- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- 1-410-630/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09302-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- R. S.
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei S. K.,
viešame teisiamajame išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. vasario 24 d. 22 val. 30 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia paėmė savo sutuoktinei R. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai ten pat, už kairės rankos riešo ir jį stipriai suspaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir parodė, kad įvykis buvo prieš mėnesį. Buvo išgėręs alaus butelį. Kartu su vaiku parėjo namo, o sutuoktinės namuose nebuvo. Supyko, kad trys vaikai palikti su Dainora, kurios jis nepažįsta. Skambino, bet ji neparėjo. Paskambino antrą kartą. Tada sutuoktinė grįžo. Paklausė sutuoktinės, kur ji buvo, o ji atrėžė koks jo reikalas. Įvyko žodinis konfliktas. Sutuoktinė pasakė, kad kvies policiją ir ėmė telefoną. Jis paėmė už jos rankos, kad neskambintų, ir šią spustelėjo. Ranką suspaudė nestipriai. Mano, kad galėjo sukelti skausmą. Sutuoktinė paprašė, kad paleistų ranką, jis ją ir paleido. Tuomet jis išėjo pas draugą, su kuriuo išgėrė degtinės butelį. Po to atvažiavo policija. Išgertas alkoholis galėjo turėti įtakos jo veiksmams. Problemų dėl alkoholio neturi. Anksčiau šeimoje buvo kilęs žodinis konfliktas, bet smurto nebuvo. Gailisi dėl savo poelgio. Vaikai negirdėjo ir nematė šio konflikto. Sutuoktinės draugė sėdėjo ant sofos. Ji viską matė. Su savo motina bendrauja, nors ir gyvena atskirai. Dažnai nuvažiuoja pats bei su vaikais. Motina gali daryti įtaką nedaryti nusikalstamų veikų ateityje. Motina jam autoritetas (b. l. 97–98).
Asmuo pageidaujantis būti laiduotoju L. S. parodė, kad V. S. yra jos sūnus. Jos visi šeši vaikai yra auklėti vienodai. Su visais vaikais palaiko vienodą ryšį. Vaikai klauso jos patarimų. Šeimoje turi autoritetą. Su kaltinamuoju kalbėjo apie šį įvykį. Sūnus gailisi dėl šio įvykio. V. S. buvo priverstas išeiti su trimis vaikais iš namų. Sūnus neturi problemų su alkoholio vartojimu. Sūnus nelinkęs į smurtą. Galėtų sūnų sulaikyti bei sudrausminti. Viskas vyksta dėl skyrybų proceso (b. l. 99).
Nukentėjusioji R. S. parodė, kad sutinka susitaikyti su kaltinamuoju ir šiam atleisti (b. l. 125).
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, nukentėjusiajai ir prokurorei sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
Iš vadovaujantis BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiosios R. S. parodymų matyti, kad 2018 m. vasario 24 d. apie 22 val. 30 min. namuose grįžęs neblaivus jos sutuoktinis V. S., žodinio konflikto metu, bandant jai paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, suėmė ir suspaudė jai už kairės rankos riešo, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 6).
Iš vadovaujantis BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos D. Č. parodymų matyti, kad apie 22 val. 30 min. grįžo girtas V. S. su (duomenys neskelbtini) metų sūnumi. Jis buvo nusiteikęs agresyviai. V. S. nuėjo į savo kambario balkoną ir paskambinęs R. S. pradėjo ant jos garsiai šaukti, kodėl ji paliko vienus namuose vaikus, sakė, kad jos neįleis į namus ir kita, garsiai keikėsi, koliojosi. Pas ją atėjo (duomenys neskelbtini) jo sūnus sakydamas, kad jis bijo tėčio, o kiti du mažamečiai nuo triukšmo net atsikėlė. Po šio skambučio grįžo R. S. V. S. pradėjo šaukti, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, keikti. Vaikai išsigando, todėl R. S. nusprendė kviesti policiją, nes kitaip jis nerimo. Ji pasakė, kad skambins policijai, norėjo imti iš rankinės telefoną, bet V. S. ją pastūmė ir ji parkrito ant lovos. Vėliau dar kartą R. S. grįžus į kambarį iš rankinės išėmė telefoną, bandė skambinti, bet V. S. sugriebė ranka jos rankos riešą, kita ranka atėmė telefoną ir metė jį į sieną. V. S. pradėjo ją gąsdinti, kad jai duos iš savo galvos į galvą. Vienam ant kito rėkaujant, V. S. išėjo iš buto (b. l. 46–47).
2018 m. vasario 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Šakių r. PK) tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tyrimas pradėtas pagal pranešimą, kad 2018 m. vasario 24 d. 22 val. 36 min. Marijampolės AVPK Šakių r. PK buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad V. S. prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0120, patikros sertifikato Nr. 0634586, 2018 m. vasario 24 d. 23 val. 11 min. nustatytas 2.16 prom. girtumas, naudojo fizinį smurtą savo žmonos R. S. atžvilgiu, t. y. jai bandant paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, paėmė už kairės rankos riešo ir jį suspaudė, taip R. S. sukeldamas fizinį skausmą. V. S. laikinai sulaikytas, patalpintas į Marijampolės AVPK areštinę (b. l. 1–4).
Iš 2018 m. vasario 24 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens girtumo nustatymo nustatyta, jog kaltinamajam V. S. nustatytas 2.16 prom. girtumas, o nukentėjusiajai R. S. – 0.00 prom. girtumas (b. l. 13).
2018 m. vasario 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–22).
2018 m. vasario 24 d. asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuoti ir aprašyti R. S. kūne esantys sužalojimai (b. l. 28–32).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. S. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis V. S. savo sutuoktinei R. S. paimdamas už kairės rankos riešo ir jį stipriai suspausdamas, sukėlė jai fizinį skausmą.
Kadangi kaltinamasis V. S. duodamas parodymus pripažįsta bylos aplinkybes ir neigiamai vertina savo poelgį, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, neteistas, nėra duomenų, jog jis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės būtų atleistas, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, dirba, su nukentėjusiąja susitaikė, ši jam atleido ir jokių pretenzijų nereiškia. Įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad V. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta.
Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir padarytos veikos pobūdį, paties kaltinamojo kritišką požiūrį į padarytą veiką, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 4 mėnesius.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jo motina, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, teismas prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.
V. S. išaiškintina, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamasis V. S. vadovaujantis BPK 140 straipsniu buvo laikinai sulaikyta 2018 m. vasario 24 d. 23 val. 15 min., paleista 2018 m. vasario 26 d. 14 val. 4 min. (b. l. 52– 53, 60). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (b. l. 62).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teisme dalyvavo nukentėjusiosios R. S. atstovas advokatas G. B., teikiantis nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbą. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3332 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teisme sudaro 94,22 Eur (b. l. 123). Įvertinęs tai, kad kaltinamajam V. S. taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl 94,22 Eur išlaidos dėl nukentėjusiajai teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iš kaltinamojo V. S. nepriteistinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 4 (keturis) mėnesius.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-410-630/2018 nutraukti.
Iki įsiteisės nuosprendis V. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.