Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-05-16 · Civilinė byla Nr. e2-7719-864/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-16
Bylos Nr.
e2-7719-864/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
I. M. T.
Atsakovas
UAB „Universus.lt“
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė,sekretoriaujant Linai Kelevišienei,dalyvaujant ieškovei I. M. T., jos atstovui advokatu P. G.,atsakovo atstovei teisininkei V. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. M. T. ieškinį atsakovui UAB „Universus.lt“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pateiktu teismui ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1375,20 euro negrąžintą sumą, 8,84 euro palūkanas, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji iš interneto parduotuvės www.universus.lt užsisakė krosnelę „Morso 1630“ (toliau – Prekė). Ieškovei pasiūlymas dėl Prekės įsigijimo sąlygų buvo pateiktas 2015 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu laišku, kuriame buvo nurodyta tiksli Prekės ir jos papildomų dalių (vamzdžių komplekto) kaina bei nemokamo pristatymo įsipareigojimas. Ieškovės teigimu, atsakovas jai 2015 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu laišku pateikė išankstinę sąskaitą Nr. 0072 už Prekę ir papildomas dalis bei nurodė, kad ieškovė apmokėtų 30 procentų užsakymo kainos. Tą pačią dieną ieškovė atliko pavedimą ir apmokėjo 440 eurų. Ieškovė, pasikonsultavusi su specialistais, nusprendė atsisakyti kartu su Preke jai pasiūlyto papildomo vamzdžių komplekto ir pagal atsakovo 2015 m. spalio 2 d. laišku pateiktą išankstinę sąskaitą Nr. 00081 2015 m. spalio 5 d. pavedimu apmokėjo likusią Prekės kainos dalį – 935,20 euro. Ieškovės teigimu, Prekę atsakovas žadėjo pristatyti jai 2015 m. spalio 6-7 dienomis, tikslus laikas turėjo būti suderintas telefonu. Prekės pristatymo laikas ieškovei netiko ir ji paprašė, kad Prekę jai pristatytų 2015 m. lapkričio 16 d. Ieškovės teigimu, atsakovas ją informavo, kad prekę pristatys 2015 m. lapkričio 18 d., 11-12 val., tačiau Prekės ieškovei nurodytu laiku nepristatė ir iš anksto apie tai neinformavo. Teigė, kad ieškovei paskambinus atsakovui, jai buvo paaiškinta, kad nežino kada Prekę pristatys ieškovei, nes kurį laiką neturės automobilio. Dėl atsakovo nuolat keičiamų pristatymo terminų ir sąlygų, taip pat negalėdama suderinti ieškovei patogaus pristatymo termino, ieškovė 2015 m. lapkričio 20 d. informavo atsakovą, kad atsisako Prekės ir paprašė grąžinti jai sumokėtus pinigus. Atsakovas grąžinti pagal išankstines sąskaitas sumokėtą avansą atsisakė ir nurodė, kad už Prekę gali grąžinti tik 825 eurus, o likusi suma – 550,20 euro, yra skirta prekių užsakymo, transportavimo ir sandėliavimo išlaidoms padengti. Vėliau, ieškovės teigimu, atsakovas informavo, kad Prekė ieškovei jau parduota ir atsakovas ją gali tik atpirkti. Ieškovė su atsakovo keliamomis sąlygomis nesutiko. Pakartotinai raštu pareikalavo grąžinti sumokėtus už Prekę pinigus, tačiau atsakovas sumokėto avanso negrąžino, nurodydamas vis kitus avanso negrąžinimo motyvus bei reikalaudamas atlyginti Prekės saugojimo išlaidas, apie kurias prieš sudarant sutartį ji nebuvo informuota.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neatskleidė svarbių ginčui aplinkybių, t. y., kad ieškovė iki sutarties sudarymo lankėsi atsakovo parduotuvėje ir apžiūrėjo prekes iki gaunant pasiūlymą įsigyti Prekę ir papildomą įrangą elektroniniu paštu. Paaiškino, kad parduotuvėje buvusios identiškos komplektacijos prekės ieškovei netiko dėl dizaino, todėl ieškovė nusprendė užsisakyti Prekę pagal jos pageidavimą. Atsakovas teigė, kad prieš ieškovei pateikiant pasiūlymą elektroniniu paštu, dalis Prekės pirkimo-pardavimo sąlygų buvo su ja suderinta telefonu. Teigė, kad telefoninio pokalbio metu ieškovė buvo informuota apie faktą, kad Prekės pristatymo mokestis nėra