- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- 2VP-3113-1032/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01025-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- G. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. sausio 24 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas prašo sustabdyti antstolio Jono Petriko vykdomąsias bylas Nr. 0172/15/00495 ir 0172/15/00496, kuriose vykdomas išieškojimas iš pareiškėjui priklausančio turto – 0,06 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis nesilaiko išieškojimo iš skolininko turto eilės tvarkos, numatytos Civilinio proceso kodekso 664 straipsnyje, kadangi esant pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto varžytynėse parduoda tik pareiškėjo turimą žemės sklypą su prie jo esančiu gyvenamuoju būstu.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tačiau jos turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais.
Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje yra numatytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias teismas gali taikyti nagrinėdamas civilinę bylą. Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos Civilinio proceso kodekso ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų. Pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalį, skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti motyvuotas, t.y. jame turi būti išdėstytos aplinkybės ir pateikti jas patvirtinantys įrodymai, pagrindžiantys, jog konkrečiu atveju yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštų materialaus teisinio pobūdžio reikalavimų užtikrinimui (Civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai yra dvi sąlygos: pirma, pareiškėjas tikėtinai pagrindžia savo pareiškimo reikalavimą; antra, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus pareiškėjui, įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė teismui pakankamai įrodymų ir motyvų, patvirtinančių tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali atsirasti teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į antstolį Joną Petriką su skundu, prašydamas: pirma, panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antsrosios pareiškėjo turto - 0,06 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); antra, priimti patvarkymą, kuriuo antrosios pareiškėjo minėto turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atšauktos; trečia, suteikti galimybę pareiškėjui nustatyti tokią jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo eilę: pirmąją eile pardavinėti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir tik pardavus šį turtą bei negavus pakankamai lėšų pareiškėjo skoloms padengti, antrąja eile pardavinėti 0,06 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Antstolis 2015 m. rugpjūčio 3 d. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, kuriuo paskelbė pirmąsias skolininkui G. R. nuosavybės teise priklausančio turto – 0,06 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. ir buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, varžytynes, nurodydamas pimiausiai parduodamą skolininkui priklausantį turtą - butą, kurio pradinė pardavimo kaina – 24240,00 Eur. Iš šio patvarkymo matyti, kad visas minėtas pareiškėjui priklausantis turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui. Iš pareiškėjo pridėtų duomenų ir oficialaus elektroninių varžytynių tinklalapio www.evarzytynes.lt matyti, kad antstolis Jonas Petrikas 2016 m. gruodžio 27 d. paskelbė antrąsias pareiškėjui priklausančio turto - 0,06 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.
Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, visas skolinkui priklausantis turtas yra įkeistas hipoteka.
Pareiškėjo teigimu, antstolis nesilaiko išieškojimo iš skolininko turto eilės tvarkos, kadangi varžytynėse pirmiau parduoda ne skolininko turimą nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau žemės sklypą su prie jo esančiu gyvenamuoju pareiškėjo būstu, todėl būtina stabdyti paskelbtas varžytynes. Šiuo atveju pažymėtina, kad antstolis 2015 m. rugpjūčio 3 d. priimdamas patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, jame nurodė, kad pirmiausia bus parduodamas skolininkui priklausantis turtas - butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė teismui antstolio priimto patvarkymo dėl pareiškėjui priklausančio turto pardavimo iš antrųjų varžytynių, todėl teismas negali objektyviai nustatyti koks pareiškėjui priklausantis turtas yra parduodamas iš antrųjų varžytynių.
Be to, nėra aišku, kodėl pareiškėjas su skundu dėl antstolio veiksmų ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipėsi tik antstolei paskelbus antrąsias jam priklausančio turto varžytynes, kai turto pardavimo iš varžytynių procesas buvo pradėtas dar 2015 m. rugpjūčio 3 d. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad vykdymo veiksmų sustabdymas susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojo atžvilgiu taikymu, todėl spręsdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, nebūtų vilkinamas vykdymo procesas.
Laikinosios apsaugos priemonės nėra savarankiškas teisių gynimo būdas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti tikėtinai pagrįstas, t. y. nurodytos tikslios aplinkybės ir pridėti duomenys, kurie duotų pagrindą manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas iš tiesų gali pasunkėti. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas, nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0172/15/00495 ir 0172/15/00496, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad Civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje numatytų pagrindų nėra, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 144-145, 147, 150-151, 625 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo G. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.