Kauno apygardos teismo nutarimas, ATP-16-785/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2016-01-05
Bylos Nr.: ATP-16-785/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-28-3-01234-2015-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ramūnas Antanavičius
Suinteresuotas asmuo: V. M., N. J.
Advokatai: Kęstutis Žvinys, Audra Beta Rekštienė, Audra Beta Rekštienėsir

Kategorijos

79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-16-785/2016Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01234-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos rajono PK viršininko Arvydo Magonitaičio, suinteresuoto asmens V. M. (V. M.) atstovės advokatės Audros Betos Rekštienės ir suinteresuoto asmens N. J. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimo A. S. (A. S.) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vadas Darius Jurkonis 2015-06-01 priėmė nutarimą, kuriuo A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad vairuodamas transporto priemonę nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl to nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kelkraštyje stovinčias transporto priemones, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Nustatyta, kad eismo įvykio priežastimi tapo A. S. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 126 punktų reikalavimų pažeidimas, t.y. jis, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Dėl to, atsiradus kliūčiai, nesugebėjo sustabdyti transporto priemonės arba apvažiuoti kliūties. Minėtu nutarimu A. S. skirta 42 Eur bauda.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. S. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vado Dariaus Jurkonio 2015-06-01 nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-11-04 nutarimu panaikino Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vado 2015-06-01 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį A. S. nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos rajono PK viršininkas Arvydas Magonitaitis prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-11-04 nutarimą ir Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vado Darius Jurkonio 2015-06-01 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad važiuojamosios dalies plotis eismo įvykio vietoje – 9 metrai, kiekvienos eismo juostos plotis – 4,5 metro. Sugedusi transporto priemonė – automobilis „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo kelkraštyje, kurio plotis – 1,6 metro, todėl natūralu, kad šio junginio dešinės pusės ratai buvo ant asfalto. Galinė puspriekabės ašis buvo užvažiavusi ant asfalto 1,2 metro. Žinant, kad eismo juostos plotis 4,5 metro, buvo likęs 3,3 metro plotis, kuriuo laisvai galėjo judėti transporto priemonės. „SCANIA“ R420 kėbulo plotis, kurį vairavo A. S., yra 2,48 metro. Todėl, jei būtų laikomasi kelių eismo taisyklių, pravažiuoti pro stovintį sugedusį automobilį yra nesudėtinga net neišvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą. Tai savo paaiškinime nurodo ir pats A. S.. Sugedęs V. M. vairuojamas automobilis „SCANIA“ su puspriekabe stovėjo kelyje nuo 18:45. Taip teigia pats vairuotojas, o iš tachografo registracijos lapo matyti, kad automobilis sustojo 18:05. Iki įvykio eismas vyko saugiai, visi automobiliai pravažiavo, nors eismas šiame kelyje yra ypač intensyvus, o didžioji dalis jo – krovininiai automobiliai. Be to, nebuvo gauta jokių pranešimų, kad kelyje yra kliūtis ar stovintis automobilis kelią pavojų eismo saugumui, nors paprastai, jei kelyje atsiranda kliūtis arba sutrinka eismas, visada iš pravažiuojančių vairuotojų yra gaunami pranešimai. Taip pat, jei eismo juosta ties stovinčiu automobiliu būtų sunkai pravažiuojama arba stovintį automobilį apvažiuoti neišvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą būtų neįmanoma, esant tokiam eismo srautui, koks yra šiame kelyje, iš karto būtų susidariusi transporto priemonių kolona – kamštis, tačiau jo nebuvo. Tyrimo metu buvo nustatyta ir vėliau dėl to nekilo ginčo, kad paskui sustojusį sugedusį krovininį automobilį su puspriekabe V. M. pastatė avarinio sustojimo ženklą, tačiau ne tokiu atstumu, kurį numato kelių eismo taisyklių 92 punktas. Nors eismo įvykio metu V. M. keitė akumuliatorius ir taip išjungė avarinę šviesos signalizaciją, stovintis automobilis netapo nematomas. Ant puspriekabės galinės dalies yra pritvirtinti šviesą atspindintys elementai, o gale transporto priemonių junginio, ties kairiuoju gabaritu, kuris išsikišęs važiuojamojoje dalyje, buvo pastatytas šviesą atspindintis avarinio sustojimo ženklas. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad šie elementai pastebimi iš gana toli. Tuo metu buvo giedra, neapsiniaukę, matomumas geras. Vaizdo įraše matyti, kad stovinčios transporto priemonės šviesą atspindintys elementai ir avarinio sustojimo ženklas pradeda atsispindėti ir tampa matomi 21:37:13 sekundėje. Tuo metu automobilis, kuriame yra registratorius, susigretinęs su pakelės signaliniu stulpeliu su atšvaitu. Stebint įrašą matyti, kad iki stovinčio automobilio nuo šios vietos yra dar trys tokie stulpeliai. Žinant, kad magistraliniuose keliuose signaliniai pakelės stulpeliai statomi ne mažesniu 50 metrų intervalu (Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. V-69), galima suskaičiuoti, kad nuo tos vietos, kada pradeda atsispindėti ant puspriekabės pritvirtintą šviesą atspindintys elementai ir avarinio sustojimo ženklas, yra ne mažiau kaip 200 metrų. Tai reiškia, kad nors stovinti transporto priemonė ir buvo pažymėta nesilaikant kelių eismo taisyklių reikalavimų, ji buvo pastebima tinkamu atstumu, jog būtų galima suvaldyti automobilį ir apvažiuoti kliūtį arba sustoti, jei būtų laikomasi kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 127 punktų. Iš V. M. pateikto tachografo registracijos lapo matyti, kad akumuliatorinis maitinimas buvo atjungtas 00:15, o iš A. S. pateikto tachografo įrašų matyti, kad susidūrimas įvyko 00:42 (įvertinus UTC ir vietos laiko skirtumus). Vadinasi, 27 minutes automobilis stovėjo be avarinės šviesos signalizacijos ir nei vienas pravažiuojantis automobilis neužkliudė stovinčios transporto priemonės, pažymėtos avariniu sustojimo ženklu ir šviesą atspindinčiais elementais. Visa tai rodo, kad A. S. pažeidė KET 9, 126, 127 punktų reikalavimus, savo automobiliu kliudė kelkraštyje stovėjusius „SCANIA“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „OPEL ZAFIRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juos apgadino, po ko nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.

Apeliaciniame skunde suinteresuoto asmens V. M. atstovė advokatė Audra Beta Rekštienė prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-11-04 nutarimą ir Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vado Darius Jurkonio 2015-06-01 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog ant puspriekabės „Schmitz“ galinės dalies yra pritvirtinti šviesa atspindintys elementai, o gale transporto priemonių junginio, ties kairiuoju gabaritu, buvo pastatytas šviesa atspindintis avarinio sustojimo ženklas. Tai patvirtino ir liudytojai A. L., K. M.. Be to, vaizdo įraše stebima, kad stovinčios transporto priemonės šviesą atspindintys elementai ir avarinio sustojimo ženklas pradeda atspindėti ir tampa matomi 21:37:13 sekundėje. Vaizdo įraše matyti, jog artėjantis automobilis važiuoja įjungęs artimąsias žibintų šviesas. Tuo metu automobilis, kuriame yra registratorius, yra susigretinęs su pakelės signaliniu stulpeliu su atšvaitu. Iki stovinčios transporto priemonės nuo šios vietos yra dar trys tokie stulpeliai. Atstumai tarp signalinių stulpelių magistraliniuose keliuose yra 50 m. Taigi objektyviai nustatytina, jog nuo tos vietos, kuomet pradeda atspindėti vaizdo registratoriaus įraše matomi puspriekabės šviesą atspindintys elementai, yra ne mažiau kaip 200 metrų. Teismas taip pat neanalizavo ir nevertino aplinkybės dėl transporto priemonės „Opel Zafira“ įjungto avarinio signalo eismo įvykio metu. Atjungus remontuojamos „SCANIA“ akumuliatorių, liko mirksėti „Opel Zafira“ avarinis signalas. Byloje liudiję pareigūnai A. L. ir K. M., pagal gautą pranešimą atvykę į įvykio vietą, teismo posėdžio metu patvirtino, jog automobilio „Opel Zafira“ avarinis signalas buvo įjungtas. Liudiję pareigūnai taip pat nurodė, jog matomumas eismo įvykio metu buvo geras. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir 2015-07-23 Lietuvos Hidrometeorolgijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas. Todėl manoma, kad A. S. turėjo realią galimybę matyti atsiradusias kliūtis. Be to, eismo dalyvių pravažiavimui buvo likę 3,1 – 3.3 metro plotis, kuriuo laisvai galėjo judėti ir judėjo transporto priemonės tiek šviesiu, tiek ir tamsiu paros metu iki A. S. sukelto eismo įvykio. Byloje yra duomenys, jog eismas tame ruože buvo intensyvus, tačiau iš eismo dalyvių nebuvo gauta pranešimų dėl kliūties kelyje. Byloje esantis V. M. tachografo registracijos lapas rodo, jog transporto priemonės „SCANIA“ akumuliatoriaus maitinimas buvo atjungtas 00:15 val., o eismo įvykis įvyko 00:42 val. Kaip objektyviai matyti, per 27 minutes esant intensyviam eismui, kitoms transporto priemonėms pastebėti ir apvažiuoti sugedusią transporto priemonę pakako šviesą atspindinčių elementų, avarinio ženklo, stovinčio prie kairiojo užpakalinio rato ir „Opel Zafira“ įjungto avarinio signalo. Taigi manoma, kad buvo galima suvaldyti automobilį ir apvažiuoti kliūtį, jei būtų laikomasi KET 9, 126 ir 127 punktų reikalavimų. Teismas nepagrįstai sprendė, jog techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu negali būti A. S. veiksmai ar nutarime įvardinti jo KET pažeidimai, nes antros eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojas taip pat padarydamas KET pažeidimus atėmė iš jo galimybę išvengti eismo įvykio. Tačiau pažymėtina, kad V. M. pažeidus KET (stovint neapšviestame kelio ruože, neįjungus avarinės šviesos signalizacijos), jei A. S. būtų pasirinkęs saugų greitį, būtų pakankamai atidus, nepažeidęs KET 9, 126. 127 punktų reikalavimų, jis būtų laiku pastebėjęs kliūtį ir sustabdęs savo vairuojamą transporto priemonę, ar apvažiavęs kliūtį ir išvengęs eismo įvykio bei jo padarinių. Taigi A. S. padaryti KET pažeidimai yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais – trijų transporto priemonių apgadinimu.

Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo N. J. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-11-04 nutarimą ir Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vado Darius Jurkonio 2015-06-01 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog vairuotojas A. M. buvo priverstas sustoti kelyje dėl įvykusio automobilio gedimo, tačiau suprasdamas galimą riziką kitiems eismo įvykio dalyviams ėmėsi visų būtinumo priemonių, t.y. pastatė transporto priemonę kelkraštyje kuo arčiau dešinio kelio krašto, tinkamai pažymėjo transporto priemonę net dviem avarinio sustojimo ženklais, atvykęs į pagalbą N. J. įjungė mirksintį avarinio sustojimo ženklą automobilyje „Opel Zafira“, kuris buvo aiškiai matomas. Be to, remontuojamos transporto priemonės atšvaitai buvo švarūs ir aiškiai atspindėjo šviesą, kelio matomumas buvo geras. Atvykę pareigūnai nepastebėjo ant kelio stabdymo žymių, kas reiškia, kad A. S. galimai užmigo ar kitaip prarado budrumą ir net nebandė sustabdyti transporto priemonės. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. iš karto po eismo įvykio prisiėmė atsakomybę ir prisipažino kaltę bei paaiškino, kad per vėlai pastebėjo stovintį automobili. Šios aplinkybės patvirtina, kad už eismo įvykį atsakingas būtent A. S., o ne priverstinai sustojęs vairuotojas V. M.. Taigi teismas klaidingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, susijusias su priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių nustatymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, itin svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos turėjo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Byloje nėra aiškių ir neginčijamų įrodymų, kad vairuotojas V. M. netinkamai pastatė sugedusią transporto priemonę ar pažeidė teisės aktų reikalavimus, kurie galėjo nulemti įvykio atsitikimą. V. M. padaryti KET pažeidimai būtų būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje jam laikantis KET reikalavimų, o A. S. pažeidus KET, eismo įvykis neįvyktu. Tačiau jei A. S. būtų laikęsis saugaus atstumo ir vairavimo greičio bei pastebėjęs tinkamai pastatytus net du avarinio sustojimo ženklus, eismo įvykis nebūtu įvykęs. Vadinasi, A. S. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padariniu būtinoji sąlyga ir priežastis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo N. J. atsiliepime į Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos rajono PK viršininko Arvydo Magonitaičio ir suinteresuoto asmens V. M. atstovės advokatės Audros Betos Rekštienės apeliacinius skundus prašo juos tenkinti ir panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-11-04 nutarimą ir palikti galioti Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vado Darius Jurkonio 2015-06-01 nutarimą. Nurodo, kad sutinka su apeliaciniuose skunduose išdėstyta teisine argumentacija ir faktinių aplinkybių vertinimu.

