Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei E. S. dėl permokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo priteisti iš atsakovės E. S. likusią neišskaitytą socialinės pašalpos permokos sumą – 253,48 Eur (du šimtai penkiasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt aštuonis euro centus; b. l. 1–2).

Skunde teigė, kad atsakovė E. S. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui (toliau – Socialinių išmokų skyrius) 2012-02-07 pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti (toliau – ir Prašymas) skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-05-01. Atsakovei Socialinių išmokų skyriaus 2012-02-27 sprendimu Nr. 15197 paskirta socialinė pašalpa laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-05-01, kas mėnesį mokant po 267,68 Eur (924,25 Lt)

Pareiškėja, patikrinusi Lietuvos darbo biržos duomenų bazę, nustatė, kad su atsakove gyvenantis asmuo, jos sutuoktinis R. S., nuo 2012-03-01 savo paties pageidavimu nutraukė darbo paiešką. Kadangi atsakovė neįvykdė pareigos per mėnesį pranešti apie sutuoktinio nutrauktą darbo paiešką, Socialinių pašalpų skyrius 2012-08-22 sprendimu nustatė, kad dėl atsakovės kaltės susidarė 267,68 Eur (924,25 Lt) dydžio pašalpos permokos suma. Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturtintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio2 dalimi, išskaitė iš pagal Įstatymą mokėtinos išmokos sumos, tačiau liko nesumokėta 253,48 Eur (875,23 Lt) suma. Šią sumą pareiškėja ir prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė 2014-01-27 raštu buvo informuota apie permokos grąžinimą.

Pareiškėjos atstovė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėjama pareiškėjai nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Atsakovei E. S. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, t. y. paskelbiant viešo paskelbimo būdu (b. l. 44). Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Prašymas tenkinamas.

Byloje kilęs ginčas dėl socialinės permokos grąžinimo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad E. S. 2012-02-07 pateikė prašymą skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-05-01. Patvirtino, kad paskutinį kartą 2012-01-11 pateikta informacija piniginei socialinei paramai gauti nepasikeitė ir jos tikslinti nereikia (b. l. 6–7).

Socialinių išmokų skyrius 2012-02-27 sprendimu Nr. 15197 E. S. laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-05-01 skyrė po 267,68 Eur (924,25 Lt) dydžio socialinę pašalpą kas mėnesį (b. l. 7).

Lietuvos darbo biržos duomenų bazės 2012-06-27 išraše užfiksuota, kad R. S., atsakovės vyras, 2012-03-01 nutraukė darbo paieškas paties pageidavimu (b. l. 9).

Socialinių išmokų skyrius 2012-08-22 sprendimu Nr. 17-38/555 „Dėl permokos nustatymo“ nustatė atsakovei permoką. Socialinių išmokų skyrius 2012-09-11 raštu Nr. A740-5804-(2.11.4.1-SR7) pranešė, kad permokėta suma nuo 2012-06-01 išskaičiuojama po 20 procentų iš mokėtinos pašalpos sumos per mėnesį (b. l. 11–12).

Socialinių išmokų skyrius 2014-01-27 raštu atsakovei pranešė, kad (253,48 Eur) 875,23 Lt liko neišskaičiuota socialinės pašalpos suma, kurią per 30 d. prašė grąžinti į savivaldybės nurodytą sąskaitą (b. l. 13).

Vertinama, ar pareiškėjos prašymas grąžinti permokėtą socialinę pašalpą, yra pagrįstas.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punkte nustatyta savivaldybės savarankiškoji funkcija – teikti socialines pašalpas ir kompensacijas, nustatytas Įstatyme.

Įstatymas nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 3 straipsnis išskyrė dvi socialinės paramos rūšis: socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.

Remiantis Įstatymo 5 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y. 1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 15 ir 16 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Viena iš sąlygų – asmenys turi būti ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškėja teigia, kad atsakovė neįvykdė pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes. Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos – viena iš jų, per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas).

E. S., pildydama Prašymą, pažymėjo, kad informacinį lapelį gavo. Informaciniame lapelyje (SP-4 (A) forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-27 įsakymu Nr. A1-183, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014-04-02 įsakymo Nr. A1-178 redakcija, skyriuje „Būtina žinoti“ 3 punkte nurodyta, kad jei kreipiamasi dėl piniginės socialinės paramos ar ją gaunate, privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar aplinkybes, dėl kurių ši parama turi būti nutraukta ar skiriama iš naujo, įskaitant ir informaciją: „nutraukus registraciją teritorinėje darbo biržoje“ (3.3 punktas). Be to, atsakovei ir pranešime apie paskirtą socialinę pašalpą buvo nurodyta pareiga pranešti informaciją apie aplinkybes, turinčias įtakos teises į piniginę socialinę paramą (b. l. 8). Šiuo atveju esminė aplinkybė, turėjusi įtakos atsakovės teisei į piniginę socialinę paramą, buvo įsipareigojimo nustatyto Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nevykdymas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė neįvykdė pareigos ir per mėnesį nepranešė Socialinių išmokų skyriui, kad jos vyras (šeimos narys) nutraukė registraciją darbo biržoje.

Įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja dėl piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimą. Socialinių pašalpų skyrius 2012-09-11 raštu atsakovei pateikė informaciją dėl permokėtos paramos grąžinimo, vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio nuostatomis. Atitinkamai 2014-01-27 rašte nurodė, kad atsakovė likusią neišskaičiuotą sumą 253,48 Eur turi sumokėti į nurodytą sąskaitą. Atsakovė nei į Socialinių išmokų skyrių, nei į teismą nesikreipė dėl galimybės permokėtą sumą grąžinti dalimis. Be to, E. S. nuomonės apie savivaldybės prašymą neišreiškė. Akivaizdu, kad dėl jos kaltės susidariusios permokos geruoju neketina sumokėti. Konstatuojama, kad neteisėtai permokėtos sumos negrąžinimo pasekmės E. S. yra žinomos. Duomenų, kad atsakovė permokėtą socialinės pašalpos permoką grąžino, nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti Socialinių išmokų skyriaus 2014-01-27 rašte nurodytos permokos dydžiu (b. l. 13).

Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis pareiškėjai suteikia teisę neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, konstatavo, jog Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nekeičia teisinio santykio prigimties ir toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovė neįvykdė pareigos per mėnesį pranešti apie šeimos nario (sutuoktinio) nutrauktą darbo paiešką ir iki šiol negrąžino permokėtos pašalpos dalies, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas yra pagrįstas. Jai priteistina iš atsakovės E. S. 253,48 Eur piniginės socialinės pašalpos permoka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127–129 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 253,48 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 48 euro centus) piniginės socialinės pašalpos permoką.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.