Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Boleslovo Kalainio ir Raimundo Jurgaičio,

nuteistajam S. Z. ir jo gynėjui adv. Henrikui Oseckiui, nuteistajam G. V. ir jo gynėjui adv. Dainiui Žiedui, nuteistajam V. P. ir jo gynėjui Mindaugui Jonaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. Z, G. V., V. P., nuteistojo G. V. gynėjo advokato Rimo Andrikio ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal LR BK 24 str. 6 d., BK 260 str. 2d. ir, pritaikius LR BK 62 str. 3 d. 1 p., nuteistas laisvės atėmimu 5 metams.

Vadovaujantis LR BK 72str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 520 litų vertės turto konfiskavimas. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 1999-02-26 iki 2000-02-04. Bausmės pradžia nustatyta nuo G. V. sulaikymo dienos.

- pagal LR BK 260str. 2d. (dėl 1999-02-12 nusikalstamos veikos) ir, pritaikius LR BK 62 str. 3 d. 1 p., nuteistas laisvės atėmimu 5 metams;

- pripažintas kaltu pagal LR BK 260 str. 2 d. (dėl 1999-02-19 nusikalstamos veikos) ir, pritaikius LR BK 62 str. 3 d. 1 p., nuteistas laisvės atėmimu 5 metams;

- pripažintas kaltu pagal LR BK 232¹ str. 5 d. ( dėl 1999-02-25 nusikalstamos veikos) ir, pritaikius LR BK 62 str. 3d. 1 p., nuteistas laisvės atėmimu 8 metams.

Pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 metams.

Pritaikius LR BK 64str., šiuo nuosprendžiu V. P. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 1994-10-28 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 metams.

Vadovaujantis LR BK 72 str., V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1020 litų vertės turto konfiskavimas. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 1999-02-26 iki 2000-07-13. Bausmės pradžia nustatyta laikyti V. P. sulaikymo dieną.

- pagal LR BK 260 str. 2 d. (dėl 1999-02-12 nusikalstamos veikos) ir, pritaikius LR BK 62 str. 3 d. 1 p., nuteistas laisvės atėmimu 5 metams;

- pagal LR BK 232¹ str. 5 d.( dėl 1999-02-25 nusikalstamos veikos) ir, pritaikius LR BK 62 str. 3 d. 1 p., nuteistas laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams.

Vadovaujantis LR BK 72 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1042 litų vertės turto konfiskavimas. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 1999-02-26 iki 2000-02-14. Bausmės pradžia nustatyta nuo S. Z. sulaikymo dienos.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004m. birželio 25d. nuosprendžiu G. V., V. P. ir S. Z. buvo nuteisti už šias veikas:

G. V. nuteistas už tai, kad bendrininkavo padėdamas V. P. parduoti narkotines medžiagas, o būtent: G. V. 1999 m. vasario 12 d., apie 11 val., kartu su M. V. ir V. P. atvyko į Šiauliuose, esantį viešbutį „S“, į kambarį Nr. 103, kur V. P., tikslu parduoti narkotines medžiagas, supažindino su M. V. pažįstamu A. B., ko pasekoje, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, apie 16 val., dalyvaujant G. V., V. P. už 130 JAV dolerių (520 litų) A. B. pardavė turimus 3,16 gramų heroino.

V. P. nuteistas už tai, kad 1999 m. vasario 12 d. apie 11 val., veikdamas bendrai su M. V. ir G. V., atvyko į Šiauliuose, esantį viešbutį „S“, į kambarį Nr. 103, kur, tikslu parduoti narkotines medžiagas, susitiko su M. V. pažįstamu A. B. ir apie 16 val., prie viešbučio „S“, gavęs iš S. Z. 3,16 gramų heroino, viešbučio „S“ kambaryje Nr. 103 už 130 JAV dolerių (520 litų) pardavė A. B., 110 JAV dolerių (440 litų) atidavė S. Z., o likusius 20 JAV dolerių (80 litų) pasiliko sau.

Be to, V. P. nuteistas už tai, kad 1999 m. vasario 19 d. apie 12 val., Šiauliuose, prie viešbučio „Š“, įgijo iš S. Z. apie 1 gramą kokaino, 4,837 gramų heroino, ir 2 vienetus tablečių, kurių sudėtyje yra 0,027 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino sulfato, viešbučio „Š“ kambaryje Nr. 413 už 225 JAV dolerius (900 litų) A. B. pardavė 0,313 gramo kokaino, 4,837 gramų heroino ir 2 vienetus tablečių, kurių sudėtyje yra 0,027 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino sulfato, o likusį kokainą grąžino S. Z.

Be to, V. P. ir S. Z. nuteisti už tai, kad 1999 m. vasario 25 d. apie 12 val., veikdami grupėje, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti, pakartotinai įgijo, laikė ir pardavė narkotines medžiagas, o būtent: 1999 m. vasario 25 d. apie 12 val., Šiauliuose, prie viešbučio „Š“, gavo iš S. Z. 99,314 gramų heroino ir 5 vienetus tablečių, kurių sudėtyje yra 0,67 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino sulfato, kuriuos viešbučio „Š“ kambaryje Nr. 712 už 4010 JAV dolerių (16040 litų) pardavė A. B.

Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Pripažinti G. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 2000 m. LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d., ir nuteisti 8 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 d. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 520 litų.

Pripažinti V. P. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 260 str. 2 d., 260 str. 3 d. ir nuteisti:

1999-02-12 epizode pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d., pritaikius LR BK 62 str. 2 d. 4 p. – 7 metams laisvės atėmimo;

1999-02-19 epizode pagal LR BK 260 str. 2 d. 8 metams laisvės atėmimo;

1999-02-25 epizode pagal LR BK 22 str. 1 d. 260 str. 3 d., pritaikius LR BK 62 str. 2 d. 4 p. – 8 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti 10 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 1994-10-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2003-11-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme iš dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti 11 metų laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti kalėjime.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 d., taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 1420 litų.

Pripažinti S. Z. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus 2000 m. LR BK 260 str. 2 d., 260 str. 3 d. ir jį nuteisti:

1999-02-12 epizode pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. – 7 metams laisvės atėmimo;

1999-02-19 epizode pagal LR BK 260 str. 2 d. – 8 metams laisvės atėmimo;

1999-02-25 epizode pagal LR BK 260 str. 3 d. – 10 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti 11 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant kalėjime.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 d., taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 1420 litų.

Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis naikintinas dėl esminio baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimo, kurį galima ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teigia, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyta, kokias nusikalstamos veikos aplinkybes teismas nustatė S. Z. veiksmuose 1999-02-12 ir 1999-02-19 epizoduose, nors rezoliucinėje nuosprendžio dalyje jis dėl šių nusikalstamų veikų padarymo pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė. Tuo teismas pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, dėl to buvo suvaržytos kaltinamojo teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, t.y. buvo padarytas esminis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimas.

Prokuroras taip pat teigia, kad nuosprendyje išdėstytų įrodymų pakanka padaryti išvadai ir dėl S. Z. kaltės įrodytumo pagal 1999-02-12 ir 1999-02-19 nusikalstamos veikos epizodus: kad S. Z. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo, laikė ir pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent: 1999-02-12 iš tardymo metu nenustatytų asmenų, tardymo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo 3,16 g heroino, kurį apie 16 val. Šiauliuose, prie viešbučio „S“, perdavė parduoti V. P., kuris Šiauliuose, viešbučio „S“ kambaryje Nr. 103 už 130 JAV dolerių (520 litų) pardavė A. B.

Be to, 1999-02-19 iš tardymo metu nenustatytų asmenų, tardymo metu nenustatytoje vietoje, pakartotinai, neteisėtai įgijo apie 1 g kokaino, 4,837 g heroino, ir 2 vienetus tablečių, kurių sudėtyje yra 0,027 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino sulfato, kuriuos apie 12 val. Šiauliuose, prie viešbučio „Š“, perdavė parduoti V. P., kuris Šiauliuose, viešbučio „Š“ kambaryje Nr. 413 už 225 JAV dolerius (900 litų) A. B. pardavė 0,313 g kokaino, 4,837 g heroino ir 2 vienetus tablečių, kurių sudėtyje yra 0,027 g psichotropinės medžiagos amfetamino sulfato, o likusį neparduotą kokainą pasiėmė iš V. P. ir grąžino tardymo nenustatytam asmeniui.

Skunde apeliantas nurodo, kad G. V., V. P. ir S. Z. veika 1999-02-12 epizode, o V. P. veika ir 1999-02-25 epizode turėtų būti kvalifikuota atitinkamai pagal 2000 m. LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. ir LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., nes reali žala LR BK 260 str. saugomam objektui nebuvo padaryta, t.y. nusikaltimas nebuvo baigtas.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai G. V. atžvilgiu taikė 2000 m. LR BK 62 str., nes teismas nenustatė G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, duomenų apie šias aplinkybes byloje nėra ir nėra visumos aplinkybių, kurių pagrindu būtų buvę galima taikyti minėto straipsnio nuostatas.

Skunde prokuroras teigia, kad 1999-02-19 nusikalstamos veikos epizode teismas V. P. ir S. Z. atžvilgiu nenustatė LR BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose numatytų aplinkybių ir nepagrįstai pritaikė LR BK 62 str. Nusikalstama veika 1999-02-19 epizode nelaikytina nutrūkusia pasikėsinimo stadijoje – iš V. P. ir S. Z. parodymų matyti, kad ne visas narkotinės medžiagos kokaino kiekis 1999-02-19 epizode buvo paimtas policijos pareigūnų, todėl V. P. ir S. Z. nusikalstama veika šiame epizode turėtų būti kvalifikuota pagal LR BK 260 str. 2 d. kaip baigtas nusikaltimas. Apelianto nuomone, nepaisant to, kad yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriant bausmę pagal 1999-02-19 epizodą nėra pagrindo V. P. ir S. Z. atžvilgiu taikyti LR BK 62 str. 2 d. 4 p. ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Apeliantas taip pat nurodo, kad 1999-02-25 epizode dalis narkotinių medžiagų, kurių bendra masė 99,321 g, iš S. Z. buvo paimtos policijos pareigūnų ne pardavimo metu, bet asmens kratos metu, t.y. tik policijos pareigūnams atlikus paieškos veiksmus ir S. Z. sulaikius. Byloje nėra duomenų, kad S. Z. buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų po pirmos narkotinių medžiagų dalies perdavimo V. P. Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad policijos pareigūnams iki S. Z. sulaikymo objektyviai negalėjo būti žinoma, kad S. Z. neabejotinai laiko ir gabena dalį V. P. žadėto narkotinių medžiagų kiekio, dėl šios priežasties S. Z. narkotinėmis medžiagomis galėjo laisvai disponuoti. Todėl nusikaltimas laikytinas baigtu nuo S. Z. sulaikymo momento, kai narkotinės medžiagos buvo aptiktos, ir kvalifikuotinas pagal 2000 m. LR BK 260 str. 3d., t.y. kaip baigtas nusikaltimas. Todėl, nepaisant to, kad yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriant bausmę pagal 1999-02-25 epizodą nėra pagrindo S. Z. atžvilgiu taikyti LR BK 62 str. 2 d. 4 p. ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad tiek V. P., tiek S. Z. turi šeimas, yra susituokę, tačiau teigia, jog byloje nėra duomenų apie jų sutuoktinių nedarbingumą, todėl nėra ir pagrindo išvadai, kad V. P. ir S. Z. išlaikomų mažamečių vaikų, dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Mano, kad dėl šių aplinkybių 1999-02-19 epizode V. P. ir S. Z. atžvilgiu, o 1999-02-25 epizode S. Z. atžvilgiu taip pat nėra pagrindo taikyti 2000 m. LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Apeliantas teigia, kad subendrinant V. P. ir S. Z. paskirtas bausmes, nepagrįstai pritaikytas 2000 m. LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. ir nepagrįstai padaryta išvada, kad pagal pavojingumo laipsnį nusikalstamos veikos labai skiriasi. Teigia, kad nusikalstamos veikos, atitinkančios 2000 m. LR BK 260 str. 2 d., 260 str. 3 d. numatytų nusikaltimų požymius, tikrai skiriasi pagal pavojingumo laipsnį, tačiau mano, kad šis skirtumas negali būti vertinamas kaip esminis, kadangi su abiem nusikaltimų pavojingumo kategorijomis baudžiamasis įstatymas sieja privalomą bausmės vykdymą pilnamečiams asmenims (LR BK 75 str.), negalimumą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BK 38, 39, 40 str.), t.y. minėtu atžvilgiu už abiejų pavojingumo kategorijų nusikalstamų veikų padarymą kyla panašios teisinės pasekmės. Taip pat teigia, jog dėl šių motyvų už 1999-02-25, 1999-02-12 ir 1999-02-12 nusikalstamų veikų epizodus V. P. ir S. Z. paskirtos bausmės turėtų būti subendrintos remiantis 2000 m. LR BK 63 str. 1, 4 d., t.y. iš dalies jas sudedant.

Apeliantas skunde nurodo, kad V. P. ir S. Z. nusikalstama veika 1999-02-25 epizode pagal LR BK 232¹ str. 5d. kvalifikuota nepagrįstai. Nurodo, jog minėta veika atitinka 2000 m. LR BK 260 str. 3d. numatyto nusikaltimo požymius ir už jį numatyta bausmė - laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Tuo tarpu veikos padarymo metu galiojusi 1998- 02-03 LR įstatymo Nr. VIII-617 redakcija, (įsigaliojusi 1998-02-19), už nusikaltimą, numatytą 1961 m. LR BK 232¹ str. 5 d. numatė bausmę - laisvės atėmimą nuo dešimties iki dvidešimties metų. Teigia, kad dėl šių motyvų V. P. ir S. Z. nusikalstama veika 1999-02-25 epizode turėtų būti kvalifikuota pagal 2000 m. LR BK 260 str. 3 d., kadangi įstatymas, lengvinantis nuteistųjų teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

Apeliantas taip pat teigia, kad V. P. ir S. Z. 1999-02-12 epizode pagal 2000 m. LR BK 260 str. 2 d. paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, t.y. 3 metais mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas, o S. Z. - ir 1999-02-25 epizode pagal 1961 m. LR BK 232¹ str. 5 d. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, t.y. 4 metais mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas, yra aiškiai per švelnios. V. P. ir S. Z. nuteisti už trijų nusikaltimų padarymą, nusikalstami veiksmai buvo atlikti beveik dviejų savaičių laikotarpyje, V. P. iniciatyva narkotines medžiagas derybų metu nutarta vadinti sutartais pavadinimais ir tokiu būdu buvo imamasi priemonių policijos operatyvinei veiklai neutralizuoti. Nurodo, jog teismas, pašalinęs iš kaltinimo aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų, nustatė esant sunkinančią aplinkybę - kad veiką padarė bendrininkų grupė. Be to, laikytina, kad nusikalstamos veikos, atitinkančios nusikaltimų, numatytų 2000 m. LR BK 260 str. 2 d., 260 str. 3 d., požymius padarytos tiesioginės tyčios forma ir savanaudiškais motyvais, kadangi iš nusikalstamų veikų buvo siekiama pasipelnyti.

Apeliantas nurodė, kad LR BK 54str. 2d. numato privalomumą skiriant bausmę atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apeliantas mano, kad šios aplinkybės rodo V. P. ir S. Z. nuostatas verstis nusikalstama veika ir teigia, kad, paskyrus V. P. ir S. Z. aiškiai per švelnias bausmes, 2000 m. LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad V. P. ir S. Z. dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 3 d. padarymo, laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti kalėjime.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Z.Gricius bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dalyje dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, bausmių skyrimo nuteistiesiems ir bausmės atlikimo vietos palaiko iš dalies, t.y. lengvina nuteistųjų padėtį atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo kasacinio skundo reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą šioje byloje ir prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 25 d. nuosprendį panaikinti bei priimti tokį naują nuosprendį:

Pripažinti G. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d.; 22 str. 1d. ir 260 str. 1d. (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 redakcija), ir paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Pripažinti V. P. kaltu padarius tris nusikaltimus, numatytus 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 redakcija), ir nuteisti:

-pagal LR BK 22str. 1d., 260 str. 1d., dėl 1999-02-12 nusikalstamos veikos, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

-pagal LR BK 22str. 1d., 260 str. 1d., dėl 1999-02-19 nusikalstamos veikos, laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

-pagal LR BK 22str. 1d., 260 str. 1d., dėl 1999-02-25 nusikalstamos veikos, laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 6 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., paskirtą bausmę subendrinti su 1994-10-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2003-11-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme iš dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pripažinti S. Z. kaltu padarius tris nusikaltimus, numatytus 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 redakcija), ir nuteisti:

-pagal LR BK 22str. 1d., 260str. 1d., dėl 1999-02-12 nusikalstamos veikos, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

-pagal LR BK 22str. 1d., 260str. 1d., dėl 1999-02-19 nusikalstamos veikos, laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

-pagal LR BK 22str. 1d., 260str. 1d., dėl 1999-02-25 nusikalstamos veikos, laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 6 metams 6 mėnesiams.

Kadangi buvo gautas Ekspertizės aktas Nr. EKG 44(159)/07(01), kad nuteistasis S. Z. serga endomiokarditu su III funkcinės klasės širdies nepakankamumu ir ši liga įtraukta į „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos” sąrašą patvirtintą LR Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578, vadovaujantis BK 76str. 1d., nuteistąjį S. Z. atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos.

Mano, kad visos nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuotos kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, nes jos buvo padarytos taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Likusioje dalyje palaiko apeliacinį skundą, jo neatsisako.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 25 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Nurodo, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, V. P. ir A. B. nusikalstamame sandoryje nedalyvavo – nei padėjo A. B. įgyti, nei V. P. – parduoti narkotikus. Teigia, kad iš nuosprendžio neaišku, kokią nusikalstamą veiką jis padarė, nes nustatomojoje nuosprendžio dalyje narkotikų pardavimo mastas, atitinkantis baudžiamojo kodekso straipsnio dispoziciją, nenurodytas, o nusikalstamos veikos kvalifikavimo išvadose teigiama, kad jis bendrininkavo V. P. padėdamas parduoti narkotikus bei bendrininkavo padėdamas įgyti didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Apeliantas nurodo, kad dėl šių aplinkybių jis negali sutikti su jo veikos kvalifikavimu pagal baudžiamojo kodekso 260 straipsnį.

Taip pat nurodo, kad nuo įvykio prabėgo penkeri metai, per kuriuos jis, būdamas II grupės invalidas, neturėdamas darbo ir turėdamas penkis vaikus, elgėsi dorai ir dėl šių priežasčių jis negali sutikti su tuo, kad jo padarytos veikos pavojingumas ir pasekmės, kurių iš tikrųjų nėra, gali būti adekvačios net penkerių metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimui bei visiškai be jokių motyvų paskirtam 520 litų vertės turto konfiskavimui.

Apeliaciniu skundu nuteistojo G. V. gynėjas advokatas Rimas Andrikis prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 6 d., 260 str. 2 d., ir priimti G. V. atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį, nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Mano, kad teismo nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas dėl esminio Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės.

Nurodo, kad pažeidžiant BPK 242 str. nuostatas, teisiamajame posėdyje nebuvo ištirtas nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio teisėtumo klausimas. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2000-05-08 nutarime konstatavo, jog modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas nusikaltimo darymas, o įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu, daro jį neteisėtu. Šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas – teisminio nagrinėjimo dalykas, o nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio neištyrimas teismo posėdyje yra esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, dėl ko buvo pažeistos G. V. teisės į gynybą.

Skundu apeliantas taip pat teigia, kad nusikaltimas negali būti pripažintas baigtu, jei nusikalstamas sandoris įvyko tarp šalių, kurių viena veikė pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį. Ta aplinkybė, kad G. V. elgesį kontroliavo ir iš dalies jam darė įtaką teisėsaugos institucijų pareigūnai, veikdami pagal minėtą modelį, reiškia, kad nuteistasis pasikėsino padaryti nusikaltimą. Todėl teismas, neteisingai nustatydamas nusikalstamos veikos stadiją pažeidė BPK 305 str. 1 d. 3 p. reikalavimus, t.y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teigia, kad toks pažeidimas padarytas ir perkvalifikuojant G. V. veiką iš 1961 m. BK 18 str. ir 232¹ str. 5 d. į naujojo BK 24 str. 6 d. ir 260 str. 2 d.: BK 260 str. 2 d. yra nustatytas naujas šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – didelis kiekis, ir šis požymis negali būti taikomas veikoms, padarytoms iki naujojo baudžiamojo kodekso įsigaliojimo bei nekvalifikuotoms pagal masto požymį. Teismui nuosprendyje išdėstant pripažintas įrodytomis įvykio aplinkybes didelis kiekis neminimas, todėl ir šiuo požiūriu baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

Nuteistojo G. V. gynėjas skunde nurodo, kad iš nuosprendžio darytina išvada, jog įrodymų šaltiniu teismas pripažino ir liudytojo P. P. parodymus, duotus parengtinio tardymo metu, nors tai prieštarauja BPK 276 str. nuostatoms, todėl BPK 20 str. reikalavimų požiūriu liudytojo P. P. parodymai yra niekiniai.

Apeliantas taip pat teigia, kad net ir tuo atveju, jei nusikalstamą veiką būtų galima pripažinti įrodyta, ji jokių žalingų pasekmių nesukėlė, nuo įvykio praėjo daugiau kaip penkeri metai ir jos pavojingumas visuomenei tėra formalus, nes ją įtakojo ir kontroliavo specialiosios tarnybos. Nuteistojo gynėjas advokatas R.Andrikis skunde nurodo, kad G. V. nėra teistas, jo sveikata labai bloga - jis yra II grupės invalidas, neturi galimybės dirbti, turi net penkis vaikus, po nusikaltimo padarymo jokių įstatymų nepažeidė, todėl, teismui pripažinus galimybę taikyti BK 62 str., nebuvo būtinybės skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamojo poveikio priemonė – 520 litų vertės turto konfiskavimas – paskirta pažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 4 p.

Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, G. V. visiškai palaikė savo ir advokato R.Andrikio parašytą apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti. G. V. gynėjas adv. D.Žiedas nurodė, kad dėl per ilgo bylos nagrinėjimo buvo pažeistos G. V. teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, dėl ko teismas turėtų bylą nutraukti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 25 d. nuosprendį pakeisti, neatimant jam laisvės ir neatskiriant nuo vaikų ir šeimos, nes nuosprendis yra aiškiai per griežtas ir neatitinka padarytos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio bei kitų aplinkybių.

Nurodo, kad nusikaltimą padarė ne dėl savanaudiškų aplinkybių, o dėl susiklosčiusių sunkių materialinių sąlygų, be to, jis buvo ne nusikaltimo vykdytojas o tik įrankis, ir nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelis buvo teisiškai nepagrįstas.

Mano, jog nusikaltimas, organizuotas pagal nusikalstamos veikos modelį, yra tik pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, kas turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliantas taip pat nurodo, kad kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino nuo pradžių, nuoširdžiai gailisi ją padaręs, padėjo išaiškinti nusikaltimą, į kurį buvo įtrauktas, turi du mažamečius vaikus, šeimą išlaikė dirbdamas sunkų darbą, būdamas laisvėje naujų nusikaltimų nepadarė, todėl mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.

Be to, teistumas jam jau yra išnykęs todėl bendrinti bausmes nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Z. prašę Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 25 d. nuosprendį pakeisti: jo nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1d. ir 260str. 2d., 3 d., taikyti LR BK 54 str. 3 d., 62 str. 2 d. ir 3 d. 3 p. ir paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje bei panaikinti jam paskirtą 1042 litų vertės turto konfiskavimą, nes jis nuteistas neteisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir jam neteisingai paskirta bausmė.

- teismas, nuosprendžio nustatomojoje dalyje neišdėstydamas nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybių, pažeidė BPK 305 str. 1 d. reikalavimus,

- teismas nepasisakė, kodėl vienas jo veikas kvalifikavo pagal 2000 metų LR BK 260 str. 2 d., o kitą veiką – pagal 1961 metų LR BK 232¹ str. 5 d.,

- nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas nenurodė, kokį kiekį narkotinių medžiagų jis pardavė: nedidelį, didelį, ar labai didelį kiekį,

- teismas netikrino, ar jis realizavo narkotikus nedideliu kiekiu, ar stambiu mastu, ką buvo būtina padaryti nustatant nusikalstamų veikų kvalifikaciją, nes kaltinamojoje išvadoje buvo nurodyti kvalifikuojantys požymiai: grupėje ir pakartotinai, o ne realizuotų narkotikų mastas,

- nuosprendyje teismas tinkami nenurodė motyvų, kuriais vadovavosi kvalifikuodamas jo veiką pagal atitinkamą baudžiamojo kodekso straipsnį, dalį ar punktą,

- nusikaltimai, už kurių padarymą jis yra nuteistas, nebuvo baigti, jis tik pasikėsino padaryti nusikaltimus, nes narkotinės medžiagos buvo realizuotos pirkėjams, kurie veikė pagal nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį, todėl, nors jo padaryta veika formaliai atitiko BK 260 str. numatytų nusikaltimų objektyviąją pusę, tačiau parduotos narkotinės medžiagos nebuvo ir negalėjo būti panaudotos pagal jų paskirtį ir reali žala visuomenės saugumui ir žmonių sveikatai nebuvo padaryta. S. Z. mano, kad esant šioms aplinkybėms, jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. atitinkamas dalis.

Skunde nuteistasis S. Z. taip pat teigia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą, turėjo patikrinti, ar nebuvo pažeisti LR operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimai, t.y. turėjo tikrinti, ar buvo pagrindas sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį, ar buvo būtinas šio modelio taikymas, kieno iniciatyva buvo užmegztas ryšys tarp nuteistojo ir operatyvinės veiklos subjektų, ar iki nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio sankcionavimo ir veikiant pagal jį, specialiųjų tarnybų pareigūnų veiksmuose nebuvo kurstymo ir provokavimo daryti nusikalstamą veiką elementų. Apeliantas teigia, kad nuo pat pirmo susitikimo ir susipažinimo su operatyvinės veiklos subjektu, jis pradėjo kurstyti ir provokuoti, reikalavo pažeisti įstatymus. Sankcionuojant ir realizuojant nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį buvo peržengta riba, draudžianti kurstyti, provokuoti asmenis padaryti nusikaltimus. Be to, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neatkreipė dėmesio į tai, kad nusikalstama veika, prasidėjusi iki 1999-02-12, turėjo tęstis be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Mano, kad dėl šių priežasčių minėtas modelis yra neteisėtas, o jo pagalba surinkti duomenys – niekiniai.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas, baudžiamojo poveikio priemonę – 1042 litų vertės turto konfiskavimą jam paskyrė nepagrįstai, nes jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, be to, teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nepasisakė, dėl kokios priežasties jam turi būti taikoma ši baudžiamojo poveikio priemonė ir kodėl būtent tokio dydžio.

Nuteistasis S. Z. skunde taip pat teigė, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo asmenybę, nurodė, kad jis charakterizuojamas teigiamai, kad serga ir yra II grupės invalidas, dirba ir vienas išlaiko šeimą, kurioje yra mažamečių vaikų. Tačiau teismas neanalizavo ir nevertino šių kaltinamąjį charakterizuojančių požymių: kad anksčiau, iki nusikaltimo padarymo, jis nebuvo nusikaltęs, nebuvo padaręs teisėsaugos pažeidimų, visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų, jo vertybinė orientacija – gyventi sąžiningai ir sąžiningu darbu išlaikyti šeimą, nusikaltimą padarė atsitiktinai – tuo metu neturėjo darbo ir lėšų šeimos išlaikymui, o žmona buvo gimdymo atostogose, be to, po nusikaltimo padarymo jis pilnai ir nuoširdžiai prisipažino ir tuo padėjo išaiškinti nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi jį įvykdęs, nusikalstamais veiksmais niekam nepadarė žalos. Mano, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo amžių, sveikatos būklę, į tai, kad jis, nors ir yra II grupės invalidas, tačiau, kiek sveikata leidžia, dirba, vienas išlaiko šeimą ir jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme S. Z. ir jo gynėjas adv. H.Oseckis atsisakė reikalavimo S. Z. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1d. ir 260str. 2d., 3 d., bei taikyti LR BK 54 str. 3 d., 62 str. 2 d. ir 3 d. 3 p., kaip buvo nurodyta apeliaciniame skunde, o sutiko su prokuroro siūlymu jo nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1d. ir 260 str. 1d. (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 redakcija), ir, pritaikius BK 76str.1d., atleisti jį nuo bausmės atlikimo dėl sunkios nepagydomos ligos, kas buvo nustatyta papildomos ekspertizės metu.

Nuteistieji G. V., V. P. ir jų gynėjai prašo nuteistųjų bei nuteistojo G. V. gynėjo advokato R.Andrikio apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro skundą atmesti. Nuteistasis S. Z. ir jo gynėjas adv. H.Oseckis prašo prokuroro skundą tenkinti iš dalies.

Prokuroras Z.Gricius prašo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistųjų S. Z., G. V. ir V. P. bei nuteistojo G. V. gynėjo advokato R.Andrikio apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų G. V., V. P., S. Z., G. V. gynėjo adv. R.Andrikio ir Šiaulių miesto apylinkės prokuroro apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuosprendis naikintinas dėl padaryto esminio baudžiamojo įstatymo pažeidimo, netinkamo nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir neteisingai paskirtų bausmių, ir priimtinas naujas nuosprendis.

Vadovaujantis LR BPK 305str. 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t.y. turi būti nurodyta veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; nuosprendyje kaltinamųjų veiksmai turi būti aprašyti taip, kad nekiltų abejonių, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš kaltinamųjų. Tuo tarpu, Šiaulių miesto apylinkės teismas, 2004-06-25 priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. Z. atžvilgiu, netiksliai suformulavo jam kaltinimą, aprašomojoje nuosprendžio dalyje nenurodė, kokias nusikalstamos veikos aplinkybes teismas nustatė S. Z. veiksmuose dėl 1999-02-12 ir 1999-02-19 padarytų nusikalstamų veikų, nors rezoliucinėje nuosprendžio dalyje S. Z. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo yra pripažintas kaltu ir nuteistas. Kolegijos nuomone, tuo Šiaulių miesto apylinkės teismas suvaržė įstatymu garantuotas kaltinamojo S. Z. teises ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005m. birželio 25d. nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 4 punkto prasmę apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir priima naują nuosprendį, jeigu nustato, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminių BPK 369 str. str. 3 dalyje numatytų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad:

V. P. ir S. Z. , padedami nusikalstamos veikos bendrininkų G. V. ir M. V., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, G. V., V. P. ir M. V. bei V. P. ir S. Z. tarpusavyje iš anksto susitarus dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir realizavimo, veikdami bendrai, visi turėdami tikslą parduoti narkotines ir psichotropines medžiagas, įgijo, laikė ir pasikėsino parduoti narkotines medžiagas, t.y. 1998m. gruodžio mėnesį V. P. ir M. V. būdami G. V. supažindinti dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybos, 1999m. vasario 12d., apie 11 val., visi kartu - V. P. , G. V. ir M. V. , atvyko į Šiaulių mieste, esančio viešbučio „S“ kambarį Nr.103, kur G. V. ir M. V. , tikslu parduoti narkotines medžiagas, supažindino V. P. kaip narkotinių medžiagų pardavėją su A. B. kaip potencialiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkėju, bei V. P. susitarus su A. B. dėl bandomosios partijos heroino nupirkimo, 1999m. vasario 12d., apie 11 val. V. P. A. B. turėtu telefonu paskambinus ir susitarus su S. Z., kad pastarasis, tikslu parduoti kitam asmeniui, prie viešbučio „S“ jam atveš ir perduos 3 gramus heroino, S. Z. 1999m.vasario 12d., tiksliai nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens vardu G., Šiaulių mieste, prie „S“ banko esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neteisėtai įgijo 3,16 gramų miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,87 gramų narkotinės medžiagos heroino, šią narkotinę medžiagą S. Z. laikė su savimi iki 1999 m. vasario 12d., apie 16 val., kol prie viešbučio „S“, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė realizavimui V. P. Tokiu būdu V. P. 1999m. vasario 12d., apie 16 val., prie viešbučio „S“, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo iš S. Z. 3,16 gramų miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,87 gramų narkotinės medžiagos heroino, laikė juos su savimi iki viešbučio „S“ kambaryje Nr. 103 tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, apie 16 val., už 130 JAV dolerių (520 litų), dalyvaujant G. V., pardavė A. B., veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį (NVIEM). Iš gautų 130 JAV dolerių, V. P. 110 JAV dolerių (440 litų) iš karto atidavė S. Z., o likusius 20 JAV dolerių (80 litų) pasiliko sau.

Šis nusikaltimas nebuvo baigtas, nes nusikalstama veika buvo kontroliuojama policijos pareigūnų pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį (NVIEM), o A. B. gautą heroiną perdavė pareigūnams, todėl neigiamų pasekmių nesukėlė, nepriklausomai nuo G. V., V. P. ir S. Z. valios.

Be to, V. P. ir S. Z., turėdami tikslą parduoti narkotines ir psichotropines medžiagas, įgijo, laikė ir pasikėsino parduoti šias medžiagas, t.y. V. P. iš anksto susitarus su A. B., veikusiu pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo, 1999 m. vasario 19 d. apie 12 val., V. P. susitarus su S. Z. , kad pastarasis, tikslu parduoti kitam asmeniui, prie viešbučio „Š“ jam atveš ir perduos 1 gramą kokaino, 5 gramus heroino ir „ekstazi“ tablečių pavyzdžių, S. Z. 1999m.vasario 19d., tiksliau nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens vardu G., Šiaulių mieste, prie „S“ banko esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neteisėtai įgijo apie 1 gramą narkotinės medžiagos kokaino, 4,837 g miltelių, kuriuose buvo 4,111 gramų narkotinės medžiagos heroino, ir 2 vienetus tablečių „ekstazi“, kurių sudėtyje buvo 0,020 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino, šias narkotines ir psichotropines medžiagas laikė su savimi kol tą pačią dieną, apie 12 val., prie viešbučio „Š“, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), visas jas perdavė parduoti V. P. Tokiu būdu V. P. 1999m. vasario 12d., apie 12 val., prie viešbučio „Š“, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo iš S. Z. apie 1 gramą narkotinės medžiagos kokaino, 4,837 g miltelių, kuriuose buvo 4,111 gramų narkotinės medžiagos heroino, ir 2 vienetus tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,020 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino, laikė juos su savimi kol viešbučio „Š“ kambaryje Nr. 413, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, apie 12 val., už 225 JAV dolerių (900 litų) pardavė A. B. 0,219 gramų kokaino (apie pusę įgyto kiekio), 4,111 gramų heroino, ir 2 vienetus tablečių „ekstazi“, kurių sudėtyje buvo 0,020 gramo amfetamino, o likusį neparduotą kokaino kiekį grąžino S. Z., kurį S. Z. pasiėmė iš V. P. ir grąžino nenustatytam asmeniui G., iš kurio buvo įgijęs. Iš A. B. gautų 225 JAV dolerių (900 litų) V. P. bendrininkui S. Z. iš karto atidavė 200 JAV dolerių (800 litų), o likusius 25 JAV dolerius (100 litų) pasiliko sau.

Šis nusikaltimas nebuvo baigtas, nes nusikalstama veika nuo narkotinių medžiagų įgijimo iki jų realizavimo buvo kontroliuojama policijos pareigūnų pagal NVIE modelį, o A. B. gautas medžiagas perdavė pareigūnams, todėl nusikalstama veika neigiamų pasekmių nesukėlė, nepriklausomai nuo V. P. ir S. Z. valios.

Be to, V. P. ir S. Z. , turėdami tikslą parduoti narkotines ir psichotropines medžiagas, įgijo, laikė ir pasikėsino parduoti šias medžiagas, t.y. V. P. iš anksto susitarus su A. B. , veikusiu pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo, 1999 m. vasario 25 d. apie 11-12 val., V. P. susitarus su S. Z. , kad pastarasis, tikslu parduoti kitam asmeniui, prie viešbučio „Š“ jam atveš ir perduos 200 gramų heroino ir 5 tabletes „ekstazi“, S. Z. 1999m.vasario 25d., tiksliau nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens vardu Giedrius, Šiaulių mieste, prie „S“ banko esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neteisėtai įgijo 198,94 gramus miltelių, kuriuose buvo 151,19 gramų heroino, 5 vienetus tablečių “ekstazi“, kurių sudėtyje buvo 0,491 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino, šias narkotines ir psichotropines medžiagas laikė su savimi kol tą pačią dieną, apie 11val.30min.- 12val., prie viešbučio „Š“, esančio Šiauliuose, (duomenys neskalbtini), per du kartus dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t.y. 99,619 gramus miltelių, kuriuose buvo 75,71 gramas heroino, 5 vienetus tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,491 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino, perdavė V. P. parduoti. Tokiu būdu V. P. 1999m. vasario 25d., apie 12 val., prie viešbučio „Š“, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo iš S. Z. 99,619 gramus miltelių, kuriuose buvo 75,71 gramas heroino, 5 vienetus tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,67 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino, šias medžiagas laikė su savimi ir tą pačią dieną, apie 12 val., viešbučio „Š“ kambaryje Nr. 712, už 4010 JAV dolerių (16040 litų) visas jas pardavė A. B., veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį (NVIEM). Likusius 99,321 gramus miltelių, kurių sudėtyje buvo 75,48 gramai narkotinės medžiagos heroino, S. Z. laikė savo striukės kišenėje, kol 1999-02-25, apie 12val. asmens kratos metu jie buvo išimti. Nors V. P. iš 2000 JAV dolerių (8000)litų, gautų už 50 gramų realizuoto heroino, 1750 JAV dolerių atidavė S. Z., o 250 JAV dolerių pasiliko sau, o 2010 JAV dolerių, gautų už antrąjį 50 gramų realizuotą heroiną bei už 5 „ekstazi“ tabletes, laikė su savimi, tačiau visi pinigai buvo išimti įvykio vietos apžiūros ir asmens kratos metu bei grąžinti NVIEM vykdytojams.

Nusikaltimas nebuvo baigtas, nes nusikalstama veika nuo narkotinių medžiagų įgijimo iki jų realizavimo buvo kontroliuojama policijos pareigūnų, o A. B. įgytos bei S. Z. su savimi turėtos narkotinės ir psichotropines medžiagos poėmio ir kratos metu buvo perduotos pareigūnams, todėl nusikalstama veika neigiamų pasekmių nesukėlė, nepriklausomai nuo V. P. ir S. Z. valios.

Šiaulių miesto apylinkės teismas, 2004-06-25 priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė motyvuotas ir teisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistųjų S. Z., V. P. bei G. V. kaltės, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistasis G. V. neprisipažino 1999-02-12 kartu su M. V. padėjęs V. P. parduoti A. B., veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, narkotinę medžiagą - heroiną, nurodė nežinojęs, kad V. P. tarsis su A. B. dėl narkotinių medžiagų realizavimo, nesupratęs apie ką pastarieji kalba viešbučio „S“ 103-me kambaryje, pokalbio metu išsireiškimų „grynas koksas“, „gera“ nevartojo, šių išsireiškimų prasmės nesuprato, video ir audio įrašas bei visa byla yra suklastota, be to, nekreipė jokio dėmesio apie ką kalbasi tarpusavyje V. P. su A. B. ir kuo jie dalijasi. Viešbučio kambaryje jis tik laukė R. M. , kad šis parvežtų namo.

Tokius G. V. parodymus kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, laiko kaip jo pasirinktą gynimosi būdą, ir mano, kad jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismų patikrintais įrodymais.

Nuteistasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino (t.1, b.l. 189-192,196-197, 202, t.2, 34-36), kad su M. V., atvykusiu pas G. V., pastarasis susipažino 1998m. gruodžio mėnesį pakviestas G. V. į namus ir jau tada jie kalbėjosi dėl narkotikų, nes M. V. jų abiejų prašė gauti heroino, tačiau pokalbis nebuvo konkretus. 1999m. vasario 12, M. V. pas G. V. į namus atvyko su kaliningradiečiu A., G. V. jį (V. P. ) telefonu pasikvietė į savo namus, kur buvo M. V., ir 1999-02-12 rytą jie visi, t.y. G. V. , M. V. ir V. P., nuvyko į viešbutį „S“ pas A., kur buvo supažindintas su A. ir visi kalbėjosi dėl narkotikų pardavimo. Nurodė, kad G. V. žinojo, jog į viešbutį jie važiuoja parduoti narkotikų, nes G. V. bute apie tai buvo kalbėję. Akistatos su G. V. metu V. P. patvirtino, kad G. V. jį su M. V. supažindino dėl to, kad. M. V. norėjo nusipirkti narkotikų, o G. V. manė, kad jis, t.y. V. P., gali jų gauti. Patvirtino, kad G. V. tuo metu, kai jis pardavė A. B. narkotikus, buvo viešbučio kambaryje ir matė, kaip jis pardavė A. narkotikus. Nors apklausiamas teisme (t.3, b.l. 214-216) V. P. šiek tiek pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad nors G. V. buvo viešbučio kambaryje kai jis A.B. pardavė narkotikus, tačiau nepamena, ar jis matė pardavimą ir kad M. V. jį įtraukė į prekybą narkotikais bei „spaudė fiziškai ir psichologiškai“ užsiimti šia prekyba, tačiau iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų matyti (t.1,b.l. 40-60), kad pokalbis tarp G. V. , A. B. ir V. P. 1999-02-12 viešbučio „S“ kambaryje Nr.103 vyko ramiai, visi trys, laukdami kada V. P. paprašytas asmuo atveš narkotines medžiagas, kalbėjo apie įvairių rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas, jų kokybę, poveikį, kainas, prekybos galimybes, ir ši faktinė bylos medžiaga paneigia G. V. teiginį, kad nieko nekalbėjo apie narkotines medžiagas, nesuprato V. P. bei A. B. vartojamų terminų, terminų „koka“, „gera“ ir jų net nebuvo girdėjęs. Ši vaizdo medžiaga paneigia G. V. aiškinimą, kad jis viešbučio kambaryje arba nebuvo, arba miegojo, nes matyti, kad niekas iš kambaryje esančių asmenų nemiegojo, G. V. iš kambario buvo išėjęs tik trumpą laiką su A. B. nusipirkti alaus, ką teisme taip pat patvirtino apklaustas liudytojas A. B. G. V. motyvas, kad minėtame viešbučio kambaryje jis keletą valandų buvo tik dėl to, kad laukė, kol jį parveš R. M., byloje yra paneigtas R. M. parodymais, nes jis, apklaustas teisme (t.5,b.l.67) nurodė, kad jo parodymai, esantys t.1, b.l.37-38, yra teisingi, o 1999-04-15 duodamas šiuos parodymus R. M. nurodė, kad G. V. prašymu 1999-02-12 rytą iš G. V. namų į viešbutį „S“ nuvežė G. V. ir du vyrus, kurių vienas buvo šiaulietis, o kitas iš Kaliningrado, po to vėliau, G. V. prašymu kaliningradietį nuvežė į stotį, ir vėl laukė G. V. prie viešbučio. Kadangi G. V. vis negalėjo važiuoti ir prašė jo palaukti, o jis neturėjo laiko, tai grįžo į namus, ir G. V. parvežti atvažiavo iš namų po to, kai šis jam paskambino telefonu. Kaip nurodė R. M., G. V. grįžo kartu su tuo pačiu šiauliečiu, tik pakeliui, prašomas G. V., dar sustojo valiutos keitykloje, kur šiaulietis padavė G. V. 10 JAV dolerių, kuriuos G. V. pakeitė į litus, litus grąžino šiauliečiui, o pastarasis G. V. davė 10 litų už kurą. Liudytojas A. B. teismo posėdyje patvirtino (t.3, b.l. 218-222), kad, būdamas Kaliningrado srities VRM Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnu ir vykdydamas operatyvinę veiklą, 1999m. vasario mėnesio pradžioje susipažino su M. V. kaip besidomintis narkotikų įsigijimu, įgijo jo pasitikėjimą, po ko iš M. V. sužinojo, kad jis Šiaulių mieste pažįsta asmenis, užsiimančius narkotikų prekyba ir gali su jais supažindinti, todėl iš anksto susitarę su M. V. 1999-02-11 naktį autobusu atvyko į Šiaulius, apsistojo viešbutyje „S“, ir M. V. pasiūlius, naktį iš 1999-02-11 į 02-12 nuvyko pas G. V., kuris prisistatė S. vardu, ir tarp jo bei G. V. įvyko pokalbis apie narkotikus, tik G. V. šį pokalbį pasiūlė atidėti rytui, nes buvo vėlus laikas. M. V. liko nakvoti pas V. O jis grįžo į viešbutį. 1999m. vasario 12d. rytą į viešbutį atvyko M. V. ir G. V. su nepažįstamu vyriškiu, kurį G. V. pristatė kaip V. ir kaip asmenį, kurio reikia narkotikų gavimui. G. V. V. pristatė jį (A. B.), kaip asmenį, turintį neteisėtą verslą. Toliau pokalbis vyko apie narkotikus, kuriame dalyvavo G. V. ir P., jie stengėsi išsiaiškinti jo ryšius su nusikalstamu pasauliu, turėjo duomenų apie narkotikų rinką, žinojo kad „ekstazi“ tabletės gaminamos kažkur laboratorijoje Šiaulių rajone, tačiau V. P. buvo aktyvesnis. G. V. viešbučio kambaryje tikrai nemiegojo. Jis anksčiau V. P. nepažinojo, iki susitikimo viešbutyje jo nebuvo matęs. Jiems su M. V. lankantis naktį pas G. V., pastarasis V. P. pavardės neminėjo, tik nurodė, kad yra rimti žmonės, turintys dideles galimybes. Analogiškus parodymus A. B. davė apklaustas 1999-02-25 ikiteisminio tyrimo pareigūno (t.1,b.l. 32-34).

Iš įrodymų visumos kolegija daro išvadą, kad V. padėjo neteisėtai realizuoti narkotines medžiagas, supažindindamas jį su A. B., kuris šias medžiagas vėliau ir įgijo iš V. P.

V. P. ir S. Z. kaltė nustatyta jų pačių parodymais, o taip pat liudytojo A. B., R. M. parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

V. P. jau pirmos apklausos metu 1999-02-26 prisipažino, kad G. V. ir M. V. 1999-02-12 jis buvo supažindintas su A. B. kaip narkotikų pirkėju ir šiam panorėjus nusipirkti bandomąją partiją heroino, paskambino S. Z., su kuriuo anksčiau jau buvo kalbėjęs apie galimybę gauti narkotikų, ir paprašė atvežti 3 gramus heroino. S. Z. prie viešbučio „S“ perdavė jam heroiną, kurį jis pardavė A. B. už 130 dolerių, iš kurių 110 atidavė S. Z., o 20 dolerių pasiliko sau. Su A. B. tame pačiame viešbutyje susitarė dėl sekančio kiekio kokaino, heroino ir ekstazi tablečių realizavimo, todėl A. B. drauge su draugu P. P. atvykus į Šiaulius, viešbutį „Š“ 1999-02-19, jis vėl paprašė S. Z. atvežti 1 gramą kokaino, 50 gramų heroino ir 2 tabletes „ekstazi“, iš kurių pusę gauto kokaino, visą heroiną ir 2 tabletes „ekstazi“ už 225 dolerius pardavė A. B., o pusę gramo kokaino grąžino S.Z. Dalį pinigų, t.y. 200 dolerių atidavė S. Z., o 25 dolerius pasiliko sau. Su A. B. vėliau susitarė dėl didesnio kiekio narkotikų realizavimo, todėl A. B. ir P. atvykus į Šiaulius, viešbutį „Š“ 1999-02-19, jis S. Z. paprašė atvežti 200 gramų heroino, kurio du paketėlius po 50 gramų ir 5 „ekstazi“ tabletes pardavė A. B. už 4010 dolerių, iš kurių 1750 dolerių jau buvo atidavęs S. Z., o kitus tebeturėjo su savimi, tačiau policijos pareigūnų buvo sulaikytas, pinigai paimti. Iš kur S. Z. gaudavo narkotikų, nežinojo. Į narkotikų prekybą įsitraukė dėl to, kad buvo labai sunki materialinė padėtis, neturėjo iš ko išlaikyti šeimos. Analogiškus parodymus V. P. davė ir vėliau, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l.196-197, 202). Apklausimas pirmos instancijos teisme V. P. nors ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau nurodė, kad į narkotikų prekybą įsitraukė verčiamas M. V., kuris jam grasino psichologiškai ir fiziškai, o vėliau buvo verčiamas ir provokuojamas A. B. ir P. P. Teismas šiuos V. P. dalinai pakeistus parodymus vertina kaip gynybos poziciją.

V. P. kaltę patvirtina liudytojo A. B. parodymai, kur jis nurodo, kad V. P. iki 1999-02-12, t.y. iki G. V. ir M. V. buvo su juo supažindintas, jis nepažinojo, jo nevertė pardavinėti narkotines medžiagas, o iš pirmojo pokalbio su V. P. suprato, kad pastarasis gerai žino narkotikų rinką, jų rūšis ir kainas, todėl, vykdydamas nusikalstamo veikos elgesio imitavimo modelį, palaikė su juo ryšius ir per tris kartus nupirko atitinkamus kiekius kokaino, heroino ir „ekstazi“ tablečių. Kadangi visi jo veiksmai buvo kontroliuojami Lietuvos policijos pareigūnų, buvo daromi video ir audio įrašai, tai jų bendravimas su V. P. yra akivaizdus, jokio spaudimo ar šantažo neužfiksuota. Bendrateisiamasis S. Z. nuosekliai patvirtino, kad visas jam inkriminuotas narkotines ir psichotropines medžiagas jis įgijo ir realizavo paprašytas V. P. ir per V. P., su kuriuo buvo pažįstamas iki šių nusikaltimų padarymo.

V. P. nusikalstamą veiką taip pat įrodo specialistų išvados ir ekspertizės aktai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių, įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1,b.l.21), iš kurio matyti, kad V. P. 1999-02-25 viešbutyje „Š“, apie 11 val.50min. buvo sulaikytas su pažymėtais doleriais, gautais iš A. B., taip pat viešbučio kambaryje rasti jo jau realizuotos narkotinės medžiagos heroinas ir 5 „ekstazi“ tabletės. Iš Techninių priemonių panaudojimo protokolų ir telefoninių pasiklausymų šifruočių matyti, kad V. P. aktyviai ir laisvai bendravo su nusikalstamos veikos imitavimo modelį atliekančiais pareigūnais A. B. ir P. P., pakankamai gerai žinojo narkotinių medžiagų rinką ir tokios prekybos subtilybes, aktyviai aptarinėjo narkotinių priemonių pirkimą su A. B. bei kitais nenustatytais asmenimis(t.1, b.l. 40-60, 61-78, 82-95).

Todėl kolegija daro išvadą, kad V. P. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta.

S. Z. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta jo paties nuosekliu prisipažinimu, taip pat bendrateisiamojo V. P. parodymais, liudytojo A. B. parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

S. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 1999-03-04 nuoširdžiai prisipažino, kad jis, pažįstamo V. P. prašymu ir susitaręs su juo, iš asmens vardu G., 1999-02-12 prie banko „S“ esančioje automobilių aikštelėje nupirko 3 gramus heroino, laikė jį su savimi ir prie viešbučio „S“ perdavė parduoti V. P., už ką iš jo netrukus gavo 110 dolerių. Vėliau vėl paprašytas V. P. 1999-02-19 iš asmens vardu Giedrius, 1999-02-19 prie banko „S“ esančioje automobilių aikštelėje nupirko 1 g kokaino, 5 gramus heroino, 2 tabletes „ekstazi“, laikė juos su savimi ir prie „Š“ viešbučio perdavė juos parduoti V. P., už ką iš jo netrukus gavo 200 dolerių, tik V. P. pusę kiekio kokaino gražino atgal, o jis šį kokainą grąžino Giedriui. 1999-02-25 taip pat paprašytas V. P., iš asmens vardu G., prie banko „S“ esančioje automobilių aikštelėje nupirko 200 gramų heroino, kurio pusė, du pakelius po 50 gramų, o taip pat 5 „ekstazi“ tabletes per du kartus prie „Š“ viešbučio perdavė parduoti V. P., už ką iš jo gavo 1750 dolerių, tačiau ten pat buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir narkotikai bei pinigai buvo iš jo išimti. Analogiškus parodymus S. Z. davė apklaustas vėliau ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 173) ir teisme (t.3,b.l.217-218). S. Z. nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, per bylos tyrimo ir nagrinėjimo laiką buvo visiškai sugadinta jo sveikata, todėl prašo skirti švelnesnę bausmė ir atleisti nuo bausmės atlikimo dėl sunkios ligos, kuri nustatyta ekspertizės aktu.

S. Z. kaltė taip pat įrodyta bendrateisiamojo V. P. parodymais, liudytojo A. B. parodymais, asmens kratos protokolu, iš kurio matyti, kad 1999-02-25 pas S. Z. rasta ir išimta 1700 dolerių ir du maišeliai su gelsvais milteliais, kurie, kai vėliau buvo nustatyta, yra heroinas.

Kolegija daro išvadą, kad V. P. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta.

Nusikalstamų veikų kvalifikacija ir bausmių skyrimas.

Nors visi trys nuteistieji nusikalstamas veikas padarė 1999 metais. t.y. iki 2003-05-01 naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo, tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismas atskiras nuteistųjų veikas kvalifikavęs pagal naujos redakcijos BK 260 straipsnį kaip iš esmės lengvinantį nuteistųjų padėtį, nepagrįstai kaltinamųjų G. V., S. Z. ir V. P. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal LR BK 260 str. 2dalį, kaip didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ir realizavimą turint tikslą jas platinti, nes G. V., V. P. ir S. Z. pateiktame kaltinime toks kvalifikuojantis požymis niekada nebuvo nurodytas, t.y. išplėtė kaltinimo ribas. Pirmos instancijos teismas nuosprendžio motyvuose taip pat neteisingai nurodė, kad nuteistųjų nusikalstama veika pagal 2003-04-23 patvirtintas LR Sveikatos ministro rekomendacijas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo, turi būti kvalifikuota pagal LR BK 232¹str.5dalį, kaip didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas ir realizavimas, kadangi, kaip minėta, toks nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis nebuvo nurodytas kaltinime. Vadovaudamasis LR BPK 256 str.1dalimi, teismas G. V., V. P. ir S. Z. nusikalstamas veikas galėjo kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą kvalifikacijos prasme tik gavęs prokuroro rašytinį prašymą, tačiau tokio prašymo prokuroras nepateikė, todėl teismas pats negalėjo pasunkinti kaltinamųjų teisinės padėties, nustatydamas naujus veiką kvalifikuojančius požymius. Be to, apylinkės teismas nuteistųjų S. Z. ir V. P. nusikalstamas veikas, padarytas 1999-02-25, nepagrįstai kvalifikavo pagal senojo baudžiamojo kodekso 232¹ str. 5 dalį, galiojusią iki 2003-05-01, kaip neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, nes šiuo metu galiojantis 2000m. BK 260 straipsnis visai nenumato minėtų kvalifikuojančių požymių. BK 260str.1 dalies sankcija numatė švelnesnę bausmę negu senojo BK 232¹ str. 5d., todėl šių nuteistųjų nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos pagal 2000m. LR BK 260str. 1dalį. Pažymėtina, kad po bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme, 2004 m. liepos 13 d. įsigaliojo BK 260 straipsnio 1 dalies nauja redakcija (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) pagal kurią gerokai sumažintas laisvės atėmimo minimalios bausmės dydis (nuo penkerių metų iki dvejų metų), todėl laikytina, kad naujasis įstatymas yra palankesnis nuteistiesiems, nes sumažino minimalios laisvės atėmimo bausmės dydį, ir remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi apeliantams turi būti taikomas.

Nors Šiaulių miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniame skunde buvo prašoma atskiras nuteistųjų veikas kvalifikuoti pagal BK 260 str. 2d. ir 3d., tačiau apeliacinės instancijos teisme prokuroras Z.Gricius šio reikalavimo nepalaikė ir prašė nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 260str. 1 dalį (pagal 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakciją).

Pirmos instancijos teismas nuteistųjų G. V., V. P. ir S. Z. nusikalstamas veikas kvalifikuodamas kaip baigtus nusikaltimus neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 str. 1 d. 1 p.). Baigtu nusikaltimu laikoma tokia asmens veika, kuri turi visus būtinus šios rūšies nusikaltimo sudėties požymius, numatytus baudžiamajame įstatyme. Pabaigto ir nebaigto nusikaltimo skirtumą lemia objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. Kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, kad nusikaltimo, numatyto BK 260 str., objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais ir bent vieno iš šių alternatyvių veiksmų atlikimas sudaro baigtinę nusikaltimo sudėtį, tačiau baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad visi trys nusikaltimai išaiškinti operatyviniams darbuotojams panaudojant nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį. Turėdami operatyvinės informacijos apie tai, kad G. V. su grupe asmenų užsiima neteisėta narkotikų apyvarta, bei, nepatvirtintais operatyviniais duomenimis, turi laboratoriją psichotropinėms medžiagoms „ekstazi“ gaminti, teisėsaugos institucijos darbuotojai, 1999-02-09 organizavo nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį Nr. (duomenys neskelbtini), o 1999-02-24 organizavo nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį Nr. (duomenys neskelbtini) į kuriuos įtraukė liudytojus A. B. bei P. P. Veikdami pagal modelį liudytojai A. B. ir P. P. vedė derybas su M. V., G. V. ir V. P. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybių, kainos, kiekio, o vėliau už modelio realizavimui skirtas lėšas nupirko šias medžiagas ir perdavė operatyvinės veiklos subjektams. Taikytų operatyvinės veiklos metodų pagalba buvo užkirstas kelias nusikalstamos veikos plėtrai. Operatyvinės veiklos metu teisėsaugos institucijų pareigūnams iš V. P., o tuo pačiu ir iš S. Z., įsigijus kokaino, heroino ir amfetamino, esminė žala baudžiamojo įstatymo saugomiems objektams nebuvo padaryta. Šiuo atveju narkotinės ir psichotropinė medžiaga tolimesnėn apyvarton nepaleista ir reali žala visuomenės saugumui, žmonių sveikatai nepadaryta dėl kaltininkų veiką kontroliuojančių operatyvinės veiklos subjektų. Byloje nustatyta, kad nuteistasis S. Z. iš nenustatyto šaltinio, o V. P. iš S. Z. įgijo kokainą, heroiną ir amfetaminą jau veikiant NVIE modeliui. Vadinasi, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo siekiant jas parduoti tikslui susiformuoti padėjo operatyvinės veiklos subjektų imituojama nusikalstama veika. BK 260 str. 1 d. įtvirtintos normos objektyvinę pusę sudarančius veiksmus jie atliko kontroliuojami teisėsaugos pareigūnų, ir iš dalies jų įtakojami. G. V., V. P. ir S. Z., parduodami kokainą, heroiną ir amfetaminą liudytojams A. B. ir P. P., buvo įsitikinę, jog šias medžiagas atlygintinai paleidžia apyvarton. Tokie veiksmai kėlė tiesioginę grėsmę baudžiamojo įstatymo saugomam objektui. Taigi nuteistųjų nusikalstami veiksmai nutrūko baigtinio pasikėsinimo stadijoje – kaltininkai atliko viską, kas objektyviai būtina nusikalstamam sumanymui realizuoti, tačiau nusikaltimas nebuvo užbaigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 dalį.

Kolegija nepagrįstais laiko V. P., S. Z., G. V. ir G. V. gynėjo adv. R.Andrikio apeliacinių skundų argumentus, jog atskleidžiant nusikaltimus buvo neteisėtai panaudotas nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis, kad modeliu nuteistieji buvo kurstomi ir provokuojami daryti nusikaltimus, kad buvo pažeistos modelio taikymo ribos.

Nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis – tai specialus tyrimo metodas, savarankiška operatyvinės veiklos forma, naudojama tais atvejais, kai kitais tyrimo būdais ir metodais išaiškinti nusikaltimą sunku ar neįmanoma. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (1997 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. VIII-222) 2 str. 12 p. nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį apibrėžia, kaip teisėtus, nors ir nusikaltimo požymių turinčius veiksmus, kuriais siekiama apginti svarbesnius asmens, visuomenės ar valstybės interesus. Minėto įstatymo 4 str. nustato operatyvinių veiksmų pagrindus, tarp kurių numatyta pirminė informacija apie rengiamą ar padarytą nusikaltimą arba jį rengusį ar padariusi asmenį (4 str. 1 d.), o straipsnio 2 d. reikalauja duomenų apie asmens nusikalstamą veiklą. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veiką imituojantys elgesio modeliai Nr. (duomenys neskelbtini) panaudoti siekiant apginti svarbius valstybės ir visuomenės interesus, susijusius su aktualia narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ir neteisėtos apyvartos problema. Modelis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sankcionuotas, turint operatyvinės informacijos apie tai, kad G. V. su grupe asmenų prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Tokie duomenys apie asmens nusikalstamą veiklą pripažįstami teisėtu pagrindu NVIEM sankcionuoti. Užmegzdamas kontaktą per M. V. su G. V., o per pastarąjį ir su V. P., užsakydamas iš pastarojo narkotinių bei psichotropinių medžiagų pagal NVIEM veikiantis liudytojas A. B. tik prisijungė prie, pagal operatyvinius duomenis, G. V. ir kitų asmenų jau vykdomos nusikalstamos veiklos, išsiaiškino pastarojo bendrininkus. Tokie veiksmai nėra nusikaltimo provokavimas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog joks spaudimas nuteistiesiems nebuvo daromas. Nuteistieji suprato, kad daro nusikaltimą, suvokė savo veikos pavojingumą ir priešingumą teisei ir žinojo, jog už tokią veiką yra numatyta kriminalinė bausmė. Apeliantų argumentai, kad pareigūnai savo veiksmais paskatino niekada nenusikaltusius asmenis padaryti sunkų nusikaltimą, nepagrįsti - priešingai, operatyvinės veiklos metodų pagalba šiai nusikalstamai veikai buvo užkirstas kelias.

NVIE modeliu įslaptinta informacija patenka į valstybinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašą (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 str.). Šio įstatymo 9 straipsnyje pažymėta, kad susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija gali tik specialius leidimus turintys asmenys. Tokio leidimo nei nuteistieji, nei jų gynėjai neturėjo, todėl draudimas asmeniškai susipažinti su įslaptinta operatyvine informacija negali būti laikomas esminiu nuteistojo teisės į gynybą pažeidimu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo teisėja susipažino su įslaptinta operatyvine informacija, jos gavimo šaltiniais ir davė tinkamą įvertinimą dėl modelio teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta dalis išslaptintos informacijos dėl modelių Nr. (duomenys neskelbtini) taikymo pagrįstumo ir proceso dalyviai su šia informacija susipažino (t.5, b.l. 91-95), o kolegija laiko, kad nusikalstamos veikos imitavimo elgesio modelis buvo taikomas teisėtai.

Apeliantų teiginiai, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviai provokavo juos padaryti nusikaltimus, kad M. V. galimai yra susijęs su modeliu, yra neparemti įrodymais, todėl atmestini. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. P. ir S. Z. nusikalstama veika tęsėsi apie dvi savaites, siekdami parduoti narkotikus, pristatė jų pavyzdžius, kad pirkėjas galėtų įvertinti prekės kokybę, susitarė dėl simbolinių narkotinių medžiagų pavadinimų, o vėliau – narkotikus pardavė. V. P. ir S. Z., o ypač G. V. veiksmų nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviai nekurstė, aktyviai neskatino, jų veiksmų pasirinkimo laisvė nebuvo apribota. V. P. ikiteisminio tyrimo metu duodamas nuoseklius ir nuoširdžius parodymus dėl padarytų nusikalstamų veikų, niekada neminėjo, kad pareigūnai A. B. ar P. P. jam darė kokį nors spaudimą ar grasino, ši nuteistųjų „versija“ atsirado kur kas vėliau ir nėra paremta jokias byloje surinktais įrodymais.

Kolegija, susipažinusi su pateikta informacija ir nusikalstamą veiką imituojančiu elgesio modeliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų realizavimui atskleisti, nustatė, kad ONTT prie LR VRM darbuotojai disponavo operatyvine informacija gauta iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities VRV, kad G. V. neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, turi psichotropinių medžiagų „ekstazi” laboratoriją, o vėliau buvo gauta informacija, kad narkotinėmis medžiagomis neteisėtai disponuoja ir V. P. bei S. Z., todėl A. B. ir P. P. operatyvinius veiksmus įstatymu nustatyta tvarka sankcionavo Lietuvos Generalinis prokuroras pagal tuo metu galiojusią tvarką. Kolegijos nuomone, šie pareigūnai veikė teisėtai pagal du nusikalstamą veiką imituojančius elgesio modelius ir įrodymai, surinkti pagal minėtus modelius, pripažintini teisėtais.

Apeliantų argumentas dėl galimo NVIEM ribų peržengimo, nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas leidžia taikyti modelį ne tik turint pirminės patikrintos informacijos apie konkrečių nustatytų asmenų, šiuo atveju apie G. V. nusikalstamą veiklą, bet ir tuomet, kai nenustatyti nusikalstamą veiką rengę ar padarę asmenys, kurie gali veikti kartu su jau nustatytu asmeniu. Ribos nėra siejamos su asmenų ar veiksmų skaičiumi, NVIEM ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 11 str. 3 d. numatyti trys pagrindiniai kriterijai: modelio sankcionavimas, konkrečiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytos veikos imitavimas ir draudimas kurstyti bei provokuoti nusikaltimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimo konstatuojamosios dalies III skyriaus 7 punkte yra išaiškinta, kad NVIEM ribos apibrėžiamos įstatyme nustatytų normų sistema, kurią sudaro įstatyme suformuluota modelio paskirtis, modelio darymo pagrindai, sankcionavimo tvarka ir kt. Tai yra įstatyminis pagrindas modelius daryti. Tam pačiam punkte išdėstyta, jog įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu, daro jį neteisėtu. Taigi modelio veiksmų ribos apibrėžiamos draudimu kurstyti, provokuoti ar kitaip piktnaudžiauti modeliu, o ne NVIEM veiksmų apimtimi (išskyrus tokius, kuriems reikalingas atskiras sankcionavimas).

Kolegija, nustatydama G. V., V. P. ir S. Z. nusikalstamas veikas padarytomis, atsižvelgia į įgytų, laikytų ir realizuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, patikslintus 2003-12-29 specialisto išvadoje (t.3,b.l.248).

Nuteistojo G. V. gynėjo R.Andrikio skundo motyvas, kad liudytojo P. P. parodymai, kurie buvo pagarsinti jo neapklausus teisme yra niekiniai, nepagrįstas, nes: 1) byla buvo pradėta nagrinėti galiojant senos redakcijos BPK, kurio nuostatos leido vadovautis pagarsintais liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo tyrėjų (tardytojų), parodymais kaip įrodymais, o be to, LR BPK 276str.1d.1 punkte numatyta, kad teismas gali pagarsinti liudytojo parodymus, kai jis teisiamajame posėdyje nedalyvauja dėl svarbių priežasčių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. P. į teismo posėdžius buvo kviečiamas keletą kartų, po ko teisme gautas pranešimas, kad jis negali atvykti į posėdį, nes negauna įvažiavimo vizos (t.3, b.l. 208), kas laikytina svarbia priežastimi.

Apelianto V. P. teiginys, kad jo teistumas buvo išnykęs, yra nepagrįstas, nes nusikaltimo padarymo metu, t.y. 1999-02-12, V. P. nebuvo pasibaigęs 1 metų ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, nuo kurios jis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1998-03-10 nutartimi 1998-03-12 buvo lygtinai paleistas (1961m. BK 54 2str.) iš laisvės atėmimo vietos, terminas (t.1,b.l.203), t.y. jis dar nebuvo atlikęs 5 metų laisvės atėmimo bausmės, jam paskirtos 1994-10-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl teistumas nebuvo išnykęs. Nors pasikeitus baudžiamajam įstatymui V. P. nusikalstama veika Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-11-25 nutartimi buvo perkvalifikuota iš 1961m. BK 148str.2d. į 2000m. BK 180str.3d., galutinė bausmė palikta ta pati- laisvės atėmimas 5 metams.

Dėl LR BK 72 straipsnio taikymo ir pinigų (turto) konfiskavimo kolegija su nuteistųjų apeliaciniais skundais sutinka iš dalies.

Baudžiamojo kodekso normos sudaro baigtinį baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas normų rinkinį, nusikalstamai veikai tuo pačiu metu negalima taikyti dviejų Baudžiamųjų kodeksų, todėl nuteistųjų turto (pinigų) konfiskavimo klausimas taip pat spręstinas vadovaujantis 2000 m. LR BK nuostatomis. Pagal 2000m. LR BK 72str. 3 dalį, teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus, o pagal LR BK 67 straipsnio nuostatas, turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir nebūtinai tik atleidus kaltininką nuo bausmės. 2000m. Baudžiamasis kodeksas, skirtingai nei 1961m. Baudžiamasis kodeksas, turto konfiskavimo nelaiko bausme, tačiau pirmos instancijos teismas turto konfiskavimą skyrė ne kaip papildomą bausmę, o kaip baudžiamojo poveikio priemonę, tik šią priemonę taikė netiksliai ir nemotyvuotai, o nuteistojo G. V. atžvilgiu taikė nepagrįstai.

Kadangi iš byloje esančių duomenų, tame tarpe ir nuoseklių V. P. bei S. Z. parodymų matyti, jog 1999-02-12 V. P. iš A. B. už narkotines medžiagas gavo 130 JAV dolerių (520 litų), iš kurių 110 JAV dolerių (440 litų) dolerių atidavė S. Z., o 20 JAV dolerių (80 litų) pasiliko sau; 1999-02-19 V. P. iš A. B. už narkotines medžiagas gavo 225 JAV dolerius (900 litų), iš kurių 200 JAV dolerių (800 litų) dolerių atidavė S. Z., o 25 JAV dolerius (100 litų) pasiliko sau, šie pinigai iš V. P. ir S. Z. konfiskuotini kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai (BK 72 str. 2 d. 3 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi 1999-02-25 iš nusikalstamos veikos gauti pinigai buvo paimti įvykio vietos apžiūros (t.1, b.l. 21) ir S. Z. asmens kratos (t.1, b.l. 123) metu, todėl šie pinigai nekonfiskuotini. Nenustačius, kad G. V. iš nusikalstamos veikos gavo pinigų, pastarojo atžvilgiu LR BK 72 straipsnio nuostatos netaikytinos.

G. V., V. P. ir S. Z. apeliaciniai skundai dėl paskirtos bausmės švelninimo, bei Šiaulių miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas dėl paskirtų per švelnių bausmių bei nepagrįsto BK 62str. 3 dalies 1 punkto pritaikymo nuteistiesiems, tenkintini iš dalies.

Kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmes G. V., V. P. ir S. Z., nepagrįstai pritaikė jiems LR BK 62str.3dalies 1punktą, nes nebuvo šio straipsnio 1 dalyje arba 2 dalyje nustatytų sąlygų.

Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras nebepalaikė apeliacinio skundo reikalavimo ženkliai griežtinti pirmos instancijos teismo paskirtas bausmes ir prašė S. Z. bei V. P. už šioje byloje inkriminuotas veikas padidinti laisvės atėmimo nuo 5metų iki 6metų 6 mėnesių, atleidžiant S. Z. nuo paskirtos bausmės vykdymo dėl ligos, o G. V. prašė sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuo 5 metų iki 3 metų, o nuteistieji S. Z. ir V. P. prašė sumažinti jiems paskirtas bausmes, bei nuteistasis G. V. prašė jį išteisinti, priimant naują nuosprendį, bausmės skirtinos, atsižvelgdama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 straipsnyje.

Tenkintinas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundo reikalavimas dėl nepagrįsto V. P. ir S. Z. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnį bausmių apėmimo būdu, ir bausmės šiems nuteistiesiems subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nes nusikalstamos veikos beveik nesiskiria pagal pavojingumą ir nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 63str.5d.).

Kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų S. Z., V. P. ir G. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kadangi pateiktame kaltinime ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, apeliacine tvarka jų nustatyti niekas neprašo, tai kolegija nesunkina nuteistųjų padėties.

S. Z. ir V. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o V. P. taip pat padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis (BK 59str.1d.2p.).

Kolegija mano, kad pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo V. P. nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties.

Skirdama bausmę G. V. kolegija atsižvelgia į tai, kad nors jis bendrininkų grupėje pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, tačiau jo kaip padėjėjo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, ką patvirtina, jog kitose nusikalstamose veikose (1999-02-19 ir 1999-02-25), susijusiose su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, G. V. nebedalyvavo. Kolegija atsižvelgia į tai, kad G. V. teisiamas pirmą kartą, yra neįgalus (40 proc. darbingas, gali dirbti 2-3val.), išlaiko 5 vaikus, kurių dviems nustatytas neįgalumas. Byloje nėra duomenų, kad nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, iš nusikalstamos veikos jokios materialinės naudos neturėjo, todėl skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 260str.1 dalies sankcijoje.

Skirdama bausmę V. P. kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris sunkius tyčinius nusikaltimus, nusikalto lygtinio paleidimo metu, neatlikęs 1m. ir 15 dienų jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų bei padėjo juos išaiškinti, dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, byloje nėra duomenų, kad nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, t.y. nuo 1999m., jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visos nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, iš nusikalstamos veikos didelės materialinės naudos neturėjo (180 Lt), todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemesnė už bausmės, numatytos BK 260str.1 dalies sankcijoje, vidurkį.

V. P. naujai paskirta bausmė subendrinta su 1994-10-28 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 64str.).

Skirdama bausmę S. Z. kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris sunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau neteistas, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, dirba, gerai charakterizuojamas, išlaiko nepilnamečius vaikus, byloje nėra duomenų, kad nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, t.y. nuo 1999m., jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visos nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, yra silpnos sveikatos, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemesnė už bausmės, numatytos BK 260str.1 dalies sankcijoje, vidurkį.

Kadangi 2007-04-24 ekspertizės aktu buvo nustatyta, jog S. Z. serga sunkia nepagydoma liga - endomiokarditu su III funkcinės klasės nepakankamumu, o endomiokarditas su III funkcinės klasės širdies nepakankamumu kompleksinio gydymo eigoje yra įtrauktas į „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerijų 1995-11-02 įsakymu Nr.969/578, byloje yra pakankamai daug duomenų apie blogą šio nuteistojo sveikatą, jo nuolatinį gydymąsi ir kad jo sveikata negerėja, kolegija laiko galimu ir reikalingu, vadovaudamasi BK 76str. 1dalies nuostatomis, jį atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai: garso ir vaizdo kasetes paliktini prie bylos; mobilusis telefonas „NOKIA 1611“ su „Bitė GSM“ „LABAS“ paslaugų kortele, SIM Nr. 8937002980700016120, grąžintinas V. P. .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004m. birželio mėn. 25d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Pripažinti G. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 dalyje (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004-07-13), ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 1999-02-25 iki 2000-02-04. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę paskirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be teismo leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo bausmės atlikimui dienos.

Pripažinti V. P. kaltu padarius tris nusikaltimus, numatytus LR BK 22str.1d. ir 260 str. 1 d., (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004-07-13) ir jį nuteisti:

pagal LR BK 22 str.1d. ir 260 str. 1d., (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 redakcija) dėl 1999m vasario 12 d. nusikalstamos veikos ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

pagal LR BK 22 str.1d. ir 260 str. 1d., (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 redakcija) dėl 1999m vasario 19 d. nusikalstamos veikos ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pagal LR BK 22 str.1d. ir 260 str. 1d., (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 redakcija) dėl 1999m vasario 25 d. nusikalstamos veikos ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 1994-10-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir 2003-11-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pakeistos neatliktos bausmės dalimi ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 1999-02-25 iki 2000-07-13.

Kardomąją priemonę paskirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be teismo leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo bausmės atlikimui dienos.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p., taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 180 litų.

Pripažinti S. Z. kaltu padarius tris nusikaltimus, numatytus LR BK 22str.1d. ir 260 str. 1 d., (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004-07-13) ir jį nuteisti:

pagal LR BK 22 str.1d. ir 260 str. 1d., (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 redakcija) dėl 1999m vasario 12 d. nusikalstamos veikos ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

pagal LR BK 22 str.1d. ir 260 str. 1d., (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 redakcija) dėl 1999m vasario 19 d. nusikalstamos veikos ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pagal LR BK 22 str.1d. ir 260 str. 1d., (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 redakcija) dėl 1999m vasario 25 d. nusikalstamos veikos ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 3 metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 1999-02-25 iki 2000-02-14.

Vadovaujantis LR BK 76str. 1d., nuteistąjį S. Z. atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.

Kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3p., S. Z. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 1420 litų.

garso ir vaizdo kasetes palikti prie bylos; mobilųjį telefoną „NOKIA 1611“ su „Bitė GSM“ „LABAS“ paslaugų kortele, SIM Nr. 8937002980700016120, grąžinti V. P.

Nuosprendis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.