Traukiamo administracinėn atsakomybėn A. S. atstovas advokatas Kęstutis Žvinys atsiliepime į Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos rajono PK viršininko Arvydo Magonitaičio, suinteresuoto asmens V. M. atstovės advokatės Audros Betos Rekštienės ir suinteresuoto asmens N. J. apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-11-04 nutarimą. Nurodo, jog apeliantai nėra ekspertai, todėl nėra pagrindo tikėti jų išreikšta nuomone dėl vaizdo įrašo analizės. Stebėdami įrašo vaizdą kompiuterio monitoriuje pastarieji pamiršo, kad kompiuterio programinė įranga, kurios pagalba atkuriamas vaizdo įrašas, užpildo susidariusias spragas tam, kad būtų stebimas vientisas vaizdas be trūkčiojimų, todėl dalį vaizdo naudoja iš buvusio prieš jį kadro. Tik ekspertas galėtų išskleisti vaizdo įrašo duomenis ir atlikti peržiūrą po vieną vaizdo įrašo kadrą. Analogiškai pasakytina ir apie apeliantų teiginius analizuojant tachografų duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnams A. S. pasiūlė pateikti tachografo elektroninę kortelę, kurią pastarasis turėjo su savimi, tačiau pareigūnas atsisakė, motyvuodamas tuo, kad tai neturi reikšmės bylai, nes patys policijos pareigūnai neturi žinių, būtinų analizei atlikti. Be to, jeigu V. M. buvo nubaustas už analogišką KET pažeidimą, tai iškyla klausimas, kodėl policijos pareigūnai nematė N. J. padaryto pažeidimo ir jo nevertino. N. J. nėra techninės pagalbos darbuotojas ir jam galioja kelių eismo taisyklių reikalavimai, tačiau pastarasis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų, jų turto saugumui ir aplinkai, sudarė kliūtis eismui ir tuo pažeidė KET reikalavimus. Pateiktose policijos fotonuotraukose matyti, kad automobilio „SCANIA” pakelta vairuotojo kabina iš viršaus užgožė automobilio „Opel Zafira“ priekinę dalį, todėl nebuvo matoma jo avarinė signalizacija.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad jeigu automobilis „SCANIA“ su puspriekabe „Schmitz“ yra 2,48 m. pločio, tai jai stovint kelkraštyje ji turėjo išlįsti į važiuojamąją dalį tik 88 cm. Tuo tarpu buvo išlindusi pagal plano duomenis 1,40 m. Tačiau pastebėtina, kad iš policijos pareigūnų fotonuotraukų yra matyti, kad automobilio „SCANIA“ su puspriekabe „Schmitz“ didesnė dalis stovi ant asfaltuotos kelio važiuojamosios dalies ir su stovinčia transporto priemone prasilenkti faktiškai buvo sunku. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo registratoriaus įrašas (21 val. 37 min. 27 s), iš kurio matyti, kad automobilis, iš kurio buvo filmuojama, taip pat negalėjo prasilenkti su stovėjusia „SCANIA“, nors ji ir buvo tuo metu matoma. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko balandžio 23 d. (pavasarį), stovint kelyje nuo 18 val. „SCANIA” su puspriekabe „Schmitz“, buvo veikiama dulkių ir smėlio dalelių nuo pravažiuojančių transporto priemonių, todėl atspindintys atšvaitai dar labiau apdulkėjo. Apeliantai sąmoningai nutyli, koks artimųjų šviesų efektyvaus apšvietimo atstumas. Todėl apeliantų prielaida, kad jų automobilį galima pastebėti iš 200 metrų atstumo yra visiškai nepagrįsta ir ja siekiama pateisinti visų trijų apeliantų neteisėtus veiksmus.

