateikė jų vertinimą, t. y. taikomas poveikio priemones ne tik pagrindė objektyviais faktiniais duomenimis, bet ir motyvavo jų taikymą. Teismo vertinimu, ginčijamas Departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 str. reikalavimus. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo su Lietuva nesieja jokie ryšiai, darbo sutarties nesudarė, bei atsižvelgęs į tai, kad ginčijamo sprendimo tikslas yra užkirsti kelią nelegaliai migracijai, teismas konstatuoja, kad taikomas draudimas yra proporcinga priemonė. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą byloje nėra, todėl Departamento 2024-10-22 sprendimas Nr. 24S236171, paliktinas galioti. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas sprendimas teismo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą svarstyti iš naujo 2024-10-08 pareiškėjo prašymo dėl leidimo gyventi Lietuvoje jam išdavimo, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Tuo tarpu atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Migracijos departamento 2024-10-20 sprendimo Nr.24S228599 dalis negali būti laikoma teisėta, kadangi ji neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti, todėl skundžiama Migracijos departamento sprendimo dalis įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi yra naikinama (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Kitoje dalyje pareiškėjo skundą dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi teismo procesinis sprendimas yra iš dalies palankus pareiškėjui, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Bylos medžiagoje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgdama į patenkintų skundo reikalavimų apimtį, sprendžia, kad pareiškėjui priteistina 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-10-10 sprendimo Nr. 24S228599 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo A. M. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Kitoje dalyje pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2024-10-10 sprendimo Nr. 24S228599 dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2024-10-22 sprendimo Nr. 24S236171 dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą

Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 7,50 Eur (septynis eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėLaimutė JokubauskaitėRomanas Klišauskas