- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-1452-260/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Birutė Bobrel, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- G. G.
- Advokatai
- Giedrė Martinėnaitė
- Kategorijos
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Ramunė Kuzmienė Procesinio sprendimo kategorija: 75.6.1; 75.8; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 26 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui I. P., atsakovei G. G., atsakovės atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės G. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1267-572/2009 pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei G. G. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas I. P. ieškiniu (b.l. 2-3) prašė priteisti asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą 0,2500 ha, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1500,00 Lt vertės, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo vardu. Ieškovas nurodė, kad 2000-09-14 Alytaus rajono teismo sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka. Santuoka nutraukta pagal 1964 metų Civilinio kodekso reikalavimus. Po santuokos nutraukimo, 2000-11-22 jis su atsakove sudarė santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalybų sutartį. Pagal šią sutartį atsakovei nuosavybėn atiteko keturių kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini). Buto vertė sutarties sudarymo metu buvo 33.356,00 Lt. Į sutartį nebuvo įtrauktas 0,2500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį sklypą jis įgijo pagal 1999-09-13 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Žemės sklypo į sutartį neįtraukė, nes sklypas buvo jo vardu ir galvojo, kad butą perrašius atsakovei, sklypas lieka jam. Butas buvo daug didesnės vertės, tačiau kompensacijos iš atsakovės neprašė, nes su ja liko gyventi neįgali dukra. Sutarties 3 p. susitarė, kad dėl viso kito santuokoje įgyto turto materialinių pretenzijų vienas kitam neturi ir ateityje neturės. Šiuo metu žemės sklypą nori keisti į bendrabučio kambarį, nes butą perrašius atsakovei, jis liko be gyvenamojo ploto. Atsakovė nesutinka patvirtinti notarinio sutikimo, o iš jo reikalauja piniginės kompensacijos.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta 2000-09-14. 2000-11-22 tarp šalių sudaryta turto pasidalinimo sutartis, pagal kurią atsakovei nuosavybėn atiteko keturių kambarių butas Nr. 30, esantis (duomenys neskelbtini). Tuo metu šalys turėjo ir 0,2500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovo I. P. vardu. Žemės sklypas įsigytas 1999-09-13 pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas sprendė, kad 2000-09-14 nutraukus santuoką tarp šalių liko nepadalintas visas jų turtas – butas ir žemės sklypas. Šalys turtą pasidalijo 2000-11-22 sutartimi ir šios sutarties pagrindu atsakovei atiteko daug didesnės vertės turtas – 4 kambarių butas. Kadangi ieškovui likusio turto vertė žymiai mažesnė, todėl ieškovo reikalavimą priteisti asmeninėn nuosavybėn santuokoje įgytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas laikė pagrįstu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 44) atsakovė G. G. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės teigimu, teismas išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant, nors ji pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi, neturėdama su kuo palikti savo neįgalią dukrą, negalėjo atvykti į teismo posėdį. Atsakovė pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, todėl buvo pagrindas atsakovės neatvykimo priežastis pripažinti svarbiomis ir bylos nagrinėjimą atidėti, kaip kad numato CPK 246 straipsnio 2 dalis. Nedalyvaudama teismo posėdyje, atsakovė neturėjo galimybės pareikšti priešieškinį dėl santuokinio turto padalijimo. Todėl mano, kad dėl procesinės teisės normų pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį yra pagrindas panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (b.l. 57-58) ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovei, nes apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai buvo tinkamai pranešta. Atsakovė iš anksto galėjo pasirūpinti neįgalios dukters priežiūra. Be to dukra pagal savo sveikatos būklę namuose būna ir viena, todėl atsakovė galėjo atvykti į teismo posėdį. Atsakovė savo teisių ir pareigų atžvilgiu elgėsi pasyviai ir nerūpestingai, byloje atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Priešieškinį galėjo pareikšti iki teismo posėdžio pradžios ir atsiųsti jį paštu. Teismas pagrįstai jos neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažino nesvarbiomis ir išnagrinėjo bylą iš esmės.
Nagrinėjant bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme, atsakovė ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o ieškovas – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovės apeliacinio skundo motyvais ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai netaikė procesinių teisės normų, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).
Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, netenkindamas atsakovės prašymo atidėti 2009 m. gegužės 28 d. posėdyje numatytą bylos nagrinėjimą, kaip kad nurodo apeliantė, negalima. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas jau pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu galėjo bei privalėjo numatyti, jog atsakovė be atstovo pagalbos nesugeba ir nesugebės ginti savo teisių, ir pasiūlyti jai pasirūpinti atstovavimu. Tokią teisę teismui suteikia CPK 161 str. Nors ši norma ir reglamentuoja, kad pasiūlyti atstovavimu turi teisę teismo posėdžio pirmininkas, teisėjų kolegijos nuomone, ji gali būti taikoma, kai tam yra pagrindas, ir pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu.
Iš bylos medžiagos (b.l. 14-23) matyti, kad atsakovė teikė atsiliepimą, kuris neatitiko CPK 111 ir 142 straipsnių reikalavimų, dėl ko teismas nustatė atsakovei terminą trūkumams pašalinti. Atsakovė, šalindama trūkumus, pateikė teismui „Pasiaiškinimą dėl atsiliepimo“, kuris taip pat neatitiko įstatymo atsiliepimui keliamų reikalavimų, dėl ko 2009-03-26 nutartimi atsakovės atsiliepimą teismas jai pagrįstai grąžino. Tačiau teismo grąžintuose atsakovei procesiniuose dokumentuose buvo pakankamai duomenų, kad įvertinti, jog atsakovei būtina teisinė pagalba. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovė pati pripažino, kad be advokato teisinės pagalbos ji nesugebėjo tinkamai pasirengti bylai, pateikti priešieškinį, o tą suprato tik po to, kai teismas priėmė apskųstąjį sprendimą, jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Pirmosios instancijos teismas byloje priėmė sprendimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nepasisakydamas dėl tarp šalių 2000-11-22 sudarytos ir notaro patvirtintos santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutarties (b.l. 6) 3 p., kuriuo ieškovas ir atsakovė įsipareigojo vienas kitam ateityje nereikšti materialinių pretenzijų dėl turto, taikymo. Priimdamas tokį sprendimą teismas iš esmės pripažino, kad šalys gali reikšti viena kitai pretenzijas, todėl privalėjo sudaryti galimybę tai padaryti ir atsakovei, kuri teismui , nors teisiškai ir nekvalifikuotai, bet buvo nurodžiusi, kad turto buvo ir daugiau (b.l.20-21).
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pageidauja byloje reikšti priešieškinį dėl santuokinio turto padalijimo. Teisėjų kolegija, nors ir matydama, jog pati atsakovė, nagrinėjant bylą Alytaus rajono apylinkės teisme nebuvo pakankamai aktyvi, pripažįsta, jog tokiai atsakovės teisei realizuoti turėtų būti sudaryta galimybė. Reikšti savarankiško ieškinio dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ji negali, todėl, atsižvelgdama į tai ir į kitas aukščiau išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija naikina Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-05-28 sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.