Tą aplinkybę, kad krovininio automobilio „SCANIA” su puspriekabe „Schmitz“, skendinčio visiškoje tamsoje, negalėjo matyti patvirtino ir vairuotojas, važiavęs paskui A. S. automobilį – liudytojas K. K. (K. K.), kuris parodė, kad važiavo iš paskos 100-150 m. atstumu nuo A. S. automobilio, greitis buvo 70-80 km/h, priekyje nematė stovinčio automobilio ir tik pamatęs, kad priekyje užsidegė A. S. vairuojamo automobilio stabdymo šviesos ir jis atsitrenkė į kažką, ėmė stabdyti. Taip pat parodė, kad ant kelio avarinio ženklo nebuvo, to automobilio signalizacija nebuvo įjungta.

Policijos pareigūnas A. L. nurodė, kad įvykio vietoje mėtėsi automobilių detalių ir avarinio ženklo šukės, tačiau jų, kaip ir kitų pėdsakų kelyje, nefiksavo. Taip pat nurodė, kad nefotografavo. Šios aplinkybės parodo, kad policijos pareigūnas nežino savo pareiginės instrukcijos ir nesugeba tinkamai atlikti pareigų dėl ko vėliau kyla nesusipratimai ir ginčai. K. M., dirbantis Kalvarijos PK patruliu ir dalyvavęs forminant įvykį, nurodė, kad V. M. paaiškinimą surašė pareigūnas A. L., kuris į tarnybinį pranešimą neįtraukė tos aplinkybės, kad V. M. buvo atjungęs akumuliatorių ir tokiu būdu buvo išjungta avarinė signalizacija, o automobilis buvo nematomas. Tokiu būdu A. L. savo tarnybiniame pranešime nepagrįstai apkaltino A. S. sukėlus eismo įvykį ir nuslėpė V. M. padarytą pažeidimą. Be to, lieka neaišku, kokiu pagrindu apeliantai mano, kad įvykis įvyko dėl A. S. kaltės ir kuo jo kaltė pasireiškė, jeigu iš paskos važiavęs K. K. taip pat nematė tamsoje skendinčio automobilio „SCANIA“.

Nors apeliantas N. J. teisme tvirtino, kad V. M. tinkamai paženklino sustojusį automobilį iš priekio ir iš galo avarinio sustojimo ženklais, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip ženklas atsidūrė prie galinio kairiojo puspriekabės rato ir kur dingo ženklas iš priekinės automobilio dalies. Pastarasis klaidino teismą, nes iš vaizdo registratoriaus įrašo (21 val. 37 min. 24 s ir 21 val. 37 min. 27 s) matyti, kad avarinio sustojimo ženklas stovi prie galinio kairiojo puspriekabės rato, o priekyje automobilio „SCANIA“ avarinio ženklo nėra.

Taip pat nepagrįsti N. J. apeliacinio skundo teiginiai, kad A. S. vairuodamas užmigo ir pripažino savo kaltę. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius. Apeliantai privalo pagrįsti savo teiginius, kurių pagrindu reikalauja panaikinti teismo nutarimą, o ne skleisti paskalas ir kaltinti teismą. Jeigu kelyje neleistinoje vietoje tamsiu paros metu V. M. nebūtų palikęs tamsoje nepaženklinto ir nepažymėto automobilio, tai joks eismo įvykis nebūtų įvykęs. Akivaizdu, kad būtent akumuliatoriaus atjungimas turėjo lemiamą reikšmę eismo įvykiui kilti. Atkreipiamas dėmesys, kad 2015-06-01 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 36N-31605723-15 V. M. pripažintas pažeidusiu KET reikalavimus. T.y. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės, kurios paneigia pačių apeliantų pateiktų skundų teiginius. Todėl apeliantų skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos rajono PK viršininko Arvydo Magonitaičio, suinteresuoto asmens V. M. atstovės advokatės Audros Betos Rekštienės ir suinteresuoto asmens N. J. apeliaciniai skundai tenkinami.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš Kauno apygardos teismui pateiktų apeliacinių skundų matyti, jog apeliantai nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-11-04 nutarime atliktu įrodymų vertinimu ir prašo skundžiamą nutarimą panaikinti. Kadangi visuose trijuose apeliaciniuose skunduose dėstomi iš esmės tapatūs motyvai, todėl aukštesnysis teismas dėl visų apeliacinių skundų pasisako bendrai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas nepakankamai vadovavosi anksčiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies numatyto pažeidimo A. S. nutraukė, kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. S. veiksmuose yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis.

Minėtame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (KET pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir turto sugadinimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S., vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl to nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kelkraštyje stovinčias transporto priemones, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. pažeidė KET 9, 127, 126 punktų reikalavimus ir tai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punktas nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Aukštesniojo teismo vertinimu būtent šie A. S. KET punktų reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu.

Konstatuojama, jog A. S. kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. 2015-04-23 tarnybiniame pranešime vyriausiais patrulis parodė, kad 2015-04-23 gavo pranešimą, jog kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, 79 kilometre įvyko eismo įvykis. Nuvykus į nurodytą vietą, rado nuo kelio nuvažiavusį ir apvirtusį krovininį automobilį „SCANIA“ su autocisterna, kurį prieš eismo įvykį vairavo Lenkijos Respublikos pilietis A. S.. Užpildžius eismo įvykio deklaracijas A. S. atsisakė pasirašyti, motyvuodamas, jog yra nekaltas, nors prieš tai teigė, kad dėl sukelto eismo įvykio yra kaltas, nes per vėlai pastebėjo kelkraštyje stovinčias, pažymėtas avarinio sustojimo ženklais, transporto priemones. Šias tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes patvirtina Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK administracinės bylos medžiagoje Nr. 07-15-9240449 esantis 2015-05-15 A. S. paaiškinimas, kuriame jis parodė, jog važiuodamas 79 kelio kilometre pastebėjo dešinėje kelio pusėje stovintį krovininį automobilį. Automobilis stovėjo nuvažiavęs į dešinįjį kelkraštį, tačiau kairės pusės ratai stovėjo ant asfalto. Pirmiau pamatė avarinio sustojimo ženklą, nes jis atsispindėjo šviesose, o krovininis automobilis buvo purvinas ir ne taip matomas. Taigi analizuojant šiuos A. S. parodymus akivaizdu, kad jis matė kelkraštyje stovėjusį automobilį „SCANIA“ su puspriekabe, tačiau eismo įvykis įvyko, nes pažeidė KET 9, 127, 126 punktų reikalavimus.

