Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1412-865/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
1-1412-865/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55171-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Ramūnuas Plėštis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1412-865/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55171-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.1.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Ramūnuo Plėščiui,vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Zujūnų k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., nevedęs (b.l. 63), dirba UAB "Renvaltas", ekskavatorininkas (b.l. 61), neteistas (b.l. 64)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. įsigijo ir laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, o būtent:

jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2018 metų gegužės mėnesio, internetinėje svetainėje "www. skelbiu.lt" radęs skelbimą apie tai, kad grąžinami vairuotojo pažymėjimai, internetu nurodytu telefono numeriu susisiekė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir susitaręs, dėl vairuotojo pažymėjimo pagaminimo, sutiko už šį netikrą dokumentą sumokėti 800 eurų mokestį, po ko ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, nuvyko į Parko gatvę, Naujojoje Vilnioje, kur paliko po šiukšlių konteineriu 800 eurų ir savo nuotrauką, po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui susisiekus su juo mobilaus ryšio telefonu ir pranešus, kad gali atsiimti dokumentą, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku nuvyko į Parko gatvę, Naujojoje Vilnioje, kur po šiukšlių konteineriu paėmė pagamintą, žinomai netikrą dokumentą - 2016-05-19 A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00735830, kategorijos AM, A, B1, B,C1, CBE, C1E, CE, kuris išspausdintas ne pagal Lietuvos Respublikos dokumentų spausdinimo reikalavimus, po ko netikrą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo laikė nevėliau kaip iki 2018-11-18, 11.44 val., kol vairuotojo pažymėjimas buvo rastas šiukšliadėžėje adresu V. Pietario g. 8,Vilniuje.

Teisiamajame posėdyje A. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, jog jis 2018 metais internetiniame tinklalapyje "www.skelbiu.lt" rado skelbimą, kuriame buvo rašoma apie tai, kad gražinami vairuotojo pažymėjimai. Pamanė, kad reikia susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą. Susisiekus skelbime nurodytu numeriu, atsiliepė vyriškis, kuris pasakė, kad reikia jam sumokėti už vairuotojo pažymėjimą 800 eurų ir atnešti savo nuotrauką. Taip pat vyriškis paminėjo, kad nurodytą pinigų sumą ir nuotrauką jam reikės palikti Naujojoje Vilnioje, Parko gatvėje po šiukšlių konteineriu. Jis paliko pinigus ir nuotrauką, ant kurios užrašė savo vardą ir pavardę, po konteineriu, kaip telefonu buvo liepęs vyriškis. Po trijų dienų vyriškis parašė tžinutę, kad jau pagamintas vairuotojo pažymėjimas ir kad jis gali pasiimti tuo pačiu adresu Parko gatvėje po šiukšlių konteineriu. Atvažiavęs rado ten vairuotojo pažymėjimą, paėmęs į rankas iš karto pastebėjo, kad vairuotojo pažymėjime ne jo duomenys. Bandė susisiekti su tuo vyriškiu, tačiau telefonas buvo išjungtas. Po to jis padėjo tą vairuotojo pažymėjimą į savo piniginę ir juo niekur ir niekada nepasinaudojo. Vartojo alkoholinius gėrimus ir kur padėjo piniginę neprisimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Apie 2018-11-18 jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad surasta jo piniginė ir kad gali atvažiuoti į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą piniginę ir dokumentus pasiimti. Atvažiavus į komisariatą jį sulaikė dėl padirbto vairuotojo pažymėjimo. Labai gailisi. Kaltę pripažįsta.

Toliau įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad 2018-11-18 apie 11.44 val. policijos patrulis iš V. Pietario g. 8, Vilniuje, atvežė rastą rudos spalvos piniginę, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas Nr. 00735830 išduotas A. P., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, bei asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota A. M., (duomenys neskelbtini) vardu, taip pat buvo "Swedbank" banko kortelė išduota A. M. vardu. Nustatinėjant rastų dokumentų savininkų kontaktus pastebėjo, kad suvedus A. P. asmens kodą policijos informacinėje sistemoje Polis II, rodoma kito asmens nuotrauka. O abiejuose dokumentuose rastuose piniginėje yra A. M., gim. 1990 m. nuotrauka. Taip pat buvo nustatyta, kad A. M. 2016-02-19 atimta teisė vairuoti transporto priemonę 36 mėn. Paskambinęs piniginės savininkui A. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė apie radinį. 2018-11-18 apie 12.50 val. atvykęs akivaizdžiai neblaivus A. M. parašė pakvitavimą, kad atgavo piniginę su asmens tapatybės kortele ir banko mokėjimo kortele. Paklausus A. M., kodėl vairuotojo pažymėjime su kito asmens duomenimis yra jo nuotrauka A. M. nieko paaiškinti negalėjo. Įtariant dokumentų klastojimu A. M. 13.00 val. buvo sulaikytas (b.l. 18-19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad gali paaiškinti, jog VĮ "Regitra" jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2010-06-11, o 2016-05-19 jis keitė vairuotojo pažymėjimą, nes išsilaikė dar dvi kategorijas transporto priemonėms vairuoti. Šiuo metu jo turimo vairuotojo pažymėjimo numeris yra 00735830. Vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas Šiauliuose, čia jis laikė ir egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti. Savo vairuotojo pažymėjimo jis praradęs nebuvo, apie tai, jog jo vardu yra išduotas dar vienas vairuotojo pažymėjimas jis girdi pirmą kartą. Vyro vardu A. M. g. 1990 m. jis nepažįsta, tokią pavardę girdi pirmą kartą. Daugiau tuo klausimu jis nieko paaiškinti negali, Vilniaus mieste būna labai retai (b.l. 24).

Iš specialisto išvados Nr. 11-2700 (18) matyti, jog nustatyta, kad tirti pateiktas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) P. A. vardu, išspausdintas ne pagal tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus ir yra netikras. Netikro vairuotojo pažymėjimo blankas, veido atvaizdas išspausdinti termosublimaciniu spausdinimo būdu (terminiu spausdintuvu) plastiko kortelėje, imitavus: kinegramą, termotransferiniu spausdinimo būdu (terminiu spausdintuvu) piktogramą, holograminę juostelę; averse ir reverse liuminescuojančius vaizdus vizualiai nematoma medžiaga, kuri UV spinduliuose švyti balta spalva (b.l. 13-15).

Vokas su netikru vairuotojo pažymėjimu saugomas byloje (b.l. 16).

Teisiamajame posėdyje apklausta galima laiduotoja L. G. parodė, jog kaltinamasis jos anūkas, gyvena kartu su ja ir kita anūke pas ją. Ji yra pensininkė, gali daryti teigiamą įtaką, yra anūkui autoritetas, nes laikėsi visą gyvenimą įstatymų. Neteista. Gyvena nuosavame name, anūkas padeda, prisideda prie namų ūkio.

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę be kita ko, tam, kas pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą arba suklastojo tikrą vairuotojo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą vairuotojo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 2 dalyje suformuluoti alternatyvūs veikos požymiai ir šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė, padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Pats kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Nurodė teisme nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, išsamiai jas papasakojo. Kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojų R. M., A. P. parodymai, specialisto išvada, pridėtas prie bylos netikras vairuotojo pažymėjimas. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. M. veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Byloje yra gautas L. G. prašymas dėl A. M. perdavimo pagal laidavimą be užstato. Asmuo nurodo, jog anūką ji gerai pažįsta, su juo gyvena, anūkui ji yra autoritetas. Gali jį apibūdinti kaip nuoširdų, atsakingą žmogų. A. M. savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Ji įsitikinusi, kad anūkas daugiau nenusikals, o ji jam galės daryti teigiamą įtaką. Prašė perduoti A. M. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato ir atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Pats kaltinamasis A. M. dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, nevedęs, baustas, tačiau nuobaudos negalioja (b.l. 57), neteistas, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, psichiatrinėse įstaigose negydytas (b.l., 52).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinamojo A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, civilinis ieškinys nepareikštas.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis šią sąlygą atitinka. Jis yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbovietės apibūdinamas teigiamai.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis. Galima laiduotoja L. G. yra kaltinamojo močiutė, garbingo amžiaus, pensininkė, neteista, anūkas gyvena jos namuose. Manytina, jog ji gali būti tinkama šioje byloje laiduotoja.

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, kaltinamasis A. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (47), šią kardomąją priemonę tikslinga palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Byloje nurodyta, jog 205,60 Eur - atlikto dokumento tyrimo (b.l. 12) proceso išlaidos. Tačiau jos pagal BPK normas nėra priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojos L. G. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti, kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė