Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-06-01 · Civilinė byla Nr. 2A-239-267/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-01
Bylos Nr.
2A-239-267/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevicius, Jolanta Badaugiene, Danute Burbuliene
Ieškovas
UADB „Ergo Lietuva“
Atsakovas
Daliutes Zubielienes II „Rodarta“
Advokatai
Stanislovas Jankauskas
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešeja D. BurbulieneTeiseja D. Kregždiene Civiline byla Nr. 2A-239-267/2009
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.; 73.2.6.1.; 121.21. (S)
ŠIAULIU APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2009 m. birželio 1 d.

Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Danutes Burbulienes,

kolegijos teiseju Jolantos Badaugienes, Egidijaus Mockeviciaus,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovui J. S., atsakovo Daliutes Zubielienes II „Rodarta“ atstovams R. Z. ir advokatui Stanislovui Jankauskui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacini skunda del Raseiniu rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimo panaikinimo civilineje byloje, iškeltoje pagal ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškini atsakovui Daliutes Zubielienes II „Rodarta“ del žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu kreipesi i Raseiniu rajono apylinkes teisma, prašydamas priteisti iš atsakovo Daliutes Zubielienes II „Rodarta“ 25866 Lt žalos atlyginimo, 6 % dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir bylinejimosi išlaidas. Ieškovas nurode, kad 2006-05-18 eismo ivykio Raseiniu rajone metu atsakoves D. Zubielienes II „Rodarta“ vairuotojas Ž. G. vairavo techniškai netvarkinga automobili Volvo FH16, v/n (duomenys neskelbtini), ir lužus automobilio jungciai su priekaba, buvo apgadintas pro šali važiaves krovininis automobilis Scania, v/n (duomenys neskelbtini). Pažymejo, kad eismo ivykio kaltininku, pažeidusiu KET 60, 53 punktu reikalavimus, keliu policija pripažino atsakoves vairuotoja Ž. G. bei skyre jam pinigine bauda. Atsakovo civiline atsakomybe vairuojant automobili Volvo FH16, v/n (duomenys neskelbtini), buvo drausta transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu UADB „Ergo Lietuva“. Mineto eismo ivykio metu, del automobilio Scania apgadinimo žala patyre UAB „Mirkliai“, kuriai ieškovas atlygino atsakovo padaryta žala, išmokedamas 25866 Lt draudimo išmoka. Ieškovas nurode, kad pagal LR transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 22 str. 1 d. 2 p., draudikui, išmokejusiam išmoka, suteikta teise reikalauti, jog sumoketas del padarytos žalos sumas gražintu atsakingas asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkinga transporto priemone, kai ja naudoti draudžia teises aktai, ir eismo ivykis ivyko del šios priežasties. Ieškovo teigimu, tai, kad vairavo techniškai netvarkinga transporto priemone, kai ja naudoti draudžia teises aktai, ir eismo ivykis ivyko del šios priežasties yra irodyta Raseiniu rajono apylinkes prokuroro nutarimu, kuriame konstatuota, kad ivykis ivyko lužus krovininio automobilio Volvo, v/n (duomenys neskelbtini) jungciai su priekaba Ohna Maur-260 v/n (duomenys neskelbtini); nutarimu administracineje byloje, kur nustatyta, kad Ž. G., vairuodamas Volvo ir buksyruodamas priekaba, eksploatavo ja techniškai netvarkinga, ko pasekoje lužus sukabinimo mechanizmui, buvo kliudyta kita transporto priemone ir sužalotas žmogus ir, kad vairuotojas pažeide KET 53 ir 60 p. reikalavimus ir jis už tai yra nubaustas bauda, šie abu nutarimai yra galiojantys; specialisto išvada, kur nustatyta, kad gražulas buvo remontuotas iki ivykio, turejo itrukimu ir tuo neatitiko techniniu reikalavimu naudojamoms keliu transporto priemonems ir šie pažeidimai buvo gražulo lužimo normaliomis transporto priemones eksploatavimo salygomis priežastimi. Atsakovui gera valia draudimo išmokos negražinus, ieškovas kreipesi i teisma, prašydamas ja priteisti.

Žemesnės instancijos teismas

Raseiniu rajono apylinkes teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovo ieškini atmete. Tuo paciu teismas priteise iš ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidu atsakovui Daliutes Zubielienes II „Rodarta“ ir 42,95 Lt teismo turetu pašto išlaidu i valstybes biudžeta. Teismas nurode, kad ieškovas kaip irodymus savo ieškiniui pagristi pateike prokuroro nutarima nutraukti ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovo vairuotojas pažeide KET reikalavimus, nutarima administracineje byloje, kuriuo atsakovo vairuotojas pripažintas kaltu pažeides KET reikalavimus ir nubaustas administracine tvarka, bei specialisto išvada. Pažymejo, jog ieškinys yra pareikštas atsakovui, kuris nebuvo nei ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje nei administracineje byloje dalyvis, apie priimtus nutarimus nebuvo informuotas, skusti ju neturejo teises. Todel teismas konstatavo, kad faktai nustatyti šiuose nutarimuose prejudicines galios neturi ir gali buti vertinami kaip rašytiniai irodymai. Nurode, kad prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nera jokiu kitu duomenu apie atsakovo automobilio technine bukle, nera tirta ir nustatyta del ko lužo automobilio ir priekabos jungtis. Pažymejo, jog prijungtoje administracines teises pažeidimo byloje taip pat nera jokiu irodymu del to, kad atsakovo automobilis buvo techniškai netvarkingas ir neatitiko techniniu reikalavimu. Be to, teismas nurode, kad atsakovo vairuotojas administracineje byloje yra nubaustas pagal ATPK 127 str. 1 d. – tai yra už tai, kad padare keliu eismo taisykliu pažeidima, sukelusi kitu asmenu nežymu sveikatos sutrikdyma, o ne už keliu eismo taisykliu pažeidima, nulemusi kitiems asmenims priklausanciu transporto priemoniu sugadinima, kaip tai yra numatyta ATPK 127 str. 2 d. Todel teismas konstatavo, jog ieškovas nepagristai remiasi ta aplinkybe, kad atsakovo vairuotojas yra pripažintas kaltu del kitos transporto priemones sugadinimo ir, tuo paciu, atsakovui kilo civiline atsakomybe. Nurode, kad ieškovo pateikta specialisto išvada negali buti laikoma pagristu irodymu del atsakovo transporto priemones technines bukles iki ivykio ir eismo ivykio priežasties, nes išvada duota remiantis prokuroro nutarimu, administracinio teises pažeidimo nutarimu, kuriuose nebuvo užfiksuotos jokios aplinkybes del atsakovo automobilio technines bukles, ir ieškovo pateiktomis ju darbuotojo ivykio vietoje padarytomis fotonuotraukomis. Pažymejo, kad išvados apie atsakovo transporto priemoniu technine bukle iki ivykio ir detales lužimo priežasti faktiškai padarytos tik iš pateiktu fotonuotrauku, t. y., išvada duota nesant pakankamai duomenu, svarbiausiai, nesant pacios lužusios detales. Tai teismui sukele pagristas abejones išvados patikimumu ir teismas pripažino, jog tokia išvada negali buti pagrindu tikrosioms ivykio aplinkybems konstatuoti. Todel teismas konstatavo, kad byloje nera nustatyta ir irodyta, jog atsakovo transporto priemones prieš ivyki buvo techniškai netvarkingos, jas naudoti draude teises aktai ir, kad eismo ivykis ivyko del šiu priežasciu, nes nera jokiu irodymu tiek del paciu transporto priemoniu technines bukles iki eismo ivykio, tiek nera irodymu ir del tikrosios technines ivykio priežasties - nera aišku del ko lužo detale. Nurode, kad detales itrukimai, deformacija ir kiti trukumai, ka irodinejo ieškovas, remdamasis specialisto išvada, galejo buti ne tik ivykio priežastimi, bet ir pasekme. Be to, teismas pažymejo, kad ieškovas gindamas savo teises, nebuvo pakankamai atidus ir rupestingas - eismo ivykis ivyko 2006-05-18, pažyma del eismo ivykio ieškovas gavo 2006-10-30, atsakovui pretenzija del žalos atlyginimo pateike 2006-11-03, taciau ieškini del žalos atlyginimo teismui pateike tik 2008 m. balandi, praejus ilgam laiko tarpui. Todel teismas konstatavo, kad nera galimybes paskirti ekspertize ir pašalinti esancius neaiškumus, nes nera išsaugota ivykio metu lužusi detale, atsakovas nebuvo ipareigotas ja saugoti ir jo kaltes del irodymu neišsaugojimo nera. Pripažino, kad kitu irodymu, kurie leistu nenugincijamai nuspresti, kad atsakovas naudojo techniškai netvarkingas transporto priemones ir tai nuleme eismo ivyki nera. Atmetes ieškini, teismas priteise iš ieškovo bylinejimosi išlaidas atsakovui ir teismo turetas pašto išlaidas Respublikos biudžetui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ prašo panaikinti Raseiniu rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo ieškovo ieškini patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo bylinejimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsakovo darbuotojo kalte yra nustatyta byloje esanciuose Raseiniu rajono apylinkes prokuraturos 2006-08-30 ir Raseiniu r. PK VTS VT EPP 2006-10-12 nutarimuose, o pagal generalinio delikto, itvirtinto CK 6.263 str. doktrina, kalte ir neteiseti veiksmai yra neišskiriami, todel galima teigti, jog kalte apima ir neteisetus veiksmus, nes bendros pareigos elgtis sažiningai ir rupestingai pažeidimas suponuoja neteisetuma. Žalos, kaip vairuotojo elgesio, prieštaravusio Keliu eismo taisykliu reikalavimams, pasekmes, ir priežastinio ryšio tarp šiu veiksmu ir atsiradusiu pasekmiu – žalos, kurios išraiška yra ieškovo išmoketa 25866 Lt draudimo išmoka, faktas taip pat nustatytas byloje esanciai rašytiniais prima facie irodymais, taip pat paties vairuotojo paaiškinimais. Šiu civilineje byloje rašytiniais irodymais nustatytu salygu egzistavimas paneigia pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo darbuotojui nekilo civiline atsakomybe del 2006-05-18 eismo ivykio pasekmiu.Ieškovas savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu reiškia del to, kad 2006-05-18 eismo ivykio metu atsakovo transporto priemones valdytojo civiline atsakomybe buvo apdrausta, o atsakovas buvo pažeides tam tikra teises aktuose numatyta pareiga (vairuoti techniškai tvarkinga transporto priemone), už kurios pažeidima numatoma sankcija. Ši sankcija numatyta LR transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 22 str., kuris draudikui, išmokejusiam išmoka, suteikia teise reikalauti, kad sumoketas del padarytos žalos sumas gražintu atsakingas asmuo, jeigu jis: vairavo techniškai netvarkinga transporto priemone, kai ja naudoti draudžia teises aktai, ir eismo ivykis ivyko del šios priežasties. Irodinedamas aplinkybe, jog atsakovas pažeide teises aktuose itvirtinta pareiga vairuoti techniškai tvarkinga, techninius reikalavimus atitinkancia transporto priemone, ieškovas pagristai remesi Raseiniu rajono apylinkes prokuraturos ir Raseiniu r. PK VTS VT EPP tyrimais, kuriuose nustatyta, kad atsakovo darbuotojas vairavo techniškai netvarkinga, techniniu reikalavimu neatitinkancia transporto priemone. Byloje nekyla gincas, kad ivyko eismo ivykis, šalys ir teismas sutinka, jog eismo ivykis ivyko del to, kad lužo transporto priemoniu sukabinimo itaisas (gražulas), o ieškovas yra pateikes šiuos faktus patvirtinancius irodymus. Todel pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog administracines teises pažeidimo byloje nera jokiu irodymu del to, kad atsakovo automobilis buvo techniškai netvarkingas ir neatitiko techniniu reikalavimu, iš esmes atmeta policijos, kaip vieninteles institucijos, kuriai istatymo leidejas yra suteikes išskirtine funkcija atlikti eismo ivykio tyrima ir nustatyti eismo dalyviu elgesio neatitikima istatymo nuostatoms, išvadas. Šiuo atveju policija yra igaliota valstybes institucija, kuri viena gali teikti šios civilines bylos irodinejimo dalyka sudarancia informacija, jos surašyti dokumentai atitinka formos ir turinio reikalavimus, jie sudaryti neviršijant kompetencijos ribu – atliekant eismo ivykio tyrimo funkcija, todel juose nurodytos aplinkybes, kad atsakovo darbuotojas pažeide Keliu eismo taisykliu 60 p. reikalavima, draudžianti eksploatuoti techniškai netvarkinga, techniniu reikalavimu neatitinkancia transporto priemone, laikytinos visiškai irodytomis, kadangi nepaneigtos jokiais kitais byloje esanciais irodymais.Pirmosios instancijos teismas, padares išvada, kad byloje nera irodymu del tikrosios technines ivykio priežasties – nera aišku del ko lužo detale, klysta. Šioje byloje buvo reikšminga nustatyti ar priekaba OHNA MAUR-260, v/n (duomenys neskelbtini), atitiko LR susisiekimo ministro 2003-04-08 isakymu Nr. 3-241 patvirtintus Techninius reikalavimus naudojamoms keliu transporto priemonems, ir tuo paciu nebuvo svarbu nustatyti konkrecia gražulo lužimo priežasti. Be to, ieškovas i byla yra pateikes 2008-10-01 Specialisto išvada Nr. TS-SI-2008-14, kurioje konstatuota, kad gražulas yra remontuotas(tiesintas, virintas ar kitaip), gražulas dar iki nagrinejamo eismo ivykio buvo pažeistas (ilenktas) ir kad dar iki eismo ivykio buvo pažeista metalo struktura. Tuo buvo pažeisti LR susisiekimo ministro 2003-04-08 isakymu Nr. 3-241 patvirtinti Techniniai reikalavimai naudojamoms keliu transporto priemonems, o tai ir buvo priekabos OHNA MAUR-260, v/n (duomenys neskelbtini), gražulo lužimo normaliomis transporto priemones eksploatavimo salygomis priežastimi. Teismas nepagristai kaltina ieškova savo pažeistos teises gynimu, nes byloje buvo pateikti irodymai apie ieškovo aktyvu raginima kilusi ginca spresti ne teismo keliu, o atsakovas atsiliepe tik gaves pranešima iš teismo. Taip pat nera žinoma, ar atsakovas tikrai neišsaugojes sukabinimo gražulo ar tiesiog venge ji pateikti.Daugiau nei neitikinamas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovas nebuvo administracinio tyrimo subjektu, todel jam nebuvo žinoma apie priimamus nutarimus ir ju jis negalejo skusti. Atsakovo atstovas posedžio metu niekuomet neneige, kad jam buvo žinoma apie eismo ivyki. Jis pats patvirtino, kad kaip direktorius, i kiekviena reisa pats asmeniškai išleisdavo imones transporto priemones bei jas sutikdavo, be to, buvo eismo ivykio vietoje, žinojo, kad eismo ivykio metu buvo sužalotas žmogus ir sugadinta imones transporto priemone, todel kaip apdairus ir rupestingas imones vadovas turejo žinoti apie atliekamus tyrimus bei ju pasekmes.

Atsiliepimu i ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacini skunda atsakovas Daliutes Zubielienes II „Rodarta“ prašo atmesti apeliacini skunda ir palikti Raseiniu rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendima nepakeista. Atsiliepime nurodoma, kad apelianto pateikti teoriniai, samprotavimai, išvedžiojimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytu faktiniu bylos aplinkybiu ir ju teisinio ivertinimo. Pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino, kad nera pateikta pakankamai irodymu, kurie leistu negincijamai teigti, jog automobilis Volvo FH16, v/n (duomenys neskelbtini) prieš eismo ivyki buvo techniškai netvarkingas ir eismo ivykis ivyko del šios priežasties.

Apeliacines instancijos teismo posedyje ieškovo atstovas palaike apeliacini skunda jame išdestytais motyvais, o atsakovo atstovai praše apylinkes teismo sprendima palikti nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Raseiniu rajono apylinkes teismo sprendimas naikintinas, nes nustatytas absoliutus jo negaliojimo pagrindas ir civiline byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Nagrinejamu atveju ieškovo reikalavimas, reiškiamas Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 22 str. pagrindu, laikytinas draudiko nuostoliu, kuriuos draudikas patiria, atlygindamas eismo ivykio metu nukentejusiam treciajam asmeniui jo apdrausto asmens (draudejo) padaryta žala, kai apdraustasis pažeidžia tam tikrus teises aktuose nustatytus saugaus eismo užtikrinimui esminius reikalavimus, atlyginimu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui Daliutes Zubielienes II „Rodarta“ priklausanti automobili Volvo FH16, v/n (duomenys neskelbtini), autoivykio metu vairavo Ž. G., kuri su atsakovu siejo darbiniai santykiai. Nutarimu administracineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Ž. G. pažeide KET 53 ir 60 p. reikalavimus ir jis už tai yra nubaustas bauda (b.l. 6).

Pagal 2006-04-24 draudimo sutarti Nr. 02-0326948 draudejas yra atsakovas (b.l. 5). Autoivykio metu, kai buvo padaryta žala, transporto priemone vairavo atsakovo darbuotojas. Atsakovas Daliutes Zubielienes II „Rodarta“ buvo transporto priemones kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Darbuotojas, vairaves transporto priemone autoavarijos metu, nera didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Taciau tai nereiškia, kad i darbuotoja, kalta del autoavarijoje padarytos žalos, atgrežtinio reikalavimo neturi darbdavys, kuris draudikui atgrežtinio reikalavimo tvarka sumokejo draudimo išmoka.

Nagrinejamoje byloje Raseiniu rajono apylinkes teismas išnagrinejo byla, nedalyvaujant automobili vairavusiam Ž. G., kuris turi teisini suinteresuotuma bylos baigtimi.

Del išdestyto kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendime sprende del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu, t.y. del Ž. G., teisiu ir pareigu, tuo pažeisdamas CPK 266 str. reikalavimus ir tai pripažistama absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu. Byloje nustatyta, kad automobili Volvo FH16, v/n (duomenys neskelbtini), ivykio metu vairaves Ž. G. nera patrauktas treciuoju asmeniu ir netgi nera apklaustas del autoivykio aplinkybiu. Kadangi šio procesines teises pažeidimo apeliacines instancijos teismas ištaisyti pats negali, byla visa apimtimi gražinama pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Todel kitu apeliacinio skundo argumentu, susijusiu su faktinemis bylos aplinkybemis, analize kolegija pripažista netikslinga ir del ju nepasisako. Taciau teiseju kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo demesi i tai, kad nagrinejamoje byloje nesant galimybes atlikti metalografines ekspertizes (b.l. 83), galima skirti autotechnine ekspertize autoivykio kilimo priežastims nustatyti, nes pagal formuojama Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika šias priežastis butina nustatyti nagrinejant gincus del draudiko nuostoliu atlyginimo.

Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 7 p. apeliantui gražintinas jo sumoketas žyminis mokestis už apeliacini skunda (b.l. 119).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Raseiniu rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Gražinti apeliantui UADB „Ergo Lietuva“ (imones kodas 110012799, buveine Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilnius, a/s Nr. (duomenys neskelbtini)) 2009-02-06 mokejimo nurodymu Nr. HAN-002682 sumoketa žymini mokesti už paduota apeliacini skunda – 803 Lt (aštuonis šimtus tris litus).

Nutarti žyminio mokescio gražinimo dalyje pavesti vykdyti Valstybinei mokesciu inspekcijai.

Teiseju kolegijos pirmininke Danute BurbulieneTeisejai Jolanta BadaugieneEgidijus Mockevicius