- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-1372-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-22623-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės, I. N., Lietuvos dailininkų sąjunga, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Apsaugos ministerijos
- Pareiškėjas
- M. B.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-710-866/2012 pagal pareiškėjo M. B. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės (įgijimo) fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys - I. N., Lietuvos dailininkų sąjunga, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Apsaugos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu pareiškimu pareiškėjas prašė nustatyti faktą, kad M. B., įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esančią adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19, 20 kv.m., arba nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. N., statybos būdu įsigijo ir nuosavybės teise valdė negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19, 20 kv.m., kurį 1982 m. rugsėjo 30 d. namine sutartimi įgijo M. B..
Nurodė, kad yra sąžiningai įgijęs negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19, 20 kv.m., ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo nuo 1982 m. rugsėjo 30 d. Garažo kadastro duomenys nustatyti 1992 m. gegužės 22 d., tačiau dalyje „nuosavybė“ jokių įrašų nėra. Garažų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininko 2012 m. sausio 28 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas valdo ir naudojasi garažu. Pareiškėjas garažą, atlygintinai už 3800 rublių, įsigijo ir jo faktinį valdymą perėmė iš I. N., pagal 1982 m. rugsėjo 30 d. naminę sutartį. Pareiškėjo nuomone, pagal sutarties sudarymo metu galiojusias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kad buvo įgyjamos negyvenamosios patalpos, notariškai sutarties tvirtinti nereikėjo. Pareiškėjas pažymi, kad sutartis buvo sudaryta po to, kai buvo gautas LTSR Dailės fondo sutikimas, įformintas 1982 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. 1-18-1236. Kartu su sutartimi pareiškėjui buvo perduotas garažo techninis pasas, kuris buvo parengtas 1974 m., garažo techniniame pase savininke nurodyta I. N.. Be to, pareiškėjas pažymi, kad garažo techninis pasas parengtas LTSR KŪM Vilniaus tarpmiestinio inventorizacinio biuro, kas patvirtina garažo statybos teisėtumą. Po 1974 m. garažo techninės inventorizacijos I. N. 1975 m. sausio 20 d. pateikė paraišką dėl elektros apšvietimui įvedimo sąlygų garaže išdavimo, kurioje buvo įvardinta kaip garažo savininkė. Aplinkybė, kad I. N. buvo garažo savininkė iki jį perleido pareiškėjui, patvirtina ir LTSR Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto finansų skyriaus 1967 m. kovo 7 d. raštas, kuriuo ji atleidžiama nuo trobesių mokesčio.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašė jo netenkinti. Nurodė, jog kelia abejonių naminė nekilnojamojo daikto pardavimo sutartis, ji buvo įforminta netinkamai, nes reikėjo, kad tokį susitarimą patvirtintų notaras. Todėl, pareiškėjas pardavimo fakto, ir aplinkybių, kad I. N. buvo statytoja, neįrodė. Pats pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, kad tinkamai įformintų įsigytą nekilnojamojo turto nuosavybę.
Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jų atstovui.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Dailininkų sąjungos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, atsiliepime į pirminį pareiškimą nurodyta, jog su pareiškėjo pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui.
Suinteresuotas asmuo I. N. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė, kad M. B. įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, į negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19, 20 kv.m. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad garažo techninė inventorizacija buvo atlikta po 1970 metų, suformuota inventorinė byla, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad garažo statyba yra neteisėta. Atliekant pasatų techninę inventorizaciją buvo atitinkamai identifikuojami pastatai, patikrinamas jų statybos teisėtumas, bei identifikuojami jų savininkai. Todėl teismo sprendė, kad suinteresuoto asmens I. N. kaip savininko nurodymas techninės inventorizacijos byloje, reiškia, kad garažą ji valdė asmeninės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad naminės sutarties sudarymo metu galiojusi 1964 m. CK 255 straipsnio redakcija nereikalavo, kad negyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartis būtų patvirtinta notariškai, tačiau pareiškėjui neįregistravus jos turto registro įstaigoje, nuosavybės teisė jam neperėjo. Tačiau atsižvelgiant į sudarytą naminę sutartį, kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai yra garažo savininkas. Taip pat nurodė, kad nėra jokio pagrindo padaryti išvadą, kad pareiškėjas garažą pradėjo valdyti nesąžiningai.
Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:
1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu;
2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos:
a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai;
b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu;
c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą;
e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuosavybės teisės į garažą neįgijo, tačiau atsižvelgiant į sudarytą naminę sutartį, kitas byloje nustatytas aplinkybes, jis neabejotinai yra garažo savininkas. Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjas garažą pradėjo valdyti nesąžiningai. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad garažas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Be to, bylos rašytiniai įrodymai, o būtent Antakalnio seniūnijos raštas, Garažų bendrijos pažymos (t. I, b. l. 57, t. II, b. l. 3, 57) liudija, kad pareiškėjas visą laikotarpį daiktą valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas ir pareiškėjui nebuvo jokių prielaidų manyti, jog kiti asmenys turi daugiau teisių į garažą nei jis. Byloje taip pat nustatyta, kad garažas nepertraukiamai buvo valdomas beveik 30 metų. CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikomas tais atvejais, kai nustatoma, jog asmuo iki 2003 m. liepos 1 d. jau buvo valdęs jo pageidaujamus įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi statinius daugiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008.). Kadangi pareiškėjas garažą pradėjo valdyti nuo 1982 m. rugsėjo 30 d. naminės sutarties pagrindu, tai 10 metų įgyjamosios senaties terminas suėjo 1992 m. rugsėjo 30 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-710-866/2012 ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo pareiškimas grindžiamas įrodinėjimu tų aplinkybių, kurios reikšmingos nustatant nuosavybės teisės įgijimo faktą (kitokiu nei įgijamosios senaties būdu). Paaiškina, kad šiuo atveju turėtų būti įrodinėjamos CK 4.58-4.71 str. numatytos aplinkybės, patvirtinančios valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Anot apelianto, pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtų galima konstatuoti šias aplinkybes bei nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas valdė garažą kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas. Taip pat apeliantas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad I. N. garažą valdė asmeninės nuosavybės teise, nes ji kaip savininkė buvo nurodyta techninės inventorizacijos byloje. Pažymi, kad inventorizacijos paskirtis – nekilnojamojo daikto dydžio, vertės, fizinės būklės, pakitimų bei kitų rodiklių fiksavimas, todėl negali būti laikomas dokumentu, įrodančiu nuosavybės teisę. Taip pat negalima patvirtinti fakto, jog I. N. buvo garažų statytoja, kadangi nėra jokių įrodymų, grindžiančių jos prisidėjimą prie statybų. Pagal 1955 m. lapkričio 23 d. Sutartį, projektavimo darbų užsakovas buvo TSRS Meno fondo Vilniaus skyrius. Nėra žinoma apie jokius susitarimus su Dailininkų sajunga dėl garažų statybos. Taip pat pažymi, kad byloje nesant duomenų, jog garažas buvo registruotas ūkinėse knygose, negalima daryti išbados, kad jis pastatytas teisėtai. Pateiktas aiškinamasis raštas projektinei užduočiai, kuriame numatyta, jog yra planuojama pastatyti 10 garažų boksų, iš kurių 6 skirti lengviesiems automobiliams, 4 sunkvežimiams, tačiau nėra jokių duomenų apie likusius garažus, į kuriuos savo turtines teises yra pareiškęs pareiškėjas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas M. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad pareiškėjas įrodė, kad užvaldė ginčo garažą teisėtai, sąžiningai, valdė jš nuo 1982-09-30 ir iki šiol jį valdo atvirai bei nepertraukiamai. Pažymėjo, kad garažą atlygintinai už 3 800 rublių įsigijo ir jo faktinį valdymą perėmė iš I. N. ir tai buvo įforminta 1982-09-30 namine sutartimi, kuri yra galiojanti ir teisėta. Kito garažo savininko ar valdytojo nei I. N., o po jos M. B., nėra, o apeliantas to nepaneigė. 1982-09-30 naminė sutartis yra paprastos rašytinės formos ir sudaryta ne dėl gyvenamojo namo ar jo dalies, todėl notarinio tvirtinimo šiai sutarčiai nereikia. Toks reikalavimas buvo numatytas sutarties sudarymo metu galiojusios 1964 m. CK 44 ir 255 straipsniai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad minėta sutartis buvo sudaryta po to, kai buvo gautas LTSR Dailės fondo sutikimas, įformintas 1982-09-20 pažyma Nr. 1-18-1236, kuriuo LTSR Dailės fondas sutiko, kad dailininkė I. N. parduotų garažą M. B., esantį LTSR Dailės fondo teritorijoje. Ginčo garažas kartu su kitais garažais, nors ir neišliko statybos dokumentų, pastatytas 1958 m. Tais pačiais metai I. N. įgijo šį garažą ir valdė iki kol nperdavė pareiškėjui. Anot pareiškėjo, joks kitas asmuo iki šiol nėra pareiškęs pretenzijų į ginčo garažą. Faktą, kad susitarimas dėl garažo statybos buvo ir jis buvo įvykdytas patviritna aplinkybės, kad ginčo garažas buvo pastatytas ir perduotas I. N. asmeninėn nuosavybėn, pavyzdžiui, jos kaip garažo savininkės vardu 1974 m. Buvo sudarytas ir perduotas garažo techninis pasas. Kad šiuo metu garažo naudotojas yra pareiškėjas, o iki jo garažu kaip savininkė naudojosi I. N.. Tai taip pat patvirtina minėtų asmenų mokėjimai už garažą, pažymos apie garažo faktinį naudojimą. Tokio aplinkybės, anot pareiškėjo, patvirtina jį įgijus garažą įgijamosios senaties pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nėra.
Bylos medžiagos pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvadą dėl to, kad ginčo garažą I. N. valdė asmeninės nuosavybės teise ir kad pareiškėjas garažą pradėjo valdyti nuo 1982 m. rugsėjo 30 d. naminės sutarties pagrindu, visą laikotarpį beveik 30 metų garažas nepertraukiamai buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai, daiktas buvo valdomas kaip savas ir pareiškėjui nebuvo jokių prielaidų manyti, jog kiti asmenys turi daugiau teisių į garažą nei jis ir kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti yra įstatymo nustatytų sąlygų visuma, atitinka bylos faktines aplinkybes. Kadangi pirmosios instancijos teismas savo išvadą tinkamai motyvavo bei savo išvadai pagrįsti išvardijo byloje esančius įrodymus, tai teisėjų kolegija neturi pagrindo teismo motyvų kartoti.
Apeliantės teiginiai, yra deklaratyvaus pobudžio ir nepanaikino argumentuotų teismo išvadų. Atmetamas apeliantės teiginiai, kad negalima daryti išvados, kad ginčo garažas pastatytas teisėtai ir kad byloje nėra duomenų, jog I. N. garažą valdė asmeninės nuosavybės teise, nes byloje esančių rašytinių įrodymų visuma (1954 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 245/2, kuriuo buvo išskirtas žemės sklypas TSRS Dailininkų sąjungos Lietuvos skyriui gyvenamojo namo statybai (1t., b. l. 10-13), TSRS dailės fondo Lietuvos skyriaus 1954 m. liepos 24 d. raštas Nr. 1341 (1t., b. l. 24), Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1954 m. lapkričio 20 d. potvarkis Nr. 2147-p (1t., b. l. 25), 1955 m. lapkričio 24 d. sutarties Nr. 2246 (1t., b. l. 26-27), LTSR Dailininkų sąjungos valdomo sklypo architektūrinės-planinės užduotis (1t., b. l. 28-29), rodo, kad kartu su gyvenamuoju namu nuspręsta statyti garažus šalia statomo namo (duomenys neskelbtini)gatvėje. LTSR tarybinių dailininkų sąjungos valdybos 1957 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu dailininkams paskirstyti butai ir dirbtuvės, nurodant, kad dirbtuvės Nr. IX skiriamos dailininkei I. N. (t. I, b. l. 30-32). Iš Dailės fondo 1958 m. gruodžio 10 d. rašto (1t., b. l.33) darytina išvada, kad 1958 m. garažai jau buvo pastatyti, kadangi buvo kalbama apie prie pastatytų garažų jungimą prie kitų statomų garažų. 