- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-12
- Bylos Nr.
- 1A-828-318-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Daiva Pranytė-Zaleckienė
- Nuteistasis
- L. A.
Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.2.
2012 m. rugsėjo 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. A. nuteistas už tai, kad iš rankinės pagrobė svetimą turtą, t.y., 2012-06-16, apie 12.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, viešoje vietoje – Kalvarijų Turguje, esančiame Kalvarijų g. 61 Vilniuje, iš A. K. rankinės pagrobė piniginę 5 Lt vertės, kurioje buvo 37,86 Lt grynųjų pinigų, taip nukentėjusiajai A. K. padarydamas 42,86 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. A. prašo sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad buvo padaryta nedidelė žala, jis atsiprašė nukentėjusiosios ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. A. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Nuteistasis L. A. savo kaltės ir nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo neginčija. Kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai įvertino ir jų pagrindu L. A. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d.
Skirdamas bausmę L. A. apylinkės teismas vadovavosi BK 41 str. įtvirtintais bausmės tikslais, BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus sankcijoje numatyto skiriamos bausmės vidurkio.
Iš bylos faktinių duomenų matyti, kad L. A. naują nusikaltimą padarė jau turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą (b.l. 30-42). Todėl jam, kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.) už naujo tyčinio nusikaltimo padarymą teismas pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.).
L. A. padarė apysunkį nusikaltimą veikiant tiesiogine tyčia, praeityje jis daug kartų teistas, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, niekur nedirbo ir nedėjo pastangų susirasti legalų pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę be paminėtų, įvertino ir apeliaciniame skunde minimas aplinkybes – tai yra: kad L. A. nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kas pasireiškė tiek jo prisipažinimu, tiek atsiprašymu nukentėjusiosios), ir kad reali turtinė žala nukentėjusiajai neatsirado, todėl dar kartą vertinti šias aplinkybes kolegija neturi pagrindo.
Apylinkės teismas nuteistajam už apysunkį nusikaltimą paskyrė bausmę, žymiai mažesnę už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Ši bausmė tikrai nėra per griežta, dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.