Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija 42.11.2, 44.2.4.1, 121.1, 121.15, 121.21

2009 m. birželio 15 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Indrei Seniūnaitei, dalyvaujant ieškovui A. M. , atsakovo UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma" atstovei Daivai Norkeliūnaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-761-91/2009 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma", V. B. dėl įpareigojimo pakeisti šilumos tiekimo sutartį ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4) teismas nepasisakė dėl esminių aplinkybių, turėjusių reikšmę priimant sprendimą, dėl ko pažeidė objektyvumo ir visapusiškumo principus, įtvirtintus CPK 185 str. Teismas nepasisakė dėl to, kad 2005 m. pradėta rekonstrukcija pagal Stanienės IĮ paruoštą projektą Nr. 15-01-TP-ŠV/2005 netolygiam šilumos sunaudojimui įrengiant savininkų rūsiuose šilumos apskaitos mazgus su šilumos apskaitos prietaisais butuose. Teismas taip pat nepasisakė dėl 2008-04-23 Nr. R2-515 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išaiškinimo, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų ir priskirto žemės sklypo valdymui, priežiūrai bei kitokiam tvarkymui, taip pat Šilumos ūkio įstatyminių nuostatų įgyvendinimui, pasirenkant vienanarę ar dvinarę šilumos kainą, karšto vandens tiekėją, šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoją, šilumos paskirstymo metodą, yra kuriamos daugiabučių savininkų bendrijos, pasirašomos jungtinės veiklos sutartys arba savivaldybė skiria administratorių. Namo gyventojai yra pasirašę jungtinės veiklos sutartį, apie sutartį teismui buvo žinoma, tačiau teismas jos nepripažino. Nuo 2007-01-23 turėjo būti pradėtas įgyvendinti metodas Nr. 4V, kadangi jis buvo suderintas su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija;

5) teismas nepasisakė dėl LR šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo 2007-11-20 Nr. X-1329 12 str. 2 d. 3 d. nuostatų. Šiame įstatyme įtvirtintas reikalavimas, kad metodų taikymas turi būti suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, kas ir buvo padaryta. Įstatymas numato, kad esant nurodytam suderinimui, turi būti taikomas metodas Nr. 4V. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl tarp UAB „Litesko" filialo „Marijampolės šiluma“ ir V. B. sudarytos Šilumos tiekimo sutarties pakeitimo, kadangi sutarties pasirašymas ilgalaikių pasekmių nesukelia - nustačius, kad metodas Nr. 4V labiau atitinka daugiabučio namo gyventojų interesus, esant suderinimui su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, sutartį šalių susitarimu galima pakeisti. Tuo labiau, kad V. B. , kaip ir kiti gyventojai, pasirašė jungtinės veiklos sutartį, sutikimą pasistatyti savo bute atskirą šilumos apskaitos skaitiklį;

6) teismas neteisingai nurodo, kad T. N. atsisakė ieškinio, kadangi byloje yra duomenys, kad T. N. tik atsisako dalyvauti teismo posėdyje, nurodydamas, kad teismas bylą nagrinėtų savo nuožiūra;

7) neaišku, ką teismas norėjo pasakyti penktame sprendimo lape. Teismas vienu iš ieškinio atmetimo pagrindų nurodo LR CK 6.870 str. 1 d. ir 2 d. bei 6.875 str. 1 d. 3 d. Šiose teisės normose kalbama apie paskolos sutarties sampratą, paskolos sutarties ginčijimą ir visiškai neaišku, ką bendro tai turi su šilumos energijos metodų įdiegimu, kodėl teismas šias normas sieja su byla.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.8-11) atsakovas UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma" su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) ieškovas klaidingai interpretuoja LR Generalinės prokuratūros 2008-06-28 atsakymą, nurodydamas, kad LR Generalinė prokuratūra nurodė pasitelkti kompetentingą instituciją, o teismas turi pareigą paskirti ekspertą. LR Generalinė prokuratūra rašte ieškovui tik paaiškino, kad teismas gali įtraukti į bylą kompetentingą instituciją išvadai duoti. Generalinės prokuratūros išreikšta nuomonė nėra privaloma civilinę bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas civilinę bylą nagrinėjo ir sprendimą priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais šilumos paskirstymo metodų pasirinkimo tvarką. Skundo argumentai, kad teismui, priimant sprendimą, trūko specialių žinių, todėl jis negalėjo įvertinti, kuris iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintų šilumos paskirstymo metodų - Nr. 3 ar Nr. 4V yra pažangesnis, taip pat nepagrįsti. Tai, kuris iš šilumos paskirstymo metodų yra pažangesnis, nėra šios civilinės bylos dalykas, kadangi šioje byloje teismas nesprendė tarp bendrasavininkių kilusio ginčo dėl metodų pasirinkimo, taip pat nesprendė pačių metodų pagrįstumo ir teisingumo klausimo. Ieškovo minimi šilumos paskirstymo metodai Nr. 3 ir Nr. 4V yra patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais, jie nėra nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais ar neteisingais, metodų taikymo sąlygos yra nurodytos pačiuose metoduose, todėl skirti ekspertizę, siekiant nustatyti, kuris iš metodų turi būti taikomas, nebuvo jokio pagrindo;

2) teismas, vadovaudamasis teisės aktais, sprendime teisingai ir pagrįstai nustatė, jog iki kol namo butų ir kitų patalpų savininkai bendru sutarimu (vienbalsiai) nepasirinks šilumos paskirstymo metodo Nr.4V, šis metodas ginčo name negali būti taikomas. Vadovaujantis LR šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, t.y. metodas bei jo taikymo sąlygos turi būti suderintos su komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Atlikus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Marijampolė, šilumos apskaitos rekonstrukciją, t.y. įrengus namo butuose atskirus paskirstomuosius šilumos skaitiklius, namo butų savininkai nepasirinko vieno iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų taikyti šilumos paskirstymo metodų, todėl šiluma namo gyventojams nuo 2006 m. spalio mėn. (t.y. nuo šildymo sezono pradžios po rekonstrukcijos) buvo pradėta skirstyti pagal Namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus šilumos apskaitos prietaisus atitinkantį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr.3. 2007-01-25 vykusiame namo butų savininkų susirinkime du iš trijų namo butų savininkų, t.y. A. M. ir T. N. , išreiškė norą, jog šiluma name būtų skirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007-01-23 posėdyje suderintą Šilumos paskirstymo metodą Nr.4V, kuris pagal 2007-01-23 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos viešojo posėdžio protokolu Nr. 02-1 suderinto Šilumos paskirstymo metodo Nr.4V taikymo nuostatų 2 punktą gali būti taikomas tik, jei jį pasirenka visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, ir pasirašius šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, t.y. Šilumos paskirstymo metodo Nr.4V taikymui yra būtinas visų bendrasavininkių bendras susitarimas. Tai patvirtina ir LR ūkio ministerijos 2007-10-11 raštas Nr.(1.133-52)-3-6503 (t.1, b.l.110-111), adresuotas ieškovui, kuriame nurodoma, jog teisės aktai bei Komisijos protokolas vienareikšmiškai nustato būtinybę vartotojams nustatyta tvarka bendru sutarimu pasirinkti minėtą šilumos paskirstymo metodą. UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma" namo butų savininkams ne kartą siūlė priimti bendrą sprendimą dėl Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4V ir pasirašyti Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, atitinkančias jų valią, tačiau tokio bendro sutarimo namo bendrasavininkiams nepasiekiant, šiluma name turi būti paskirstoma pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4V yra netaikoma tolygaus šildymo sąlyga, kuri yra numatyta Šilumos paskirstymo metode Nr. 3, t.y. vartotojams, kurie nesilaiko tolygaus šildymo sąlygos, nėra priskiriamas papildomas (prie bute įrengtu šilumos skaitikliu išmatuoto šilumos kiekio, patiekto į tą konkretų butą) šilumos kiekis, kaip tai numatyta Šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 punkte 10. Tolygaus šildymo sąlyga reiškia, kad visi šilumos vartotojai turi tolygiai šildyti jiems priklausančias patalpas, nes priešingu atveju vienų vartotojų patalpos gali būti šildomas kitų vartotojų sąskaita (kaimyninių patalpų sienoms atvėstant, norint išlaikyti norimą patalpų temperatūrą, reikia suvartoti daugiau šilumos nei tada, kai visos patalpos yra šildomos tolygiai). Todėl yra itin svarbus, kad Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4V būtų pasirinktas visų namo butų savininkų, įvertinančių aukščiau paminėtas aplinkybes;

3) teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl įpareigojimo pakeisti UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma" ir V. B. sudarytą Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi pati V. B. niekada nesikreipė į UAB „Litesko" filialą „Marijampolės šiluma" dėl sudarytos sutarties pakeitimo, neteikė jokių pretenzijų šiuo klausimu, be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių V. B. valią pakeisti sutartį. Iš 2007-11-23 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros rašto Nr. 3-272 (t.1, b.l.112), adresuoto ieškovui, matyti, kad V. B. apklausos metu paaiškino, kad ši sutartis sudaryta geranoriškai ir keisti jos sąlygų ji neketinanti. Todėl pakeitus sutarties sąlygas be pačios vartotojos išreikštos valios, akivaizdžiai būtų pažeidžiamas sutarties laisvės principas (CK 6.156 str. 1 d., LAT 008-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-378/08). CK 6.223 str. imperatyviai nustato, jog sutartis ar atskiros jos sąlygos gali būti pakeistos šalių susitarimu arba teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu. Tuo atveju, kai sutartį yra siekiama pakeisti teismo sprendimu, pagal CK 6.223 str. 3 d. ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį. Kadangi dėl sutarties pakeitimo V. B. į UAB „Litesko" filialą „Marijampolės šiluma" niekada nesikreipė, vadinasi, šiuo atveju pateikiant ieškinį dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, nebuvo laikomasi imperatyviai nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Be to, nors ieškovas ir prašo pakeisti sutartyje numatytą sąlygą dėl name suvartotos šilumos paskirstymo metodo, tačiau pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. pagrindas pakeisti šilumos paskirstymo tvarką name yra tinkamai realizuotas šilumos paskirstymo metodo pasirinkimas, t.y. pakeisti metodą šilumos tiekėjas turi teisę tik gyventojams nustatyta tvarka pasirinkus kitą šilumos paskirstymo metodą. V. B. nesutikus, kad šiluma name būtų paskirstoma pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr.4V, neesant visų namo savininkų sutikimo, šis metodas negali būti taikomas. CK 4.75 str. reglamentuoja, kad bendraturčių nesutarimai yra sprendžiami teisme pagal vieno iš bendraturčių ieškinį kitam bendratrčiui. Todėl, jei vieni iš namo butų savininkų mano, kad jų teisės yra pažeistos, savo teises gali ginti nustatyta tvarka, o ne bandyti perkelti savo pareigų tretiesiems asmenims, šiuo atveju - šilumos tiekėjui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini) , Marijampolėje, yra 4 butai, priklausantys 3 savininkams: ieškovui A. M. - butas Nr. 1, atsakovei V. B. - butas Nr. 4, T. N. - butai Nr. 2 ir 3. Minėtų butų savininkams raštiškai susitarus (t.1, b.l.101-102) pagal techninį projektą 2005/15-01-TP-ŠV 2006 m. kiekviename namo bute buvo įrengti šilumos skaitikliai, išmatuojantys namo butuose suvartotos šilumos šildymui kiekį. 2007-01-25 vykusiame namo butų savininkų susirinkime du iš trijų namo butų savininkų, t. y. A. M. ir T. N. , išreiškė norą, jog šiluma name būtų skirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007-01-23 posėdyje suderintą šilumos paskirstymo metodą Nr.4V (t.1, b.l.103). Buto Nr. 4 savininkė V. B. tokio noro neišreiškė. Pagal 2007-01-23 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos viešojo posėdžio protokolu Nr. 02-1 suderinto šilumos paskirstymo metodo Nr.4V taikymo nuostatų 2 punktą numatyta, jog metodas Nr. 4V gali būti taikomas tik jei jį pasirenka visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir pasirašo šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad suvartotos šilumos skaičiavimo metodo Nr. 4V visi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , Marijampolėje butų savininkai vienbalsiai nepasirinko, teismas pagrįstai sprendė, kad šiluma šio namo gyventojams nuo 2006 m. spalio mėnesio (t. y. nuo šildymo sezono pradžios po rekonstrukcijos) buvo teisingai pradėta skirstyti ir apskaityta pagal Namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus šilumos apskaitos prietaisus ir atitinkanti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr.3 (t.1, b.l.24-26).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą nustatytą aplinkybę, kad atsakovas UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma" namo butų savininkams ne kartą siūlė priimti bendrą sprendimą dėl šilumos paskirstymo metodo Nr.4V galimo taikymo (2007-03-19 raštas Nr.40 (t.1, b.l.113-114), 2007-10-29 raštas Nr.137 (t.1, b.l.118-119), 2008-04-14 raštas Nr.39 (b.l.120) ir pasirašyti sutartis, atitinkančias butų savininkų valią, tačiau visiems namo bendrasavininkiams bendrai nesusitariant, šilumos tiekėjas paskirstyti name suvartotą šilumą pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4V negali.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neatsižvelgė į LR Generalinės prokuratūros 2008-06-28 rašte Nr.13.2-750 (t.1, b.l.129) esantį nurodymą pasitelkti kompetentingą instituciją išvadai, ar tinkamai parinktas šilumos paskirstymo metodas ginčo pastate. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime nurodomais argumentais, jog ieškovas klaidingai interpretuoja LR Generalinės prokuratūros 2008-06-28 atsakymą, nurodydamas, kad LR Generalinė prokuratūra nurodė pasitelkti kompetentingą instituciją, o teismas turi pareigą paskirti ekspertą. LR Generalinė prokuratūra rašte ieškovui tik paaiškino, kad teismas gali įtraukti į bylą kompetentingą instituciją išvadai duoti. Generalinės prokuratūros išreikšta nuomonė nėra privaloma civilinę bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas civilinę bylą nagrinėjo ir sprendimą priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais šilumos paskirstymo metodų pasirinkimo tvarką. Skundo argumentai, kad teismui, priimant sprendimą, trūko specialių žinių, todėl jis negalėjo įvertinti, kuris iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintų šilumos paskirstymo metodų - Nr. 3 ar Nr. 4V yra pažangesnis, taip pat nepagrįsti. Tai, kuris iš šilumos paskirstymo metodų yra pažangesnis, nėra šios civilinės bylos dalykas, kadangi šioje byloje teismas nesprendė tarp bendrasavininkių kilusio ginčo dėl metodų pasirinkimo, taip pat nesprendė pačių metodų pagrįstumo ir teisingumo klausimo. Ieškovo minimi šilumos paskirstymo metodai Nr. 3 ir Nr. 4V yra patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais, jie nėra nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais ar neteisingais, metodų taikymo sąlygos yra nurodytos pačiuose metoduose, todėl skirti ekspertizę, siekiant nustatyti, kuris iš metodų turi būti taikomas, nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Šiais motyvais atmestinas ir apeliacinio skundo motyvas, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog sunaudotos šilumos apskaitymo metodas Nr. 3 yra pažangesnis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės aktais, sprendime teisingai ir pagrįstai nustatė, jog iki kol namo butų ir kitų patalpų savininkai bendru sutarimu (vienbalsiai) nepasirinks šilumos paskirstymo metodo Nr.4V, šis metodas ginčo name negali būti taikomas.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose aptariama, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl 2008-04-23 Nr. R2-515 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išaiškinimo, dėl LR šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo 2007-11-20 Nr. X-1329 12 str. 2 d. 3 d. nuostatų, bei kad teismas neteisingai nurodo, kad T. N. atsisakė ieškinio. Šie motyvai neturi jokios reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl įpareigojimo pakeisti UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma" ir V. B. sudarytą Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį ir tuo motyvu, jog pati V. B. niekada nesikreipė į UAB „Litesko" filialą „Marijampolės šiluma" dėl sudarytos sutarties pakeitimo. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių V. B. valią pakeisti sutartį. Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį dėl sudarytos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „Litesko" filialo „Marijampolės šiluma" ir V. B. sąlygų pakeitimo, nes nepateikė įrodymų, kad gali atstovauti B. tokio pobūdžio ginče pats nebūdamas ginčijamos sutarties šalimi (LR CPK 42,52 str.).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimą palikti nepakeistą.