1958 m. garažo statybos metai nurodyti ir techniniame pase. Vilniaus miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1966 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 626 Dėl piliečių, turinčių asmeninės nuosavybės teise garažus, atleidimo nuo statinių mokesčio (1t., b. l. 37-38), nuspręsta nuo 1967 m. sausio 1 d. atleisti nuo statinių mokesčio piliečius, turinčius asmeninės nuosavybės teise garažus komunalinių ir žinybinių valdų teritorijose, kuriuose nebuvo išskirti žemės sklypai statybai. Apie šį sprendimą I. N. pranešta Vilniaus m. Lenino rajono vykdomojo komiteto finansų skyriaus 1967 m. kovo 4 d. raštu (1t., b. l. 39), kuriame nurodoma, kad I. N. priklausomas garažas nuo sausio 1d. neturi būti apmokestintas trobesių mokesčiu. Byloje yra duomenys apie tai, kad I. N. valdydama jai priklausantį turtą mokėjo turto privalomojo draudimo mokesčius, prisijungė prie elektros tinklo (1t., b. l. 40-46), garažo techniniame pase (1t., b. l. 63-67), ji įvardijama kaip savininkė. Tiek LTSR tarybinių dalininkų sąjungos valdybos 1957 m. sausio 14 d. posėdžio protokolas, tiek pareiškėjo į bylą pateikta viešai prieinama informacija (t. 2, b. l. 29-30), tiek šioje byloje suinteresuoto asmens Lietuvos dailininkų sąjungos atsiliepime išdėstyta pozicija, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad I. N. buvo Dailininkų sąjungos narė. Aplinkybę, kad I. N. garažą valdė nuosavybės teise patvirtina daugiabučio gyvenamojo namo, prie kurio ir buvo pastatyti aukščiau nurodyti garažai, techninės inventorizacijos byla (t. 2, b. l. 70-78). Atliekant inventorinį patikrinimą 1974 m. (t. 2, b. l. 75), vieno iš garažų savininke nurodyta I. N., Namų valdos pasatų ir įrengimų aprašyme (t. 2, b. l. 77), ji taip pat nurodoma, kaip garažo savininkė. Nekilnojamojo turto registro išrašai (t. 2, b. l. 92-102) patvirtina, kad I. N. asmeninės nuosavybės teise valdė ir kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Taigi aukščiau nurodytų įrodymų visuma, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad I. N. garažą esantį (duomenys neskelbtini), valdė asmeninės nuosavybės teise.
Taip pat atmetamas apeliantės teiginiai, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtų galima konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą ir kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas valdė garažą kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas, yra deklaratyvaus pobudžio ir nepanaikino argumentuotų teismo išvadų. Byloje esanti 1982 m. rugsėjo 30 d. naminė sutartis (t. I, b. l. 62), patvirtina, kad pareiškėjas garažą, atlygintinai už 3800 rublių, įsigijo iš I. N.. Lietuvos TSR Dailės fondas 1982 m. rugsėjo 20 d. pažymoje nurodyta, jog neprieštarauja, kad dailininkė I. N. parduotų garažą, esantį LTSR Dailės fondo teritorijoje (duomenys neskelbtini), pareiškėjui B. M., Mykolo, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l.61). Suinteresuotas asmuo I. N. 2010 m. rugsėjo 27 d. raštu papildomai patvirtino, kad pardavė garažą pareiškėjui (t. 1, b. l. 132).
Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas garažą pradėjo valdyti sąžiningai, neabejotinai yra garažo savininkas. Antakalnio seniūnijos raštas, Garažų bendrijos pažymos (t. I, b. l. 57, t. II, b. l. 3, 57) liudija, kad pareiškėjas visą laikotarpį daiktą valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas ir pareiškėjui nebuvo jokių prielaidų manyti, jog kiti asmenys turi daugiau teisių į garažą nei jis. kad garažas nepertraukiamai buvo valdomas beveik 30 metų.Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad garažas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikomas tais atvejais, kai nustatoma, jog asmuo iki 2003 m. liepos 1 d. jau buvo valdęs jo pageidaujamus įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi statinius daugiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008.). Kadangi pareiškėjas garažą pradėjo valdyti nuo 1982 m. rugsėjo 30 d. naminės sutarties pagrindu, tai 10 metų įgyjamosios senaties terminas suėjo dar 1992 m. rugsėjo 30 d.
Dėl išdėstyto, apeliantės teiginys, kad teismas sprendimą rėmė prielaidomis, o ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikomas visiškai nepagrįstu.
Apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis priimta byloje, kurios faktines aplinkybės skiriasi, todėl negali būti taikoma šioje byloje.
Taigi, apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.