taikomas, jeigu prekė yra perkama 2015 m. rugsėjo mėnesį, kartu su pilnu pajungimo vamzdžių komplektu. Šią aplinkybę atsakovas įrodinėjo jo elektroninėje parduotuvėje skelbta reklama apie taikomą akciją. Kadangi ieškovė užsakė pilną pajungimo vamzdžių komplektą, todėl pasiūlyme buvo nurodyta, kad Prekės pristatymas nieko nekainuos. Paaiškino, kad ieškovei apmokėjus 30 procentų (440 eurų) Prekės kainos pagal išankstinę sąskaitą Nr. 00072, atsakovas pradėjo vykdyti užsakymą. Su ieškove telefonu sutarė dėl prekių pristatymo termino: ieškovė pageidavo prekes gauti iki 2015 m. spalio 5 d., nors pagal Taisykles dėl prekių pristatymo, grąžinimo ir garantijos (toliau – Taisyklės), skelbiamose www.univerus.lt, prekės yra pagaminamos ir pristatomos per 2-4 savaites. Atsakovas paaiškino, kad įprastas prekių pristatymo terminas yra 1-2 darbo dienos, tačiau jeigu prekės sandėlyje nėra (prekė yra užsakomoji), pristatymo terminas pailgėja iki 2-4 savaičių. Kadangi ieškovė pageidavo būtent užsakomosios prekės, nes tuo metu parduotuvėje buvusi prekė netiko jai dėl dizaino, ir pageidavo ją gauti kuo greičiau, atsakovo teigimu, buvo sutarta, kad Prekę atsakovas pristatys netgi per trumpesnį nei dviejų savaičių terminą, t. y. 13 dienų, iki 2015 m. spalio 5 d. Atsakovas teigė, kad ieškovės teiginys, kad ji pasikonsultavusi su specialistais nusprendė atsisakyti kartu su Preke jai pasiūlyto papildomo vamzdžių komplekto ir pagal atsakovo 2015 m. spalio 2 d. laišku pateiktą išankstinę sąskaitą Nr. 0081 2015 m. spalio 5 d. pavedimu sumokėjo likusią prekės kainos dalį – 935,20 euro, kad atsakovas nuolat keitė Prekės pristatymo terminus, yra klaidinantis. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė 2015 m. spalio 2 d. paskambino į atsakovo parduotuvę ir pranešė, kad jai nereikia pajungimo vamzdžių. Atsakovo darbuotojas informavo ieškovę, kad atsisakius pajungimo vamzdžių, pirkimui pritaikytos akcijos sąlygos nebegalios ir ji turės sumokėti Prekės pristatymo mokestį. Kadangi ieškovė nenorėjo mokėti pristatymo mokesčio, ji visiškai atsisakė šios paslaugos. Ieškovei buvo pateikta nauja išankstinė sąskaita – faktūra Nr. 0081 likusiai Prekės daliai apmokėti, kurioje nebuvo nurodytas vamzdžių komplektas ir nebeliko pristatymo mokesčio. Tą pačią dieną (2015 m. spalio 2 d.) ieškovė pakartotinai paskambino atsakovui ir telefoninio pokalbio metu paprašė Prekę „šiek tiek palaikyti“, kadangi ji išvyksta į Vokietiją ir negalės jos atsiimti 2015 m. spalio 5 d. Atsakovo teigimu, konkretaus termino ieškovė nenurodė, bet prašė pasaugoti Prekę apie porą savaičių. Atsakovas geranoriškai sutiko ir šio prašymo nesureikšmino, tačiau paprašė, kad ieškovė už Prekę sumokėtų. Ieškovė sutiko apmokėti sąskaitą, kai prekė bus pristatyta į atsakovo sandėlį. Atsakovas nurodė, kad Prekė, kaip ir prašė ieškovė, 2015 m. spalio 5 d. buvo pristatyta į atsakovo prekybos vietą adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ieškovė apmokėjo sąskaitą, kas atsakovo teigimu, patvirtino, kad ieškovė suvokė, kad Prekė jau yra pristatyta, o tai reiškia, kad ji buvo tinkamai informuota apie Prekės pristatymą į jos nurodytą vietą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas verčiasi tik prekių prekyba ir neturi nuosavo transporto, o prekių pristatymui naudojasi kurjerio paslaugomis. Tik 2015 m. rugsėjo mėnesį, vykdydamas akciją, buvo prisiėmęs įsipareigojimą pristatyti prekes pirkėjui savo sąskaita. Nurodė, ieškovei atsisakius pirkti pajungimo vamzdžių komplektą, atsakovas pristatyti Prekę ieškovei pareigos nebeturėjo, todėl keisti pristatymo laiko atsakovas, priešingai nei teigė ieškovė, negalėjo ir nekeitė. Pabrėžė, kad ieškovė atsisakiusi Prekės pristatymo, paprašė Prekę pasaugoti pas atsakovą neapibrėžtą laikotarpį, t. y. pati nenurodė termino, kada Prekę atsiims. Atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės sudarytos sutarties kvalifikavimo vartojimo pirkimo – pardavimo sutartimi. Tačiau pažymėjo, kad ieškovė praleido 14 dienų terminą atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties. Kadangi atsakovė atsisakė Prekės pristatymo į namus, atsakovo teigimu laikytina, kad Prekė buvo gauta tą dieną, kai ji buvo pristatyta į atsakovo prekybos vietą, kaip ir prašė pati ieškovė, t. y. 2015 m. spalio 5 d. Ieškovė atsakovui pranešė apie pirkimo – pardavimo sutarties atsisakymą 2015 m. lapkričio 20 d., t. y. praėjus daugiau kaip 45 dienoms po Prekės gavimo. Atsakovas teigė, kad tokiu atveju, sutarties atsisakymas laikytinas neteisėtu ir atsakovas neturi pagrindo grąžinti ieškovei pinigus. Be to, atsakovas pabrėžė, kad ieškovė reikalavo specialiai, pagal jos nurodymus pagaminti ir pristatyti Prekę, todėl ji apskritai neturėjo teisės atsisakyti sutarties kaip tą numato Civilinio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalies 1 punktas. Teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškojo krosnelės nusipirkti. Internete išsirinko krosnelės modelį Morso 1630 ir, ieškodama kur jį įsigyti, pakliuvo į atsakovo tinklapį. Kadangi ši parduotuvė turėjo ieškovės norimą modelį, bet jai nepavyko „įsidėti į krepšelį“ ar kilo kitokie nesklandumai, ji norėjo pasikonsultuoti. Todėl ji paskambino konsultantui. Ieškovės teigimu, konsultantas jai pasiūlė galimybę rinktis iš dviejų to paties modelio krosnelių, t. y. su užrašu arba su paukščiuku. Ieškovė išsirinko su užrašu. Pažymėjo, kad konsultantas nurodė, jog parduotuvė yra oficialus Morso firmos atstovas, todėl ieškovės pasirinktą krosnelę užsakys iš gamintojo ir pristatys nemokami per 2-4 savaites. Pasiteiravo ar turi vamzdžius ir konsultantas jai atsakė, kad gali sukomplektuoti. Nurodė, kad jai buvo paaiškinta, kad ji turinti apmokėti 30 procentų krosnelės kainą, o kad už vamzdžius galinti atsiskaityti vėliau. Paaiškino, kad viskas buvo įprasta kaip ir kitose Internetinėse parduotuvėse : užmoki už prekę ir lauki kol atveš. Gavusi išankstinę sąskaitą, ją apmokėjo. Kodėl pardavėjas jai išrašė vienokią ar kitokią sąskaitą, ji nežino. Kai gavo antrą sąskaitą, ją apmokėjo. Bendra apmokėta suma yra krosnelės kaina. Nurodė, kad krosnelės pristatymo datą derino telefonu. Nurodė, kad lyg spalio 7-tai dienai. Tačiau paaiškėjus, kad ji skubiai turinti išvykti, ieškovė paskambino į parduotuvę pasiteirauti ar gali krosnelės pristatymo datą atkelti. Jai buvo pasakyta, kad jokių problemų nėra, kad krosnelė bus palaikyta parduotuvėje ir ieškovė ją galės paimti vėliau. Nurodė, kad tuo metu jai nebuvo užsiminta apie jokias saugojimo išlaidas ar krosnelės pristatymo mokestį. Nurodė, kad jei taip būtų buvę, ji ko gero net nebūtų pirkusi krosnelės. Nes jai svarbu pirkti Internetu, kad prekę pristatytų, o šiuo atveju, jai tiko atsakovo sąlygos ir kaina. Kai grįžo iš užsienio, labai sunkiai pavyko susisiekti su vadybininku. Prisiskambino vienam, bet jis nieko apie šį konkretų pirkimą nežinojo. Sakė, kad vadybininkas jai perskambins. Vadybininkas po kurio laiko paskambino ir pasakė, kada gali rytoj pristatyti krosnelę. Ieškovė susiorganizavo pagalbą, nes krosnelė sunki, o vadybininkas sakė, kad bus vienas. Bet sutartu laiku neatvažiavo. Tada ieškovė vėl paskambino ir jai buvo pasakyta, kad atvažiuos vėliau. Bet tuomet ji jau nebeturėjo pagalbos, todėl nesutiko. Telefonu bandė suderinti kitą datą, tačiau jai buvo sakoma, kad neaišku kada bus automobilis, nežinia iš viso kada atveš krosnelę. O jau buvo šalta. Tiesiog, tada ieškovė nusprendė atsisakyti Prekės ir nusipirkti ką nors kita. Atsisakymą parašė elektroniniu laišku. Gavo atsakymą, kad atsisakyti gali, bet nebus grąžinta visa suma.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad tarp šalių sudaryta Prekės pirkimo-pardavimo nuotolinė sutartis, kur ieškovė laikytina vartotoja. Pažymėjo, kad ieškovė niekada nebuvo tinkamai supažindinta su taisyklėmis, kurios yra atsakovo tinklapyje neaiškios, dviprasmiškos ir nesuprantamos vidutiniam vartotojui. Šių taisyklių atsakovas niekada neįteikė ieškovei nei popieriniu variantu, nei elektroninio susirašinėjimo metu ir nepaaiškino sąlygų. Atstovo teigimu, ieškovė, nenurodydama priežasties ir nepatirdama kitų išlaidų, turėjo teisę atsisakyti sutarties, kadangi, faktinis Prekės perdavimas ieškovei nebuvo įvykęs ir ji niekada neįgijo realios galimybės disponuoti Preke kaip savo. Pažymėjo, kad ieškovė kaip vartotoja sutarties sudarymo metu nebuvo informuota apie Prekės saugojimo išlaidas ir niekada nepareiškė tokio sutikimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas plečiamai aiškina „specialaus užsakymo“ sąvoką, kadangi ieškovės užsakyta Prekė nebuvo pagaminta pagal jos specialius nurodymus. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2015 m. spalio 5 d. data išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodė akivaizdžiai neatitinkančius tikrovės duomenis, kadangi sąskaita buvo išrašyta 2015 m. gruodžio 22 d., t. y. po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą. Atstovo teigimu, atsakovas elgiasi nesąžiningai, tokiu elgesiu pažeidžia ieškovės kaip vartotojos teises. Prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios pagal įstatymą ir teismų praktiką nėra priteistinos.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teisimo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Teigė, kad ieškovės Prekė buvo specialiai užsakyta pagal jos pageidavimą. Ieškovei atsisakius šios Prekės, atsakovas patyrė nuostolius, kuriuos turi atlyginti ieškovė. Kad tai specialus užsakymas ieškovė turėjo suprasti iš to, kad Prekės pristatymo terminas gerokai ilgesnis nei paprastai, t. y. ne 1-2 darbo dienos, o iki 2-4 savaičių. Atstovė nurodė, kad atsakovas prekių pristatymo paslaugos neteikia, šiuo atveju Prekė ieškovei galėjo būti pristatyta tik laikantis akcijos sąlygų, tačiau ieškovė atsisakė šios paslaugos ir paprašė prekę palaikyti atsakovo parduotuvėje. Ieškovei prekės neatsiėmus, jai kilo pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, t. y. prekės transportavimą pagal specialų užsakymą. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovo darbuotojas – vadybininkas D. B. paliudijo, kad ieškovė skambino telefonu ir užsisakė krosnelės modelį Morso 1630, kurį išsirinko parduotuvėje. Liudytojas nurodė, kad, žinodamas, jog neretai klientams nepatinka šis krosnelės su paukščiuku ar voveraitė ant krosnelės šono modelis, jis pats pasiūlė ieškovei galimybę užsisakyti krosnelę iš gamintojo be minėtų gyvūnų, o su užrašu, nors tokio modelio parduotuvės tinklapyje nėra. Paaiškino, kad pristatymas užtruks iki 4 savaičių. Nurodė, kad ieškovė pasirinko krosnelę su užrašu. Liudytojas taip pat paaiškino, kad tuo metu vyko akcija, kad jei krosnelę perki su pajungimo vamzdžių komplektu, jos pristatymas į kliento namus – nemokamas. Jis pasiūlė šią akciją ieškovei ir ji sutiko. Tuomet išrašė išankstinę dalinę mokėjimo sąskaitą ir išsiuntė ją ieškovei elektroniniu paštu. Ieškovė apmokėjo sąskaitą, tada atsakovas užsakė krosnelę pas gamintoją. Tiekėjas pažadėjo, kad krosnelė bus pristatyta iki spalio 5 d., nes taip, liudytojo teigimu, pageidavo ieškovė. Paaiškino, kad užsakė vieną tokio modelio krosnelę, nes klientai paprastai užsako tokią krosnelę, kokią mato ekspozicijoje. Pažymėjo, kad jo praktikoje yra buvę vienas ar du tokie specialūs užsakymai, kadangi su užrašu modeliai gal 200 litų brangesni. Nurodė, kad vadybininkas pranešė ieškovei, kad krosnelė į parduotuvę bus atvežta spalio 5 d., todėl ieškovė sutiko apmokėti visą sumą, tik pasakė, kad vamzdžiai jai nereikalingi. Vadybininkas išrašė sąskaitą likusiai sumai, o ieškovė ją apmokėjo. Patvirtino, kad tikslaus susitarimo dėl Prekės pristatymo ieškovei į namus nebuvo. Teigė, kad ieškovė paskambino lapkričio mėnesio viduryje paklausti, kada jai bus atvežta krosnelė. Tuomet liudytojas pasiderino su tiekėjais, ar ir kada pakeliui važiuojantis tiekėjas galės krosnelę pristatyti ieškovei, perdavė tiekėjui ieškovės duomenis, kad jis susisiektų tiesiogiai su ieškove. Nurodė, kad tiekėjas buvo susitaręs pristatyti krosnelę ieškovei konkrečią dieną, tačiau ieškovė, dėl liudytojui nežinomų priežasčių, krosnelės priimti negalėjo. O po kelių dienų iš viso Prekės atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl pardavėjo pareigos suteikti vartotojui teisingą ir išsamią informaciją apie parduodamas prekes (komplektaciją, kainą), prekės kainos apmokėjimo bei pristatymo pirkėjui sąlygas, bei pirkėjo teisės atsisakyti sutarties (nutraukti sutartį), sudarytos ne prekybos patalpose, įgyvendinimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė iš internetinės parduotuvės www.universus.lt užsisakė krosnelės modelį Morso 1630 (toliau – Prekė), t. y. ieškovė surado ją dominančią Prekę atsakovo internetiniame tinklapyje, pasiskambino vadybininkui, gavo pasiūlymą užsisakyti ne tinklapyje patalpintą Prekės modelį (su paukščiuku ar voveraite), bet su užrašu „Morso“, 2015 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu laišku pateikė pasiūlymą ir išankstinę sąskaitą Nr. 0072 už Prekę ir papildomas dalis 440 eurų sumai. Ieškovė sąskaitą apmokėjo. Teismas konstatuoja, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta Prekės pirkimo - pardavimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, nes pirkėja (ieškovė) prekę įsigijo asmeniniams poreikiams tenkinti, iš verslininko – juridinio asmens, kuriam prekių tiekimas yra jo komercinės veiklos dalis. Nagrinėjamu atveju vartojimo sutartis buvo sudaryta specialiame atsakovo internetiniame tinklapyje – internetinėje parduotuvėje www.universus.lt, todėl šiai sutarčiai greta bendrųjų vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių taisyklių taikytinos specialiosios, vartojimo sutartis, sudarytas nuotoliniu būdu, reglamentuojančios Europos Sąjungos teisės ir jas į nacionalinę teisę perkeliančių teisės aktų nuostatos.

Vartojimo sutarčių, sudarytų ne prekybos patalpose, specifiką ir vartotojų apsaugos taisykles, kai pirkimo–pardavimo sutartys su vartotojais sudaromos pasitelkiant šį specialų pardavimo metodą, nustatė 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies pakeistos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (toliau – Direktyva 2011/83/ES). Direktyva nustatytos taisyklės dėl informacijos, kuri turi būti pateikiama sudarant nuotolinės prekybos sutartis, reglamentuojamam teisė atsisakyti nuotolinės prekybos sutarčių ir suderinto nuostatos dėl įmonių su vartotojais sudaromų sutarčių vykdymo ir kai kurių kitų aspektų (Direktyvos preambulės 9 punktas). Direktyva numato, kad nuotolinės prekybos sutarties termino apibrėžtis turėtų apimti visus atvejus, kai prekiautojas ir vartotojas sudaro sutartį pagal organizuotą nuotolinę pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, išskirtinai naudodamiesi viena ar daugiau nuotolinio ryšio priemonėmis (pavyzdžiui, užsakant paštu, internetu, telefonu arba faksu), iki sutarties sudarymo ir įskaitant jos sudarymo momentu. Ta apibrėžtis taip pat turėtų apimti situacijas, kai vartotojas apsilanko prekybai skirtose patalpose tik siekdamas gauti informacijos apie prekes arba paslaugas, o tolesnės derybos vykdomos ir sutartis sudaroma nuotoliniu būdu (Direktyvos preambulės 2 punktas). Nuostatos, nacionalinėje teisėje įgyvendinančios Direktyvą ir reglamentuojančios daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas nuotoliniu būdu, buvo įtvirtintos Civilinio kodekso XVIII1 skyriuje Vartojimo sutartys 6.228⁷, 6.228⁸, 6.228¹⁰, 6.288¹¹ straipsniuose (redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. birželio 13 d. ).

Byloje svarbu nustatyti, ar pardavėjas tinkamai vykdė savo pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamą prekę, ar suteikė išsamią informaciją apie prekės pristatymo, grąžinimo sąlygas. Civilinio kodekso 6.228⁷ straipsnis nustatė imperatyvią pardavėjo pareigą pateikti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes. Atsakovui, kaip verslo subjektui, savo srities profesionalui taikomi aukštesni rūpestingumo ir pareigingumo reikalavimai, tarp jų ir teikiant informaciją apie prekės specifiškumą, apmokėjimo tvarką, pristatymą bei teisę atsiakyti sutarties. Pareiga įrodyti, kad nurodytas dokumentas buvo įteiktas vartotojui, tenka pardavėjui (Civilinio kodekso 6.228⁷ straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad teisė į informaciją yra viena iš kertinių vartotojo teisių, o šios teisės įgyvendinimo užtikrinimas – vienas pagrindinių vartotojų apsaugos tikslų tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniame vartotojų apsaugos teisiniame reguliavime, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad su vartotojo teisės į informaciją užtikrinimu susijusi ir vartotojų apsauga nuo nesąžiningos komercinės veiklos (praktikos), inter alia, ir nuotoliniu būdu sudaromų sutarčių atveju.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovo darbuotojas nurodė, kad ieškovė sutiko užsisakyti Prekę, jai buvo nurodyta, kad jos reikės laukti 2-4 savaites, tikslių Prekės pristatymo sąlygų šalys nederino. Atsakovas tikino, kad ieškovė turėjusi pati suprasti, jog Prekė yra specialiai pagal jos poreikius užsakoma, kadangi Prekės pristatymas neįvyko per dvi dienas, o jos reikėjo laukti 2-4 savaites, o taisykles ieškovė galėjusi paskaityti atsakovo tinklapyje, kur jos yra patalpintos ir sužinoti, kad atsisakius užsakomosios prekės užstatas pirkėjui negrąžinamas (www.universus.lt, skiltis „Taisyklės“ Prekių pristatymas, grąžinimas ir garantija 1.6 punktas (toliau – Taisyklės). Teismas atmeta tokį atsakovo argumentą, kadangi, visų pirma, remiantis Direktyvos 5 straipsniu bei Civilinio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalimi, prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją dėl apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarkos (Civilinio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 6 punktas), teisės atsisakyti sutarties (Civilinio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nagrinėjamu atveju, Civilinio kodekso nustatyta imperatyvi pareiga nebuvo įvykdyta, o atsakovo teiginiai apie tai, kad ieškovė pati turėjo nuspėti šias aplinkybes, tik papildomai įrodo, kad atsakovas neįvykdė informavimo pareigos. Teismas taip pat konstatuoja, kad ieškovė, sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu, nebuvo informuota ne tik apie visas sutarties sąlygas, bet ir apie internetiniame puslapyje www.universus.lt skiltyje „Taisyklės“ egzistuojančias Taisykles, kuriomis remiantis atsakovas atsisako grąžinti ieškovei visą sumokėtą Prekės kainą, t. y. užstatą. Juo labiau, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jei būtų žinojusi apie tai, kad jai gali kainuoti Prekės pristatymas, o sutartį nutraukus, atsakovas negrąžins užstato, ji , ko gero, tokios sutarties iš viso nebūtų sudariusi. Būtent, Prekės pristatymas ieškovei į namus, buvo viena iš esminių sutarties sudarymo sąlygų, kurios ji tikėjosi sutarties sudarymo metu. Pagal Direktyvos 6 straipsnį bei Civilinio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 15 punktą, prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui šią informaciją: jeigu reikalinga, užstatai ar kitos finansinės garantijos, kurias vartotojas turi pateikti ar sumokėti verslininko reikalavimu, ir jų taikymo sąlygos. Atsakovas ne kartą ieškovei siuntė informaciją elektroniniu paštu (pasiūlymą, PVM sąskaitas faktūras), tačiau nei viename elektroniniame laiške nebuvo pateikta visa Civilinio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje numatyta privaloma informacija apie sutarties sąlygas. Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad tokią įstatyme numatytą pareigą įvykdė.

Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Prekė yra laikytina užsakomąja, todėl jis gali pasinaudoti teise neleisti vartotojui – šiuo atveju ieškovei, atsisakyti Prekės arba negrąžinti ieškovei visos jos sumokėtos Prekės kainos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė surado jai tinkamą Prekę, pasiskambino tinklapyje nurodytu telefonu dėl papildomos informacijos gavimo. Liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė buvo išsirinkusi krosnelės modelį Morso 1630, o jis pats, žinodamas galimybę pasirinkti krosnelės modelį su užrašu „Morso“ ar su prekės ženklu „voveraite“ ar „paukščiuku“, jai tokią galimybę ir pasiūlė. Byloje kilo ginčas, ar ieškovės pasirinktas Prekės modelis su užrašu „Morso“ yra speciali, kurios pirkėjas neturi teisės atsisakyti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė pati net nežinojo apie galimybę užsisakyti Prekę, kurios atsakovas neturėjo savo ekspozicijoje. Atsakovo darbuotojas pats tokią galimybę pasiūlė ieškovei ir ji sutiko. Taip pat nustatyta, kad atsakovas Prekę gavo iš krosnelės gamintojo, t. y. M. J., kuris savo internetiniame tinklapyje http://morsoe.com prekių kataloge skelbia apie tokio modelio krosnelių pardavimą. Kad Prekė nebuvo pagaminta specialiai pagal ieškovės pateiktas specifikacijas arba pagal jos specialų užsakymą, nurodant krosnelės matmenis, patvirtina ir ta aplinkybė, kad gamintojas atsakovo partneriui UAB „Skansen“ pagal 2015 m. spalio 5 d. pristatė dvi vienodas (prekės Nr. 64163521, Morso 1630 didelis stiklas, 25 cm kojos) krosneles. Įvertinęs nustatytas aplinkybe, teismas daro išvadą, kad i ieškovės užsakyta Prekė nėra speciali prekė, kuriai Direktyvos prasme taikomos išimtys, neleidžiančios jos atsisakyti bendra tvarka (Direktyvos preambulės 4 punktas, 16 straipsnio c punktas).

Tokiu būdu, teismas pripažįsta, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai apribojo ieškovės kaip vartotojos Direktyvos 9 straipsnyje ir Civilinio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalimi įtvirtintą teisę, nenurodant priežasties ir nepatiriant kitų, negu nustatyta Civilinio kodekso 6.228¹¹ straipsnyje išlaidų, per keturiolika dienų nuo užsakytos Prekės gavimo atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties.

Kaip nustatyta ieškovės paaiškinimais ir liudytojo parodymais dėl Prekės pristatymo konkrečių sąlygų šalys sutarties sudarymo metu nesusitarė. Atsakovo teigimu, Prekės pristatymas turėjo nieko nekainuoti tik tuo atveju, jeigu Prekė perkama rugsėjo mėnesį kartu su pilnu pajungimo vamzdžio komplektu ir, kad toks pasiūlymas buvo išplatintas ir internetiniame puslapyje. Tokių savo teiginių atsakovas neįrodinėjo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovė neginčijo fakto, kad vadybininkas jai pasiūlė įsigyti Prekę su pajungimo vamzdžių komplektu, pristatyti jos nurodytu adresu ir ji sutiko. Teismas daro išvadą, jog telefonu sandorio šalys, pasinaudodamos Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarties laisvės principu, susitarė, kad Prekė ieškovei bus pristatyta jos nurodytu adresu. Ieškovė neneigė aplinkybės, kad ji prašė atsakovo prekę palaikyti savo parduotuvėje, kadangi turėjo skubiai išvykti į užsienį. Atsakovas sutiko ir apie jokias papildomas Prekės laikymo ar pristatymo sąlygas jos neinformavo. Iš ieškovės ir liudytojo paaiškinimų nustatyta, kad šalys susitarė, jog Prekę ieškovei pristatys 2015 m. lapkričio 16 d. Šią aplinkybę pagrindžia ir atsakovo su atsiliepimu pateikta telefoninių skambučių išklotinė, kurioje užfiksuotas atsakovo darbuotojo 2015 m. lapkričio 16 d. 11:00 val. atliktas skambutis ieškovei, kurio metu, atsakovo darbuotojas pranešė, kad Prekę pristatys 2015 m. lapkričio 18 d. Nustatyta, kad Prekės nurodytu laiku atsakovas nepristatė ir nepranešė konkretaus laiko, kada Prekę pristatys. Tai buvo esminė aplinkybė, lėmusi ieškovės apsispendimą netęsti tolimesnių sutartinių santykių su atsakovu, kuris nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų dėl Prekės pristatymo, ir atsisakyti Prekės.

Nustatyta, kad ieškovė atsakovui pranešė apie atsisakymą nuo pirkimo-pardavimo sutartie 2015 m. lapkričio 20 d. elektroniniu laišku. Atsakovo teigimu, ieškovė praleido Civilinio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą keturiolikos dienų terminą prekę grąžinti. Tokį teiginį atsakovas įrodinėjo aplinkybe, kad ieškovė siekusi Prekę gauti 2015 m. spalio 5 d., atsakovas informavo ieškovę, kad prekė 2015 m. spalio 5 d. bus pristatyta į parduotuvę ir pateikė jai PVM sąskaitą apmokėti likusią Prekės kainą - 935,20 euro. Ieškovė, atsakovo teigimu, sutikusi su šia sąlyga, nors 2015 m. spalio 2 d. ieškovė paprašiusi Prekę palaikyti atsakovo parduotuvėje, tačiau 2015 m. spalio 5 d. mokėjimo pavedimu apmokėjusi likusią prekės kainos dalį. Todėl, atsakovo teigimu, laikytina, kad Prekė ieškovei perduota 2015 m spalio 5 d. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad apmokėjo visą prekės kainą, kad prašė Prekę palaikyti iki sugrįš iš kelionės, tačiau nesutiko su aplinkybe, kad Prekė jai buvo perduota. Teigė, kad Prekės faktinis perdavimas ieškovei nebuvo įvykęs, ir ji niekada neįgijo realios galimybės disponuoti Preke kaip savo, todėl laikytina, kad Prekės tiekimas yra neįvykęs.

Direktyvos 9 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b punktas ir Civilinio kodekso 6.288¹⁰ straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad vartotojas, nenurodydamas priežasties per 14 dienų laikotarpį gali atsisakyti nuotolinės prekybos sutarties nuo tos dienos, kai vartotojas ar vartotojo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, fiziškai įgyja užsakytą prekę.

Atsakovas nurodė, ir tą patvirtino byloje esantys UAB „Skansen“ važtaraščiai, kad Prekė buvo pristatyta 2015 m. spalio 5 d. į atsakovo prekybos vietą adresu J. J. g. 4, Vilnius. Tačiau faktinis Prekės perdavimas iškovei neįvyko iki 2015 m. lapkričio 20 d., todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė, atsiakydama sutarties įstatyme nustatyto termino nepraleido.

Byloje nustatytų aplinkybių kontekste (atsakovei nebuvo išsamiai paaiškinta Prekės sudėtis (pajungimo vamzdžių komplekto reikalingumas/nereikalingumas, nesudaryta rašytinė sutartis (yra tik pasiūlymas elektroniniu paštu), ieškovei nei susisiekus su vadybininku telefonu, nei elektroninio susirašinėjimo metu nebuvo išaiškinta Prekės pristatymo sąlygos, sutarties nutraukimo ir prekių grąžinimo tvarka) svarbu tai, kad atsakovas (pardavėjas) su vartotoja elgėsi nesąžiningai, nes nesąžininga komercine veikla, inter alia, pripažįstamas klaidinančios (apgaulingos) informacijos suteikimas (ar reikiamos informacijos nesuteikimas) vartotojui, taip pat kliūčių sudarymas vartotojui siekiant pasinaudoti savo sutartinėmis teisėmis (įskaitant teisę sutartį nutraukti). Teismas pažymi, kad Europos Sąjungos teisėje tiesiogiai ir nenuginčijimai kaip viena esminių ir pamatinių vartotojo teisių yra įtvirtinta vartotojo teisė atsisakyti sutarties, kurios, joks verslininkas negali paneigti, vykdydamas nesąžiningą komercinę veiklą. Pagal Direktyvos 10 straipsnį, jei prekiautojas nepateikia vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties, kaip to reikalaujama pagal 6 straipsnio 1 dalies h punktas, sutarties atsisakymo laikotarpis tęsiasi 12 mėnesių nuo pradinio teisės atsisakyti sutarties laikotarpio, nustatomo pagal 9 straipsnio 2 dalį, pabaigos. Taigi Europos Sąjungos teisė akivaizdžiai užtikrina vartotojo teisę atsisakyti sutarties, nenurodant priežasčių ir nepatiriant su tuo susijusių išlaidų, išskyrus prekės pristatymo išlaidas, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Tokią praktiką formuoja ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (2009 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje E. M. Mart?n prieš EDP Editores SL C-227/08; 2012 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Content Services Ltd prieš Bundesarbeitskammer C-49/11).

Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisako grąžinti ieškovei jos sumokėtą Prekės kainą, t. y. 1375,20 euro.

Atsakovas privalėjo ieškovei grąžinti 1375,20 euro sumą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo ieškovės atsisakymo nuo sutarties, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 20 d. jos elektroniniu laišku aiškiai išreikštos valios nutraukti sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią prievolę įvykdė, todėl ši suma ieškovės naudai priteistina iš atsakovo.

Civilinio kodekso 6.38 straipsnis numato pareigą prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei numatytais terminais, to paties kodekso 6.261 straipsnyje numatyta, kad skolininkas praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti įstatymo ar sutarties numatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Remiantis bylos medžiaga atsakovas pažeidė pareigą laiku atsiskaityti su ieškove, t. y. savo prievolės tinkamai nevykdė 47 dienas iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė už prievolės tinkamą neįvykdymą apskaičiavo 8,84 euro palūkanas, kurias pagrindė byloje esančiais rašytinais įrodymais, todėl tokio dydžio netesybos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos ieškovės naudai.

Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti procesines palūkanas. Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. gruodžio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 6.210 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl mokėtino žyminio suma -31 euras - valstybės naudai priteistina iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

Pagal bylos medžiagą, ieškovė viso turėjo 950 eurų išlaidos už teisines paslaugas. Teismas įvertina, kad ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius nustatyto priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydžių, bei proporcingai atitinka bylos sudėtingumą, šalių elgesį proceso metu, advokato laiko sąnaudas ruošiant ieškinį, renkant įrodymus bei teikiant rašytinius paaiškinimus bei bylos trukmę posėdžių metu, todėl priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 euro dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Universus.lt“, j. a. k. 303148402, ieškovės I. M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1375,20 euro negrąžintą sumą, 8,84 euro palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1384,4 euro sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 950 euro bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo UAB „Universus.lt“, j. a. k. 303148402, valstybės naudai 31 eurą žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė