Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neostata“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neostata“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

6.1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi reikalavimas dėl pretenzijos atmetimo negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.

6.2. Pirkimo objektas yra įtrauktas į atsakovės strateginį veiklos planą, todėl jis turi esminę reikšmę savivaldybės gyventojams ir susijęs su viešuoju interesu.

6.3. Atsakovė 2023 m. sausio 31 d. sudarė su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija finansavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statybos darbus baigti iki 2023 m. gruodžio 2 d., o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nesugebės laiku įvykdyti savo įsipareigojimo ir neteks finansavimo.

7. Ieškovė UAB „Neostata“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

7.1. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

7.2. 2023 m. sausio 31 d. finansavimo sutartyje nėra nurodyta, kad lėšos skiriamos II statybos darbų etapui, t. y. pagal atsakovės sudarytą sutartį I etapo darbai atliekami iki 2023 m. gegužės mėnesio, todėl valstybės finansavimas tikėtina bus naudojamas I etapo darbams atlikti.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

10. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2022 m. vasario 10 d. ir 2023 m. sausio 26 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimų, 2023 m. sausio 31 d. atsakovės ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytos finansavimo sutarties kopijas. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė Pirkimo sutarties projekto kopiją.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikti įrodymai, t. y. 2022 m. vasario 10 d. ir 2023 m. sausio 26 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimai, 2023 m. sausio 31 d. atsakovės ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta finansavimo sutartis, yra susiję su poreikio skubiai leisti vykdyti Pirkimo procedūras nustatymu, ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat į tai, jog atsakovė neturėjo galimybės pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teismui, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei (CPK 147 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad ieškovė yra susipažinusi su naujais įrodymais ir turėjo galimybę dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, sprendžia, jog yra pagrindas priimti minėtus pateiktus atsakovės naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

12. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas įrodymas, t. y. Pirkimo sutarties projektas, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, kadangi nepagrindžia aplinkybių, susijusių su poreikio skubiai leisti vykdyti Pirkimo procedūras nustatymu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šio naujo įrodymo į bylą nepriima.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

14. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

15. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

16. Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tiesiog įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Neostata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai, prašydama panaikinti atsakovės 2023 m. sausio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovės pretenzijos dalis dėl pirkimo dokumentų papildymo. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinio argumentai yra abstraktūs ir subjektyvūs, teisiškai nepagrįsti. Tai, ar ieškovės ginčijamo sprendimo dalis yra teisėta, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas.

18. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

19. Apeliantės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, kadangi Pirkimo objektas yra svarbus, įtrauktas į atsakovės strateginį veiklos planą ir turi esminę reikšmę savivaldybės gyventojams, be to, atsakovė 2023 m. sausio 31 d. finansavimo sutartimi įsipareigojo Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statybos darbus baigti iki 2023 m. gruodžio 2 d., o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nesugebės laiku įvykdyti savo įsipareigojimo ir neteks finansavimo.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija vykdo viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso, (duomenys neskelbtini), II etapo statybos darbai“, taigi vykdydama šį viešąjį pirkimą ketina įsigyti komplekso II etapo statybos darbus.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Pirkimo objektas nors ir svarbus, tačiau nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės viešasis interesas. Tai nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, funkcionavimas. Priešingai, nesustabdžius ginčijamo viešojo pirkimo procedūrų egzistuoja reali grėsmė, jog galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas ar iš esmės pasunkėtų. Vien tik aplinkybė, kad Plungės rajono savivaldybės taryba 2023 m. sausio 26 d. sprendimu strateginiame 2023 – 2025 metų veiklos plane numatė vykdyti Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statybą, nesudaro pagrindo spręsti, jog Pirkimo objektas turi būti įsigytas skubiai. Be to, kaip matyti iš į bylą pateiktos 2023 m. sausio 31 d. atsakovės ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytos finansavimo sutarties 1 ir 2.2 punktų ministerija įsipareigojo skirti finansavimą Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statybai nuo 2023 metų antro ketvirčio, tačiau sutartyje nėra konkrečiai nurodytas finansuojamas statybos darbų etapas, t. y. nėra numatyta, jog finansavimas skiriamas konkrečiai Pirkimo objektu esantiems II etapo darbams. Taip pat iš į bylą pateiktos 2020 m. gegužės 13 d. I etapo statybos darbų pirkimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir UAB „Brosta“, 8.2 punkto nustatyta, kad sutarties galiojimo trukmė yra 36 mėnesiai, t. y. iki 2023 m. gegužės mėnesio, taigi 2023 m. antrą ketvirtį, kuomet atsakovei bus skiriamas finansavimas, bus atliekami dar I etapo statybos darbai, o ne Pirkimu siekiami įsigyti II etapo statybos darbai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ji neteks finansavimo, jei skubiai neįvykdys Pirkimo ir nebus pradėti II etapo statybos darbai. Pažymėtina, kad nors apeliantė teigia, jog statybos darbus turi baigti iki 2023 m. gruodžio 2 d., tačiau iš skelbimo apie Pirkimą nustatyta, kad ketinamos sudaryti Pirkimo sutarties trukmė nurodyta 36 mėnesiai, t. y. pagal atsakovės paskelbtas Pirkimo sąlygas darbai neturi būti baigti iki 2023 m. gruodžio 2 d. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo teisėtumą. Taigi, konstatuotina, kad sustabdžius Pirkimo procedūras nebus pažeistas viešasis interesas dėl skubaus Pirkimo procedūrų tęsimo ir Pirkimo sutarties sudarymo.

23. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešojo pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad Pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

24. Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis ir 423⁹ straipsnis), tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.

25. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.