Byloje esanti 2015-07-23 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1238 patvirtina, kad eismo įvykio metu matomumas nebuvo apsunkintas kritulių, rūko ar kitų gamtos reiškinių. Be to, tai, kad kelkraštyje stovėjęs krovininis automobilis „SCANIA“ su puspriekabe buvo matomas, patvirtina byloje esanti filmuota vaizdo medžiaga ir foto nuotraukos. Iš vaizdo medžiagos ir foto nuotraukų matyti, kad ant puspriekabės galinės dalies yra pritvirtinti šviesą atspindintys elementai, o gale transporto priemonių junginio, ties kairiuoju gabaritu, kuris išsikišęs važiuojamojoje dalyje, buvo pastatytas šviesą atspindintis avarinio sustojimo ženklas. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad šie elementai pastebimi iš gana toli. Tai, kad stovintis automobilis buvo matomas kitiems eismo dalyviams, tvirtina ir faktas, jog niekas nesikreipė bendruoju pagalbos numeriu ir nepranešė apie kelyje esančią kliūtį, nors eismas šioje kelio atkarpoje yra itin intensyvus. Iš tachografo registracijos lapo matyti, kad V. M. vairuojamas automobilis „SCANIA“ su puspriekabe sustojo 18:05. Tačiau, kaip minėta, iki įvykio eismas vyko saugiai, visi automobiliai pravažiavo. Taigi konstatuojama, jog jei A. S. būtų pasirinkęs saugų greitį, būtų pakankamai atidus, nepažeidęs KET 9, 126. 127 punktų reikalavimų, jis būtų laiku pastebėjęs kliūtį ir sustabdęs savo vairuojamą transporto priemonę, ar apvažiavęs kliūtį ir išvengęs eismo įvykio.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinius skundus A. S. atstovas advokatas Kęstutis Žvinys nesutinka su apeliaciniais skundais ir juose atliekamu vaizdo įrašo bei tachografo duomenų vertinimu. Atsiliepime teigiama, jog tik ekspertas galėtų išskleisti vaizdo įrašo duomenis ir atlikti peržiūrą po vieną vaizdo įrašo kadrą. Analogiškai pasakytina ir apie teiginius analizuojant tachografų duomenis. Tačiau pažymėtina, kad įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad A. S. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Papildomų duomenų rinkimas būtų perteklinis, neturintis teisinės prasmės. Prieš priimdamas sprendimą kviesti ekspertą ar atlikti ekspertizę, teismas turi įvertinti visas byloje esančias aplinkybes, būtina įvertinti, ar ekspertizės atlikimas turės kokios nors įtakos bylos baigčiai ar ne, nes priešingu atveju yra švaistomas ne tik proceso dalyvių, valstybės institucijų laikas, tačiau ir valstybės lėšos. Be to, nagrinėjamu atveju vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas 2015-10-21 teismo posėdžio metu. Nei A. S., nei jo atstovas advokatas K. Žvinys nepateikė prašymo, jog ekspertas atliktų vaizdo įrašo peržiūrą ir analizę. A. S. atstovas advokatas K. Žvinys tik pateikė prašymą skirti eismo įvykio ekspertizę, tačiau prašymas buvo motyvuotai atmestas, kadangi byloje nėra visų duomenų, kurie reikalingi ekspertizei atlikti.

Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka su atsiliepime į apeliacinius skundus pateiktu teiginiu, jog automobilis „SCANIA” su puspriekabe „Schmitz“ skendėjo visiškoje tamsoje ir būtent akumuliatoriaus atjungimas turėjo lemiamą reikšmę eismo įvykiui kilti. Pažymima, kad iš tachografo įrašų matyti, jog maitinimas buvo atjungtas 00:15, o susidūrimas įvyko 00:42. Taigi automobilis 27 minutes stovėjo be avarinės šviesos signalizacijos, tačiau nei vienas pravažiuojantis automobilis neužkliudė stovinčios transporto priemonės, pažymėtos avariniu sustojimo ženklu ir šviesą atspindinčiais elementais. Suinteresuotas asmuo N. J. parodė, kad jo pastatytas automobilis „Opel Zafira“ nors ir siauresnis, tačiau apšvietė kolegos sugedusį automobilį. Taigi, atjungus remontuojamo automobilio „SCANIA“ akumuliatorių, liko mirksėti „Opel Zafira“ avarinis signalas, ką patvirtino ir policijos pareigūnai A. L. ir K. M.. Be to, iš eismo įvykio schemos matyti, kad eismo dalyvių pravažiavimui buvo likę 3,1 – 3.3 metro plotis, kuriuo laisvai galėjo judėti ir judėjo transporto priemonės, todėl atmetama versija, kad būtent akumuliatoriaus atjungimas turėjo lemiamą reikšmę eismo įvykiui kilti.

Atkreipiamas dėmesys, jog A. S. atstovo advokato K. Žvinio atsiliepime į apeliacinius skundus analizuojami atskiri bylos duomenys ir jų įrodomoji reikšmė, tačiau, kaip jau minėta, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų, visapusiškai neištyręs ir neįvertinęs visų svarbių bylai aplinkybių, padarė nepagrįstas išvadas, todėl A. S. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Esant šioms aplinkybėms Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-11-04 nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – palikti galioti Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vado Dariaus Jurkonio 2015 m. birželio 1 d. nutarimą, kuriuo A. S. (A. S.) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 42 Eur bauda.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius